Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai įvertino, ar premjerės Ingridos Šimonytės turimas koziris dar leistų jai įsiveržti į antrąjį turą, ir kodėl socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė neatsako, ar dalyvaus rinkimuose.
Stipri pradžia
Lapkričio 17–29 dienomis Delfi užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad daugiausiai balsų prezidento rinkimuose surinktų dabartinis šalies vadovas G.Nausėda – 22,5 proc. apklaustųjų savo balsą atiduotų būtent jam.
Daugiau nei perpus mažiau rinkėjų simpatijų lapkritį rinko premjerė, konservatorių kandidatė į prezidentus I.Šimonytė – už ją teigė balsuosiantys 9,1 proc. respondentų.
Panašų gyventojų palaikymą šiuo metu turi ir advokatas I.Vėgėlė – už jį balsuotų 7,9 proc. apklaustųjų. Beveik tiek pat šalies gyventojų balsuotų ir už socialdemokratų lyderę V.Blinkevičiūtę – savo balsą europarlamentarei atiduotų 7,1 proc. apklaustųjų.
Tuo metu apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose pranešęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius D.Žalimas reitingų lentelėje iš karto startavo su 5,5 proc. apklaustųjų palaikymu, aplenkdamas gerokai anksčiau pasiskelbusius valstiečių kandidatą Aurelijų Verygą, save išsikėlusį Valdą Tutkų ar rinkimuose vis dėlto nusprendusią nedalyvauti liberalę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Antrojo turo prognozės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad jau kurį laiką aptarinėjamas scenarijus, jog antrajame prezidento rinkimų ture šalies gyventojams reikės rinktis tarp G.Nausėdos ir I.Vėgėlės, darosi vis labiau tikėtinas.
Dabar, politologo manymu, tai labiausiai priklauso nuo mikrodvikovų tarp pagrindinio politinio flango kandidatų ir antrinių kandidatų – pavyzdžiui, kaip pasibaigs tiesioginė kova tarp I.Šimonytės ir D.Žalimo ir kiek, kitoje politinio flango pusėje, balsų tarpusavyje išbarstys konkuruojantys dėl „geriausio tradicinių šeimų draugo“ statuso.
Apskritai, kaip pastebi politologas, centro-dešinės pusės rinkėjų potencialas yra neblogas – I.Šimonytė ir D.Žalimas kartu sudėjus renka apie 15–16 proc. rinkėjų balsų, o tai jau būtų stipri paraiška antrajam turui, tačiau dabar šie kandidatai bus ganėtinai lygiaverčiai varžovai.
„D.Žalimui, kaip ką tik pasiskelbus kandidatu ir nepradėjus realios rinkimų kampanijos, tai yra labai geras rezultatas“, – įsitikinęs politologas.
Be to, D.Žalimas prieš I.Šimonytę turi ir kitų privalumų: nors jį kelia viena iš valdančiosios koalicijos partijų, tuo pačiu jis gali atrodyti savotiškas politikos „autsaideris“, nesusijęs su valdančiosios koalicijos politika.
„Tiems, kurie identifikuoja save su centro-dešine, bet kurie yra nusivylę dabartine Vyriausybe, tai potencialiai labai patrauklus kandidatas. Šioje pusėje gali būti net dar aršesnė konkurencija, negu ta, su kuria susidurs I.Vėgėlė“, – spėjo politologas.
Tuo metu antrasis prezidento rinkimų turas, I.Kalpoko manymu, turėtų gerokai daugiau intrigos, jeigu jame prieš G.Nausėdą stotų I.Vėgėlė negu I.Šimonytė – Lietuvos rinkėjai mėgsta „iš šalies“ atėjusius, nepriklausomus kandidatus, o ir pačiam G.Nausėdai šia korta sužaisti nebepavyks.
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius mato vieną aiškų I.Šimonytės privalumą prieš I.Vėgėlę, kuris, anot eksperto, rinkimų metu I.Šimonytei atneš keliais procentais didesnį rezultatą, nei bus matomas reitinguose.
„Jei į I.Šimonytę ir I.Vėgėlę žiūrime izoliuotai, yra vienas labai ryškus skirtumas – visgi Tėvynės sąjunga turi labai stabilų elektoratą, kuris ištikimai dalyvauja rinkimuose, ir dėl to įprastai Tėvynės sąjungos kandidatų rezultatai prezidento arba Seimo rinkimuose būna šiek tiek geresni nei parodytų vien reitingas.
Tuo metu I.Vėgėlės pagrindinė stiprybė bus žmonės, kurie nepatenkinti politine sistema ir tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija – kitaip tariant, vadinamuoju protesto elektoratu. O protesto elektoratą reikės įtikinti, kad šį kartą protestuodami jie neliktų namuose, o ateitų ir balsuotų už I.Vėgėlę. O tai bus visai rimtas uždavinys“, – įsitikinęs M.Baltrukevičius.
Politikos analitikas spėjo, kad prie dabartinio I.Šimonytės reitingo, siekiančio apie 9 proc., dar drąsiai galima pridėti 3–4 procentus rinkėjų balsų realiuose rinkimuose.
O jeigu į antrąjį turą vis dėlto išeis G.Nausėda ir I.Vėgėlė, M.Baltrukevičius nemato jokių galimybių teisininko pergalei.
„Jeigu antrame ture bus G.Nausėda ir I.Vėgėlė, tai neabejoju, kad tada net ir Tėvynės sąjungos lyderiai labai aiškiai pasakytų, kad palaiko G.Nausėdą, ir nugalėti jį būtų gana sunku.
G.Nausėda jau nebėra tokia enigma, kaip praeituose prezidento rinkimuose, bet jis randa būdų būti geram tiek vienai, tiek kitai rinkėjų grupei, išlieka gana centristiniu pasirinkimu, o tai lengvina jo galimybes laimėti“, – pabrėžė jis.
Socialdemokratai nekovos?
Populiariausių kandidatų penketuke taip pat įsitaisiusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė V.Blinkevičiūtė nusprendė dar palaikyti intrigą ir savo sprendimo dėl prezidento rinkimų neatskleisti iki vasario mėnesio.
M.Baltrukevičius svarstė, kad toks delsimas reiškia tik tai, kad socialdemokratai to sprendimo ir neturi.
„Jeigu jie turėtų sprendimą, nebūtų prasmės tempti laiko iki vasario. Turime situaciją, kai viešoje erdvėje įtakingi socialdemokratų politikai vis dar intensyviai kalba apie tai, kad V.Blinkevičiūtė yra vienintelis geras ir teisingas pasirinkimas prezidento rinkimuose.
Jeigu ji būtų priėmusi sprendimą, kad tikrai nedalyvauja, būtų buvę žymiai geriau ir racionaliau praeitą šeštadienį tai paskelbti, užbaigti šitą klausimą.
Bet būtent todėl ir manau, kad toks begalinis laiko tempimas yra dėl to, kad socialdemokratai šiai situacijai neturi sprendimo, o kai neturi sprendimo, visos alternatyvos turi vienokių ar kitokių trūkumų“, – spėjo analitikas.
Tiesa, M.Baltrukevičius pabrėžė, kad jeigu V.Blinkevičiūtė galiausiai pasiryš dalyvauti prezidento rinkimuose, bus praradusi labai daug rinkiminės kampanijos laiko.
„I.Vėgėlė visą Lietuvą du kartus spės apvažiuoti, kol socialdemokratai išsirinks savo kandidatą. Kampanijoje tai nėra naudinga“, – nurodė jis.
O G.Nausėdai socialdemokratų iškritimas iš prezidentinės kovos būtų tikrai naudingas – kaip parodė 2019 metų prezidento rinkimai, G.Nausėda tarp socialdemokratų rinkėjų buvo populiariausias pasirinkimas.
Tuo metu I.Kalpokas teigė manantis, kad toks socialdemokratų laiko tempimas vis labiau leidžia manyti, jog V.Blinkevičiūtė prezidento rinkimuose nedalyvaus, o LSDP prezidento rinkimuose parems G.Nausėdą.
„G.Nausėdai tai būtų geriausias variantas, kadangi iš esmės konkurencija susilpnėtų iki vieno flango. Jeigu būtų stiprus socialdemokratų kandidatas, reikėtų kovoti ne tik kultūrinės-vertybinės dešinės fronte, bet taip pat ir ekonominės kairės fronte.
Jeigu atkristų socialdemokratai, atkristų ir kairysis frontas, ir liktų tik kovoti kovą, kuris kandidatas yra geriausias tradicinių šeimų draugas“, – įvertino I.Kalpokas.
Didžiausia grupė – dar neapsisprendusių
Visgi, apklausos duomenimis, 26,3 proc. apklaustųjų atsakė, kad balsuotų už kurį nors kitą kandidatą arba dar nežino, už ką balsuos. Tai – pilnas aruodas rinkėjų balsų, kurie, ekspertų manymu, iš esmės galėtų nueiti bet kuriam iš kandidatų, išskyrus dabartinę premjerę.
„Tradiciškai tai būna tie rinkėjai, kurie yra nusivylę, kurie labiau priskiriami protesto balsams. Šiuo atveju iš dalies matyčiau potencialą G.Nausėdai, iš dalies I.Vėgėlei, galbūt kitiems mažiau sisteminiams kandidatams – žiūrint, kiek jų bus.
Jeigu į šią grupę patenka potencialūs valdančiosios daugumos simpatikai, kurie nusivylę jų vykdoma politika, ar Liberalų sąjūdžio rinkėjai, kurie liko be savo kandidatės, tuomet čia galėtų būti papildomų balsų D.Žalimui. O kam nematau didelio šio grupės potencialo, tai I.Šimonytei“, – spėjo I.Kalpokas.
M.Baltrukevičius svarstė, kad šiai rinkėjų grupei įtaką gali padaryti ir rinkiminė kampanija, ir patys reitingai.
„Daliai žmonių svarbu yra ir tai, kas yra favoritai – žmonės nori tapatintis su nugalėtojais, ir net tokie dalykai, kaip G.Nausėda atrodys reitinguose ar kas bus iš karto už jo, taip pati daug lemia.
Kiekvienas neapsisprendęs rinkėjas yra atskira istorija, daug ką lems rinkimų kampanija, todėl šie balsai gali nukeliauti bet kur“, – įsitikinęs politikos analitikas.
