„Pirmiausia reikia pasakyti tai, kad ta kasmetinė peržiūra yra peržiūrai nelygi. Jeigu šios peržiūros metu mes apsikeičiame nuomonėmis apie tai, kaip sėkmingai įgyvendinama parama, kokia yra aktuali arba faktinė Ukrainos situacija tuo konkrečiu laiko momentu, viskas yra tvarkoje“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje komentavo G. Nausėda.
„Bet jeigu mes kiekvienais metais grįžtame prie balsavimo proceso, kur vėl susiduriame su tuo pačiu veto, tai yra kelias į niekur, nes mes viso labo nukeliame problemą vieneriems metams. Todėl prioritetas yra ne šitas. Apsikeisti nuomonėmis – gerai, balsavimą įjunginėti kiekvieną kartą – nėra efektyvus kelias“, – pabrėžė šalies vadovas.
G. Nausėda ketvirtadienį dalyvauja neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Jame tikimasi patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai. Šis finansavimas yra numatytas iki 2027 m. pabaigos. Praėjusių metų pabaigoje šis sprendimas buvo vetuotas.
Prieš viršūnių susitikimą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas interviu Prancūzijos žurnalui „Le Point“ pareiškė, kad Vengrija pasirengusi prisidėti prie sprendimo. Tačiau esą būtina sąlyga, kad kiekvienais metais būtų sprendžiama iš naujo, ar toliau siųsti pinigų, ar ne. Kitos šalys narės, pavyzdžiui, Vokietija su tuo nesutinka. Jos mano, kad Ukrainai reikia pažadėti ilgalaikę paramą.
Taip pat, anot ES narių, būtina atimti iš Vengrijos šantažo galimybes. ES diplomatai kaltina V. Orbaną, kad jis, naudodamasis veto politika, mėgina atgauti dėl nepakankamų teisinės valstybės reformų įšaldytas lėšas. V. Orbanas tai neigia.
