„Mūsų nuomone, tas susitarimas nėra vykdomas. Todėl mes dar kartelį atkreipiame į tai dėmesį bei teikiame siūlymus. Jei jiems nebus pritarta – tai kokia prasmė toliau dalyvauti susitarime, kurio nuostatos nėra vykdomos?“ –Eltai teigė partijos lyderis Andrius Mazuronis.
Visgi „darbietis“ tikisi, kad mokytojų streiko kontekste valdantieji pritars šiam biudžeto pakeitimui.
„Tikimės, žinoma, kadangi problema akivaizdi, visi ją supranta ir suvokia. Tiesiog, manau, visi skirtingus variantus siūlo – vieni siūlo išvis nieko nedaryti, nes nėra lėšų, bet mes siūlome galimybių ieškoti maksimaliai, kiek galima ir priartėti prie tų skaičių, kurie įtvirtinti tame sutarime“, – kalbėjo parlamentaras.
Savo ruožtu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad Darbo partijos grasinimai trauktis iš partijų susitarimo dėl švietimo yra politinis ėjimas. Parlamentaras pabrėžia, kad „darbiečių“ siūlymas kitų metų biudžete numatyti 82 mln. eurų didesnį finansavimą mokytojų atlyginimams yra praktiškai neįmanomas.
„Absoliučiai nerealu tai įgyvendinti, nes tų pinigų paprasčiausiai nėra. Seimas dalina pinigus, kuriuos Vyriausybė surenka iš mokesčių mokėtojų, o skolos limitai yra išnaudoti“, – Eltai teigė A. Žukauskas.
ELTA primena, kad rudens pradžioje iš Nacionalinio susitarimo dėl švietimo jau pasitraukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rugsėjį apie tokį žingsnį pripažino svarstančios ir kitos opozicinės partijos – „darbiečiai“, socialdemorkatai bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Rugsėjo pabaigoje dalis švietimo darbuotojų profsajungų atstovų pradėjo streiką, reikalaudami vykdyti partijų įsipareigojimus dėl atlyginimų kėlimo.
Šešios nacionalinės politinės partijos 2021-aisiais pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Susitarime kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo.
Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą. Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.
Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.
