Mato gudrybę
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seimui pateikė nutarimą, kuriuo siūloma patvirtinti EP rinkimų datą Lietuvoje – 2024-ųjų birželio 9-ąją.
Pagal ES sutartis, eiliniai EP rinkimai turi įvykti per pirmas dvi birželio savaites, o norint rinkimus organizuoti kita data – pavyzdžiui, gegužės viduryje, kaip buvo 2014 ir 2019 metais, reikalingas visų ES šalių narių sutarimas.
Ne kartu su prezidento rinkimais, bet kelios savaitės po jų planuojami EP rinkimai papiktino Seimo opoziciją, apkaltinusią valdančiuosius tuo, kad šie nepakankamai derėjosi su ES šalimis dėl galimybės rinkimus rengti anksčiau.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad tokiu būdu konservatoriai gudrauja, nepaisydami to, kad papildomi rinkimai Lietuvai kainuos apie 18 mln. eurų.
„Tai yra tradicinis Tėvynės sąjungos aukso puodas, nes po prezidento rinkimų dviejų turų, o neabejoju, kad bus du turai, vėl pakviesti po trijų savaičių ateiti žmones į rinkimus, dėl kurių jie labai ir nesijaudina, tai ateina per lietų, per sniegą, gyvi ar mirę Tėvynės sąjungos rinkėjai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Reaguodama į tokius pareiškimus, konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paragino kolegas užuot skleidus sąmokslo teorijas, susitelkti į savo rinkėjų aktyvinimą arba reikšti pretenzijas Vokietijai ir Portugalijai, dėl kurių esą EP rinkimų datos paankstinti Lietuvai ir nepavyko.
„Norint organizuoti kita data, pavyzdžiui gegužės viduryje, kaip tai buvo 2014 ir 2019 metais, turi būti visų šalių vienbalsis sutarimas. Šįkart tuomet ES pirmininkavusi Švedija pasiūlė sutartyje numatytą datą – birželio pradžia. Lietuva nesutiko, netgi yra rašytinis pareiškimas, kad mums netinka ir norime gegužės viduryje.
Tačiau vienbalsiškumo dėl gegužės datos ES Taryboje nebuvo. Tam prieštaravo Vokietija ir Portugalija“, – nurodė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Turės pranašumą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas neatmetė, kad birželį organizuojamuose EP rinkimuose konservatoriai iš tiesų gali turėti neproporcingą pranašumą.
„Sekant ta nerašyta politologine taisykle, kad konservatorių rinkėjai yra ištikimiausi ir ateina balsuoti visur ir visada, kai tik galima balsuoti už konservatorius, tai tikrai tokios logikos yra“, – naujienų portalui lrytas.lt nurodė politologas.
I.Kalpokas priminė, kad paskutinį kartą, kai EP rinkimai nesutapo su prezidento rinkimais, rinkėjų aktyvumas vos viršijo 20 procentų.
Tąkart EP rinkimus iš tiesų laimėjo konservatoriai, gavę daugiausiai – keturis EP mandatus.
„Jeigu konservatorių rinkėjai ateina drausmingai ir sudaro reikšmingą dalį tų 20 proc., o kitų partijų rinkėjai nemato reikalo pasivarginti, tai iš tiesų galėtų suteikti neproporcingą pranašumą būtent šiai politinei partijai“, – pabrėžė jis.
Kita vertus, I.Kalpokas neatmetė, kad rinkiminis nuovargis šį kartą gali paveikti ir konservatorių rinkėją.
„Galima galvoti ir apie tai, kad potencialiai įvyks trys balsavimai maždaug mėnesio laikotarpiu: du prezidento rinkimų turai ir tada EP rinkimai. Nuovargis irgi gali būti svarbus faktorius.
Lieka klausimas, kiek tų pačių konservatorių rinkėjų pasivargins eiti balsuoti tris kartus, ir ar galiausiai nebus taip, kad visų partijų rinkėjų ateis po truputį ir gal iš viso turėsime absoliutų aktyvumo antirekordą“, – neatmetė politologas.
Yra rizika
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pabrėžė, kad konservatoriai negali už visą ES nuspręsti dėl EP rinkimų datos, tačiau iš esmės konservatoriams ši data yra naudinga – tiesa, su vienu „kabliuku“.
„Sakyčiau, kad šį kartą jiems yra naudinga, bet su rizika. Nes iš vienos pusės, taip, jeigu žiūrime į Lietuvos partijas, jie turi lojaliausią elektoratą, o rinkėjų aktyvumas birželio mėnesį, iš karto po prezidento rinkimų, greičiausiai bus prastas ir labai prastas.
Konservatoriams tai yra gera žinia, nes jie pasižymi lojaliu elektoratu. Tačiau vis tiek negali žinoti, koks bus galutinis rezultatas“, – pabrėžė M.Baltrukevičius.
Pagal dabartinių apklausų rezultatus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) reitingų lentelėse yra gerokai atsiplėšę, tad ši situacija konservatoriams – pavojinga.
„Tėvynės Sąjunga jau laimėjo trejus iš eilės EP rinkimus. Jeigu konservatoriai tokiomis, jiems palankiomis, aplinkybėmis praleidžia į priekį socialdemokratus, tai yra labai, labai bloga žinia prieš Seimo rinkimus – jei jiems nepavyksta pasiekti šios, galbūt simbolinės vertės pergalės Seimo rinkimų kontekste, tai yra – pirmos vietos EP rinkimuose“, – įvardijo politologas.
Visgi, birželio pradžioje vyksiantys EP rinkimai, anot M.Baltrukevičiaus, iš tiesų neparodys, kokio rezultato galima tikėtis iš spalį vyksiančiančių Seimo rinkimų.
„Jeigu EP rinkimai sutaptų su prezidento rinkimais, turėtume nuostabų testą kiekvienai partijai, kaip jos atrodo prieš Seimo rinkimus, o dabar iš tų rezultatų didelių politinių išvadų daryti nereikia.
Tačiau tikrai įmanomas scenarijus, kad socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos palaikymas labai panašus bus.
Visgi, Tėvynės sąjungai būtų labai gerai, kad jie būtų pirmi, nes tada jie sugebėtų savo rinkėjams ištransliuoti gerą naujieną, kad štai, mes EP rinkimuose esame pirmi, nėra taip viskas blogai, ir tokios simbolinės pergalės politikoje irgi svarbios“, – pabrėžė jis.
Lietuvos prezidento rinkimai bus surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Jeigu prireiks, antrasis prezidento rinkimų turas įvyks 2024 metų gegužės 26 dieną.
Seimui patvirtinus, EP rinkimai bus surengti birželio 9 dieną. Tuo metu Seimas bus renkamas 2024 metų spalio 13 dieną.
