Įvardijo tektoninius lūžius
Savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose G.Nausėda paskelbė ketvirtadienį popiet Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
„Aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 m. gegužės mėnesį“, – pranešė prezidentas.
Kalbėdamas G.Nausėda apžvelgė per pastarąją kadenciją įvykusius, anot jo, tektoninius lūžius.
Gerai išlauktas momentas?
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili būtent tokio prezidento sprendimo ir tikėjosi, tačiau kartu pripažino, kad G.Nausėda puikiai sugebėjo išlaikyti rinkiminę intrigą.
„Buvo akivaizdus sprendimas, bet vis tiek tas mažutis procentukas intrigos, manau, nepamaišė. Vis tiek buvo įdomu, ir manau, kad daugelis Lietuvoje laukė šitos dienos būtent dėl tos išlaikytos intrigos, mažyčio procentuko“, – portalui lrytas.lt komentavo politologė.
G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, šalies vadovas greičiausiai savo verdiktą pranešti delsė ir dėl to, kad įvertintų būsimus savo varžovus, kurių per pastaruosius kelis mėnesius atsirado ne vienas ir ne du.
„Dar vasarą man buvo užduotas klausimas, kada yra tas tinkamas metas skelbtis. Žinoma, kiekvienas kandidatas ir jo rinkimų štabas vertina situaciją, kiekvienam tikriausiai reikia individualiai pritaikyti, bet šiuo atveju, jei kalbame apie dabartinį prezidentą, tai tikrai momentas buvo gerai išlauktas.
Tiesiog bandė pasižiūrėti, o kokie bus potencialūs kandidatai ir atitinkamai iš karto jau pasirodyti su kalba, kuri būtų adresuota apeliuojant į potencialius stipriausius konkurentus“, – svarstė pašnekovė.
Paklausta, kurie iš tų konkurentų ir galėtų būti didžiausi G.Nausėdos varžovai, G.Burbulytė-Tsiskarishvili išskyrė dvi pavardes.
„Tradiciškai jau tikrai niekam nėra naujiena, kad kalbame apie du kandidatus – tai dabartinė premjerė, ponia Ingrida Šimonytė, ir ponas Ignas Vėgėlė.
Iš to turinio, ką šiandien susakė prezidentas, visgi matome, kad stipriausia konkurente jis laiko premjerę, nes kalba labai stipriai buvo sufokusuota ir į vidaus ekonomiką liečiančius klausimus“, – aiškino Klaipėdos universiteto politologė.
Tiesa, kelias dešimtis minučių trukusi prezidento rinkiminė kalba G.Burbulytei-Tsiskarishvili labai priminė įprastą G.Nausėdos metinį pranešimą.
„Aš netgi jau įpusėjus kalbai truputį pagavau save galvojant, kad klausausi metinio pranešimo, o ne prezidento rinkiminės kampanijos pradžios. Dar man užkliuvo toks dalykas, kad labai dažnai buvo kartojamas žodis „mes“ – aš suprantu, kad norima akcentuoti ir visos komandos, dirbančios prezidentūroje, darbą, indėlį, dėl to tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad tai yra labiau metinis pranešimas ar netgi visos kadencijos aptarimas, negu rinkiminė kalba.
Paprastai, jeigu pasižiūrėsime į užsienio šalių patirtis, JAV patirtį, tai pakankamai daug būna žodžio „aš“, – svarstė politologė.
Klausydama G.Nausėdos ji teigė pastebėjusi ir tam tikrą jaudulį, kuris, pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, šioje situacijoje yra gana suprantamas ir natūralus.
„Jaudulį pastebėjau, ir vandens gėrimą pastebėjau, bet jis nėra išskirtinis. Gal ne tiek jaudulį, bet vandens gėrimą prezidentas demonstruoja nuo pat pirmų savo kadencijos dienų, ir jeigu žiūrėsime nuosekliai į visas jo kalbas, tai tikrai dažnai pasitaiko.
O šiandien prisidėjo papildomas stresas, pakankamai didelė įtampa, ypač laukiant žurnalistų klausimų, kurie buvo tikrai taiklūs ir įdomūs. Tai nebuvo tik šios dienos jaudulys“, – kalbėjo politologė.
Kokios rinkiminės kampanijos iš dabartinio prezidento reikėtų tikėtis? Pasak specialistės, G.Nausėda atsakymą į šį klausimą savotiškai pateikė ir pats.
„Prezidentas pasakė, kad dalyvaus kitais principais. Labai stipriai nedetalizavo, ką tai reiškia, pasakė tik tiek, kad nuoširdžiai vykdys savo pareigas, tai, kaip suprantu, stengsis labai aktyviai išnaudoti savo darbines pareigas, stengsis būti proaktyviu prezidentu.
Manau, tai bus jo vienas iš būdų, kas tie kiti principai“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Sėkmės istorijos ir kritika konkurentams
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad pusvalandį trukusi G.Nausėdos kalba iš esmės susidėjo iš to, ką prezidentas laiko sėkmės istorijomis, ir iš kritikos valdantiesiems – būsimiems konkurentams.
„Pasinaudota proga šiek tiek įgelti būsimiems konkurentams, nes kalbėta ir apie tai, kad šį kartą, kai buvo ekonomiškai sunkus laikotarpis, nebuvo karpomos išlaidos – tai aliuzija į Tėvynės sąjungos valdymą 2008–2012 metais. Kalbėta, kad negalima daryti, kaip anksčiau, kai pensininkų sąskaita gerinta makroekonominė padėtis.
G.Nausėda kalbėjo, kad kartais tikrai buvo galima sutarti, dirbti kartu su vyriausybėmis ir to esą buvo siekta, bet iš prezidento buvo galima suprasti, kad dėl to, kai nepasisekdavo bendradarbiauti su Vyriausybe, kaltas, žinoma, ne prezidentas, o kalti kiti“, – pastebėjo M.Baltrukevičius.
Pavyzdžiui, savo kalboje G.Nausėda teigė, kad šios kadencijos metu pastebėjo ne vieną „mėginimą eiti skirtingais keliais“.
„Vis dar tikiu, kad mes galime rinktis kitą valstybės valdymo modelį, kuris yra pagrįstas bendradarbiavimu ir santarve“, – kalbėjo šalies vadovas.
Politikos analitikas pastebėjo, kad visoje kalboje, dar iki aiškiai paskelbiant sprendimą, G.Nausėda įvardijo būsimus darbus ir tikslus, kuriuos jis greičiausiai skelbs ir rinkiminės kampanijos metu – tai ir 3 proc. BVP gynybai, pajamų nelygybės mažinimas per šeimos prizmę.
„Greičiausiai Ignas Vėgėlė gali turėti panašių idėjų, tai reikėjo greičiau pirmam įšokti į šitą lauką.
Didelis dėmesys buvo skirtas ir savivaldai, ir tai yra labai natūralu, nes prezidentas, nors ir yra rinkimų favoritas, bet pirmiausiai yra rinkimų favoritas dėl regionų“, – pabrėžė M.Baltrukevičius.
G.Nausėda taip pat savo kalboje atsakė, kas yra toji „gerovės valstybė“, apie kurią pradėjo kalbėti savo pirmos rinkiminės kampanijos pradžioje 2018 metais – tai, anot šalies vadovo, yra „atskirčių mažinimas“.
Politikos analitikas nesistebėjo, kad „gerovės valstybės“ idėja ir toliau lieka ganėtinai abstrakti.
„Jau nuo 2018 metų matėme norą dėl gerovės valstybės likti šiek tiek abstrakčiame lygmenyje – kad tai būtų „idee fixe“ be kažkokių smulkmenų ir detalių. Iš esmės ir tas pareiškimas, kad tai yra atskirties mažinimas, vėlgi yra gana abstraktu“, – pastebėjo jis.
Tiesa, M.Baltrukevičius nesureikšmino to, kad didžioji dalis prezidento įvardytų sėkmės istorijų arba pasiekimų per pastaruosius kelerius metus yra Vyriausybės kompetencijų sritis, kaip sąlygų neįgaliesiems gerinimas ar neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas.
„Lietuvoje prezidento rinkimų nelaimėsi vien kalbėdamas apie tai, kas yra prezidento atsakomybės sritys – supaprastintai tai yra karinė sritis, užsienio politika ir teismai.
Iš esmės šioje kalboje užsienio politika paliesta beveik vien tik per karinio saugumo prizmę, o apie teisingumą apskritai nelabai kas buvo kalbėta. Ir jeigu prezidentas atėjo su gerovės valstybės idėja, tai jau iš karto yra nukreipta į neprezidentines sritis.
Keisčiausia kalbos dalis buvo dėl neįgaliųjų, nes atrodo, kad tai, jog šalia prezidento stovi vertėjas į gestų kalbą ar kad į Daukanto aikštę paprasčiau patekti neįgaliesiems, jau yra kažkoks didžiulis prezidento laimėjimas nacionaliniu mastu.
Jeigu vertintume dalykus, kuriuos prezidentas pateikė kaip sėkmės istorijas, tai pirmiausiai jie yra sėkmės istorijos būtent dėl to, kad sutapo tai, ko norėjo prezidentas, ir tai, ko norėjo valdančioji dauguma“, – pabrėžė analitikas.
Tai, kad dar kartą išrinktas neapsiribotų vien prezidento kompetencijų sritims, G.Nausėda pažadėjo ir savo kalboje – šalies vadovas nurodė, kad bus „aktyvus ne tik užsienio politikoje, ne tik saugumo srityje, bet ir vidaus politikoje“.
Priekaištai dėl resursų naudojimo
Tiesa, M.Baltrukevičius nesureikšmino, kad G.Nausėda savo pranešimą paskelbė iš Prezidentūros, neatskirdamas savęs, kaip prezidento, nuo kandidato, ar kad galimai rinkiminėje kampanijoje naudojasi Prezidentūros resursais.
„Jis ne pirmas, kuris tai daro, ir ne paskutinis, kuris tai darys. Greičiausiai dėl paprasčiausio patogumo buvo nuspręsta, kad Prezidentūroje tai turėtų vykti“ – svarstė jis.
Visgi, M.Baltrukevičius pripažino, kad būsimų prezidento veiksmų vertinimas rinkimų kontekste bus „slidus“ – vienareikšmiškai pasakyti, ar prezidentas naudojasi savo postu rinkiminėje kampanijoje, būtų labai sudėtinga.
„Viskas priklausys nuo jo stiliaus. Galima prisiminti, kaip Dalia Grybauskaitė siekė perrinkimo. Pasižiūrėjus į D.Grybauskaitės feisbuko paskyrą, neįtartum, kad gyveni šalyje, kurioje vyksta prezidento rinkimai – jos publikuojamose nuotraukose paukščiukai Daukanto aikštės vidinio kiemo žolyte vaikščioja, likus kelioms dienoms iki rinkimų. Niekaip neįtarsi, kad čia yra prezidentės, kuri siekia perrinkimo, paskyra.
G.Nausėdos pozicijos, visgi, yra ne tokios, bet nemanau, kad matysime jau tokių akivaizdžių ir įžūlių naudojimųsi administraciniais resursais. Bet matome jau ir dabar, kad yra suaktyvėję apsilankymai regionuose, ir čia bus labai sunku tokias aiškias skirtis daryti, ar čia yra taip, ar kitaip. Visgi, nemanau, kad bus leistąsi į labai įžūlų lygmenį, kad jau būtų negražu“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
