Prezidento rinkimuose į bendrą kovą stoti galėję valdantieji to nepadarė ir jau galanda peilius mūšiui vienas prieš kitą dėl to paties rinkėjo balsų.
Kodėl valdantieji nenorėjo tartis ir ką valdančiosios koalicijos darbui reikš mažųjų partnerių noras bet kokia kaina išlikti politiniame žemėlapyje?
Savo planų nekeis
Premjerei Ingridai Šimonytei netikėtai paskelbus apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, politikos apžvalgininkai sužiuro į kitas valdančiosios koalicijos partijų lyderes Aušrinę Armonaitę ir Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Kurį laiką svarstyta, kad dešiniosios partijos, norėdamos turėti bent kokią galimybę pakovoti prieš dabartinį šalies vadovą G.Nausėdą, galėtų susivienyti – nekelti savo kandidatų ir neišbarstyti ir taip mažesnio elektorato balsų, o remti vieną, bendrą kandidatą.
Tačiau šios kalbos ir liko kalbomis. Praėjusią savaitę nei su konservatoriais, nei su koalicijos partneriais nepasitarusi premjerė I.Šimonytė pranešė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, taip galimai dar labiau sumažindama kitų būsimų dešiniųjų kandidatų galimybes.
Nepaisant to, Laisvės partijos lyderė A.Armonaitė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad I.Šimonytės sprendimas nekeičia jos vadovaujamos partijos planų – „laisviečiai“ turės savo kandidatą prezidento rinkimuose.
Tiesa, ji pripažino pati tiek V.Čmilytės-Nielsen, tiek ir I.Šimonytės bandžiusi klausti apie jų planus, bet tiesaus atsakymo esą nesulaukusi.
„Bet gal tai natūralu? Gal tie jų sprendimai spontaniški? O gal ir suplanuoti? Nežinau“, – kalbėdama su lrytas.lt svarstė A.Armonaitė.
Visgi, I.Šimonytės sprendimas gali pakišti koją Liberalų sąjūdžiui, nes partijos kandidatuoti raginama V.Čmilytė-Nielsen ir taip dėl to turi daug abejonių, o pakonkuruoti dėl dešiniųjų balsų su premjere bus sunku.
Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas, kalbėdamas su lrytas.lt, taip pat tikino, kad I.Šimonytės sprendimas liberalų veiksmų nekeis.
„Aš netraktuoju, kad čia įvyko koks nors perbėgimas per kelią, tik yra vienas aspektas. Konservatoriai sakė: mes kviesime ir kitų partijų kandidatus dalyvauti pirminiuose bendro kandidato rinkimuose. Atsakymas – tai sužlugo.
Nuo pat pradžių jie pradėjo kreivai, nes, mano manymu, jeigu nori su keliomis partijomis tartis, reikia susikviesti partijas, su kuriomis bandysi tartis dėl bendro kandidato. Bet jie to nedarė. Jie darė savo procedūras ir vis tiek šnekėjo kitaip. Viskas pasibaigė oro pavirpinimu“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Anot jo, Liberalų sąjūdis dabar niekur neskubės ir, įsivertinęs konkurencinę aplinką, savo kandidatą išsirinks lapkričio gale.
Vienintelis variantas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad ir Liberalų sąjūdžiui reikia turėti savo kandidatą prezidento rinkimuose, o be V.Čmilytės-Nielsen kitų alternatyvų partijoje nelabai yra.
„I.Šimonytės sprendimas pats savaime yra toks „pravalantis“ valdančiųjų elektorato flangą, nes jeigu kandidatuotų G.Landsbergis, M.Navickienė ar A.Anušauskas, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio kandidatai turėtų daugiau šansų – būtų daugiau galimybių perimti svyruojantį rinkėją, kuris vienaip ar kitaip linksta link valdančiųjų, bet nėra iki galo apsisprendęs, kurį kandidatą palaikyti.
Kai kandidatuoja I.Šimonytė, ji vis tiek neabejotinai stipriausia figūra, todėl truputį nustumia kitus valdančiųjų kandidatus į paraštę. Jie, ko gero, bus kandidatai tam, kad parodytų savo atskirumą nuo konservatorių, o ne iš tikrųjų su viltimi gerai pasirodyti, – naujienų portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, pastebėjęs, kad galimai ir pati I.Šimonytė nedegė noru dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau atsižvelgė į partijos interesus.
Tad ir V.Čmilytė-Nielsen, anot politologo, galėtų būti vienintelis variantas, apsaugantis Liberalų sąjūdį nuo gėdos, kai partijos kandidatas nesurenka 20 tūkst. rinkėjų parašų, reikalingų dalyvavimui prezidento rinkimuose.
„Liberalų sąjūdžiui buvo sunki ir gėdinga 2019 metų situacija, kai Petras Auštrevičius buvo jų kandidatas į prezidentus, bet jam iš esmės net nepavyko startuoti.
Tokios situacijos labai kerta partijos reputacijai, dėl to V.Čmilytė-Nielsen, žiūrint iš partijos perspektyvų, būtų saugus variantas – bent jau parašus sugebėtų susirinkti ir kandidatūra būtų iškelta“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Bendras kandidatas galėjo virsti realybe
Nors pastaruosius metus buvo girdima kalbų apie bendrą dešiniųjų kandidatą prezidento rinkimuose, M.Baltrukevičiaus manymu, buvo keli momentai, suvaidinę lemiamą vaidmenį, kodėl valdantieji šios strategijos nesiėmė.
Pirmiausiai, politologo manymu, suveikė partijų „išskaičiavimas“. Laisvės partija mato, kad jų perspektyvos Seimo rinkimuose yra niūrokos, o ir Liberalų sąjūdis norėtų atkreipti į save dėmesį – savas kandidatas yra geresnė platforma savo idėjoms pristatyti, nei remiant kitos partijos kandidatą.
Be to, M.Baltrukevičius įvardijo ir mažosioms koalicijos partnerėms itin nemalonią situaciją, kai I.Šimonytė „čekiukų“ skandalo fone staigiai užsidegė rengti pirmalaikius rinkimus. Koalicijos partneriams tai buvo netikėta, jie pasipiktino apie tai sužinoję tik iš žiniasklaidos.
Galiausiai, valdantieji greičiausiai įvertino, kad net ir susivieniję bei iškėlę bendrą kandidatą, jie nebus pajėgūs įveikti G.Nausėdą, jei šis sieks dar vienos kadencijos.
„Partijų strategų galvose greičiausiai dominuoja toks mąstymas: „Susivienijus dešiniųjų kandidatas turėtų didesnes galimybes patekti į antrąjį turą, bet iš esmės turėsime mūsiškį žmogų, kuris pralaimės G.Nausėdai antrame ture“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Politologo I.Kalpoko manymu, šios trys valdančiųjų partijos būtų galėjusios susitarti dėl bendro kandidato, jei vos viena aplinkybė būtų kitokia.
„Seimo rinkimai vyks praėjus vos pusmečiui nuo prezidento rinkimų. Jeigu prezidento rinkimai būtų Seimo kadencijos viduryje, būtų didesnis šansas valdančiosioms partijoms susitarti dėl vieno kandidato prezidento rinkimuose.
O dabar mažesnėms partijoms žūtbūt reikia pabrėžti savo skirtumus nuo konservatorių, nes kitaip kyla klausimas, kokiu pagrindu valdančiųjų rėmėjai turėtų balsuoti ne už konservatorius. Visi nori Seimo rinkimų kampaniją pradėti per prezidento rinkimus“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Ką Lietuvai reikš valdančiųjų tarpusavio kova?
Tai, kad visos valdančiosios koalicijos partnerės keltų savo kandidatus prezidento rinkimuose, M.Baltrukevičiaus manymu, nesutrukdytų konstruktyviam valdančiųjų darbui – tikėtina, kad valdančiųjų kandidatai šiuo atveju vieni kitų viešai nekritikuos.
„Akivaizdu, kad rinkimų kampanijoje visi šunys bus kariami ant G.Nausėdos. Galiausiai toks yra žanras – jeigu nori nukarūnuoti pareigas einantį prezidentą, tai susitelki pirmiausiai į jo trūkumus“, – dėstė jis.
Tuo metu visai kitokia situacija turėtų susiklostyti dėl Seimo rinkimų, o įtampos lygis, iki kurio galėtų įkaisti valdančiųjų santykiai, anot politologo, galėtų priklausyti nuo kelių artimiausių mėnesių darbo rezultatų.
Jeigu Laisvės partijai pavyks įgyvendinti bent vieną savo pagrindinių idėjų – ar partnerystės įteisinimą, ar narkotikų politikos liberalizavimą, tuomet jie į rinkimus gali eiti su žinute, kad „jūs matėte, kaip mums pagalius į ratus kaišiojo net savi koalicijos partneriai, bet mes vis tiek pasiekėme savo“.
Tačiau jeigu to nepavyks padaryti, tada „laisviečių“ žinutė bus visiškai kitokia – tada jiems naudinga kelti audras vandens stiklinėje, rodyti, kad „mes stengiamės, bet matote, kaip su mumis elgiasi, kaip skriaudžia“.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pozicija, anot politologo, yra subtilesnė.
„Apskritai sunkiai prisimintume, ką Liberalų sąjūdis žadėjo Seimo rinkimams – bendrame Seimo darbo kontekste jie iš esmės yra pilkoka partija, bet, pagal reitingus, vis tiek galvą virš vandens laiko.
Natūralu, kad jie nebus tokie paprastai sukalbami ir nepuls stačia galva į kompromisus, jei jiems atrodys, kad pritarimas Tėvynės sąjungai galėtų atnešti kažkokių politinių žalų“, – prognozavo M.Baltrukevičius.
I.Kalpokas pastebėjo, kad jau dabar galima matyti aiškius valdančiosios koalicijos nesutarimus – ir dėl mokesčių reformos, ir dėl partnerystės įteisinimo. Tikėtina, kad artėjant rinkimams, nesutarimai tik augs.
„Politinė logika šiuo atveju yra negailestinga ir neišvengiamai diktuoja, kad likus trumpam laikui iki rinkimų visi galiausiai turi žiūrėti savo interesų, nes kiekvieno politiko ir politinės organizacijos tikslas yra būti išrinktiems, gauti kuo daugiau balsų.
Tai yra ta kaina, kurią mes turime mokėti už prabangą gyventi demokratinėje valstybėje“, – pabrėžė politologas.
