Pernai atliktame tyrime dalyvavo beveik 5 tūkst. moksleivių iš 248 Lietuvos mokyklų miestuose ir kaimiškosiose vietovėse, todėl tokia plati aprėptis leidžia rezultatus laikyti patikimais.
Žinoma, aštuntų klasių mokiniai – tik 14–15 metų paaugliai, jų pasaulėjauta dar formuojasi, savarankiško gyvenimo realybė ateityje gali gerokai keisti jaunuolių požiūrį į valstybę, visuomenę ir jos problemas.
Vis dėlto tyrimas parodė, kad jaunoji karta anaiptol ne taip užsikrėtusi individualizmu, ne tokia uždara ir nesidominti niekuo, išskyrus linksmybes su draugais, kaip kartais mano vyresnieji.
Priešingai – didelė dalis aštuntokų nusiteikę patys aktyviau veikti ir labiau tiki demokratijos galimybėmis nei jų tėvai ir seneliai.
Antai net 95 proc. aštuntokų didžiuojasi Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Labai puikiai vertinama ir demokratija – 78 proc. moksleivių laiko ją geriausia šalies valdymo forma.
Visuomenėje juntamas didelis nepasitikėjimas politikais, valstybės institucijomis, tačiau tokiomis nuotaikomis ne itin užsikrečia aštuntokai – 63 proc. jų teigia, kad Lietuvos politinė sistema gerai veikia.
Nepaisant girdimų virkavimų, kad švietimas Lietuvoje labai nuvertintas, lietuviai moksleiviai ypač gerbia mokslą – 81 proc. jų mano, kad politiniai sprendimai turi būti grindžiami ekspertų patarimais, o mokslininkais pasitiki net 85 proc. aštuntokų.
Lietuvių moksleivių pasitikėjimo mokslu rodiklis vienas aukščiausių Europoje ir šiuo požiūriu jie beveik nenusileidžia pirmaujantiems norvegams ir švedams.
Daug geriau nei visa visuomenė aštuntokai vertina ir valstybės institucijas. Teismais pasitiki net 74 proc. šio amžiaus moksleivių, nors suaugusieji apie juos susidarę gerokai prastesnę nuomonę.
Dar labiau stebina mokinių nuomonė apie Vyriausybę ir visų apklausų dugne su politinėmis partijomis atsiduriantį Seimą – ministrų kabinetu pasitiki 68 proc., o parlamentu – 52 proc. aštuntokų.
Tokie lietuvių moksleivių rodikliai viršija tyrime dalyvavusių kitų šalių vidurkį.
Jei jie taip galvos ir tapę suaugusiais žmonėmis, visuomenės požiūris į valdžią turėtų tiesiog neatpažįstamai pasikeisti.
Tokie duomenys, neabejojant tarptautinio tyrimo reprezentatyvumu, vis dėlto kelia klausimų, ar jais galima besąlygiškai pasitikėti.
Galbūt atsakymams įtaką darė pedagogai, taip pat mokyklos, klasės aplinka. Vienaip ar kitaip, šis tyrimas rodo, kad lietuvių moksleiviams būdinga europietiška pasaulėjauta.
Be kita ko, aukštas ir aštuntokų pasitikėjimo tradicine žiniasklaida rodiklis – jis siekia 56 proc., nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad šio amžiaus paaugliai neskaito spaudos, nežiūri televizijos, neklauso radijo, o tik iki ausų panirę į socialinius tinklus.
Nuomonę apie menką moksleivių socialinę atsakomybę paneigia ir jų atsakymai apie aplinkos apsaugą.
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai lietuvių aštuntokų mano, kad rūpintis šia sritimi turi tiek vyriausybės, tiek kiekvienas žmogus, du trečdaliai patys ketina dalyvauti tokioje veikloje ir 81 proc. tvirtina, kad mokykloje gerai išmoko saugoti aplinką.
Tyrimas rodo, kad moksleiviai nori būti veiklūs ne vien savo mokykloje, – 45 proc. Lietuvos aštuntokų atsakė, kad yra nusiteikę savanoriauti, padėti vietos bendruomenei.
Tarptautinio tyrimo duomenimis, kurie, tiesa, paremti mokyklų direktorių atsakymais, mūsų aštuntokai net aktyviau negu kitose šalyse įtraukiami į demokratinius procesus – renka mokinių savivaldą, dalyvauja kuriant savo bendruomenės taisykles ir nuostatus.
Aktyviau nei bendraamžiai kitose tirtose šalyse lietuviai aptarinėja ir socialines bei politines naujienas.
Tai ypač pasakytina apie bendravimą su draugais – pagal 38 proc. siekiantį šį rodiklį jie yra lyderiai, o 46 proc. mokinių, atsakydami, kad apie socialinį gyvenimą ir politiką pasikalba šeimoje, pirmauja kartu su italais.
Kiti tyrimo rezultatai dėsningi ir numanomi. Labiau pilietiški pasirodė esantys vaikai, kurių tėvai įgiję aukštąjį išsilavinimą, yra aukštos profesinės kvalifikacijos ir namuose sukaupę daugiau knygų. Didmiesčių mokiniai pranoko kaimo vietovių aštuntokus.
Nestebina ir tai, kad merginos yra pilietiškesnės negu vaikinai, – jos, apibendrintais tyrimo vertinimais, vidutiniškai 44–65 taškais pralenkė vyriškosios lyties bendraamžius.
Apskritai Lietuvos aštuntokų apibendrintas pilietiškumo vertinimas daugmaž atitinka tyrime dalyvavusių šalių vidurkį. Reikšmingai geriau negu lietuviai pasirodė 7 valstybių ar savarankiškų teritorijų moksleiviai.
Aukščiausiai įvertinti Taivano atstovai, mūsų aštuntokus pralenkė kaimynai lenkai ir estai, o latviai atsiliko.
Regis, tokie rezultatai, nepaisant neišvengiamo tarptautinių tyrimų sąlygiškumo, nuteikia optimistiškai – Lietuvoje auga pilietiška karta.
