Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai įvertino, ar tikrai socialdemokratai turi pagrindo nerimauti, ir ką mainais už paramą rinkimuose G.Nausėda gali pasiūlyti socialdemokratams.
Sulaukė pasipiktinimo balsų
Šeštadienį Vilniuje vykusios konferencijos metu socialdemokratai galiausiai išsklaidė ilgai laikytą intrigą – nusprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose, o juose palaikyti prezidentą G.Nausėdą.
Nors socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė argumentavo, kad visuotinių iššūkių metu partija sieks sutelkti lietuvius, o ne juos skaldyti, ir todėl savo kandidato nekels, tokiu sprendimu buvo patenkinti ne visi socialdemokratai.
Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad partiečiai apgailestaus dėl sprendimo palaikyti G.Nausėdą – anot jo, LSDP, nekeldami savo kandidato, praras matomumą, be to, oponentai kritikuos, kad kairioji partija palaiko dešiniuoju laikomą kandidatą.
„Ar kuris nors girdėjote, kad gerbiamas prezidentas prašė mūsų pagalbos? Gal jos net ir nereikia. Kai mes patys, stipriausia, galingiausia partija prašome gerbiamo prezidento pagalbos… Galime prarasti dalį savo rinkėjų“, – pasipiktinimo neslėpė A.Sysas.
Šiuo sprendimu nepatenkintas buvo ir kitas ilgametis socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Kiekviena partija, tuo labiau ilgai veikianti, turi savo programą, o toje programoje sudėti visi tos partijos siekiai. Kai neturi savo kandidato prezidento rinkimuose, vadinasi, neturi tribūnos, neturi galimybės viešinti ir aiškinti rinkėjams, ką mes ruošiamės daryti kitaip negu kiti.
Tai ar tas kandidatas, kurį partija palaikys prezidento rinkimuose, viešins partijos programą? Labai abejoju. Nebent jis tikrai prisiektų, kad „su jūsų programa aš gulsiuosi ir kelsiuosi“. Turbūt to neatsitiks.
Todėl manau, kad partijai praradimai čia yra nemaži“, – spėjo J.Sabatauskas.
Tai – pirmas kartas nuo 1998 metų, kai socialdemokratai neturės savo kandidato prezidento rinkimuose.
Nedaro garbės?
Visgi, kad socialdemokratai šiuose prezidento rinkimuose nekels savo kandidato, buvo aišku jau kurį laiką, pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.
„Jau iš to atidėliojimo priimti sprendimą buvo aišku, kad jie neturi, ką pasiūlyti. O kad V.Blinkevičiūtė nelabai nori grįžti iš Briuselio, buvo akivaizdu iš jos visiško nekalbėjimo apie prezidento rinkimus“, – atkreipė dėmesį politologas.
Paradoksalu, anot I.Kalpoko, yra tai, kad didžiausioje Lietuvos partijoje nėra V.Blinkevičiūtei lygiaverčių lyderių.
„O tai, kad didžiausios šalies partijos lyderei neįdomu Lietuvos politika, ir tai, kad nėra kam tą lyderę pakeisti, iš tiesų nedaro garbės nei socialdemokratams, nei apskritai kairiajai politikai Lietuvoje“, – pabrėžė jis.
Saugus variantas
Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius teigė galintis suprasti V.Blinkevičiūtės sprendimą – kai partijai trūksta lyderių, kyla sudėtingų dilemų.
„V.Blinkevičiūtė visų kėdžių užsėsti negali ir negali dalyvauti visuose rinkimuose. Tiesiog (Jonavos mero – aut.past.) M.Sinkevičiaus situacija labai surišo partijos rankas, nes trūksta žmonių, kurie ir norėtų, ir galėtų imtis atsakomybės už valstybės ateitį“, – įvertino analitikas.
Nors teigė suprantantis dalies socialdemokratų nuogąstavimus dėl prarandamo matomumo, partijos sprendimą palaikyti G.Nausėdą M.Baltrukevičius įvertino kaip saugų.
„Galima visą dėmesį sutelkti į Seimo rinkimus, kurie ir yra pagrindinis tikslas. Bet teisūs ir sprendimo kritikai, nes socialdemokratai visada dalyvaudavo prezidento rinkimuose.
Tiesa, dažnai dalyvavimas būdavo olimpiniu principu, iš karto žinant, kad rezultatas nebus labai geras“, – priminė analitikas.
Savo ruožtu I.Kalpokas pastebėjo, kad socialdemokratai pasirinko remti rinkimų favoritą, tad, jo pergalės atveju, apie savotišką pergalę galės kalbėti ir jie patys. Taip pat nekėlus savo kandidato bus išvengta trinčių rinkiminės kampanijos metu, kurios nusikeltų į vėlesnį laikotarpį.
„Kaip matėme iš konservatorių praktikos formuojant valdančiąją daugumą ir paskui bendraujant su prezidentu, tai nuoskaudos, susiformavusios rinkimų kampanijos metu, tikrai išliko, ir pats G.Nausėda, skelbdamas apie savo kandidatūrą, leido suprasti, kad laiko akmenį užantyje tiek I.Šimonytės, tiek S.Skvernelio atžvilgiu“, – pabrėžė I.Kalpokas.
M.Baltrukevičius sutiko, kad šiuo atveju socialdemokratai strategiškai žiūri į ateitį – būsimą darbą su šalies vadovu.
„Tuo labiau, kad G.Nausėdai, jei jis laimi, tai būtų paskutinė kadencija – bent jau turės būti pertrauka – todėl G.Nausėda irgi nebebus suinteresuotas konfrontuoti, rodyti save, galvoti, kaip vienas ar kitas sprendimas lems reitingus, nes reitingai taps nebesvarbu šioje kadencijoje“, – pastebėjo jis.
Ar praras rinkėjus?
Vertindamas dalies socialdemokratų baimes dėl galimo rinkėjų praradimo, I.Kalpokas svarstė, kad nors LSDP iš tiesų neteks matomumo, jie, kartu su G.Nausėdos kampanija, vis dar galės pozicionuoti save „anti-konservatiškajame“ flange.
Tuo metu vertybinį partiečių argumentą, jog bus palaikomas dešiniųjų kandidatas, politologas įvertino itin skeptiškai – anot jo, jau keliolika metų socialdemokratai negarsėjo kaip gryna ideologinė partija.
„Taip, kai kuriuos socialdemokratų politikus, tą patį A.Sysą, tikrai galima vadinti tokiais tipiškais, profsąjunginais, socdemiškais politikais, kurie reprezentuoja tam tikrą socialdemokratijos versiją.
Bet iš tiesų pasižiūrėkime į partijos veidą – ne tik V.Blinkevičiūtės, bet ir prieš tai į G.Kirkilo socdemus, A.Brazausko socdemus. A.Brazauskas sakydavo, kad „socialdemokratija yra liberalizmas kita forma“. Tad kalbant apie vertybinės tapatybės praradimą, tai pirmiausia reikia turėti, ką prarasti“, – įvertino jis.
Ką pasiūlys G.Nausėda?
Šeštadienį po paskelbto sprendimo žurnalistų paklausta, ar G.Nausėda prašė socialdemokratų paramos prezidento rinkimuose, V.Blinkevičiūtė tiesiai neatsakė, tačiau leido suprasti, kad tokio prašymo nebuvo – anot jos, „kartais tą paramos prašymą gali pamatyti įvairiais būdais“.
Tuo metu paklausus, ar už šią paramą socialdemokratai mainais tikisi G.Nausėdos palaikymo per Seimo rinkimus, V.Blinkevičiūtė nukirto, kad „mes nieko neparduodame ir nieko neperkame“.
Tačiau politologas I.Kalpokas neatmetė tikimybės, kad šioje vietoje viena ar kita forma įvyks natūriniai mainai, ir G.Nausėda prieš Seimo rinkimus pakvies palaikyti būtent socialdemokratus.
„Kaip bebūtų, mūsų politika šiuo metu sukasi aplink centrinę ašį, kur tu esi arba su dabartiniais valdančiaisiais, arba prieš juos. O šiame „prieš juos“ flange turime ir kitus žaidėjus – S.Skvernelio partiją, valstiečius ir kitus. Be to, tikrai neatmestina galimybė, kad po prezidento rinkimų I.Vėgėlė bandys pakelti kokią nors politinę partiją – ar tai būtų krikščionys, ar Nacionalinis susivienijimas.
Todėl šioje vietoje socdemams gali reikėti atramos stiprinant savo pagrindinio „anti-konservatoriško“ flango poziciją. Ir čia, jeigu atsirastų natūriniai mainai su G.Nausėda, kuris arba subtiliai, arba nelabai subtiliai, nes kartais to subtilumo mūsų prezidentui, pripažinkime, pritrūksta, paremtų socialdemokratus Seimo rinkimuose, tai būtų tam tikras koziris“, – spėjo I.Kalpokas.
Tuo metu politikos analitikas M.Baltrukevičius spėjo, kad G.Nausėda aiškiai socialdemokratų neparems, tačiau subtilios užuominos, ką G.Nausėda norėtų matyti formuojant naująją valdžią, anot jo – tikėtinos.
„G.Nausėda galėtų prieš rinkimus kalbėti užuominomis, kaip jau mes įpratę per jo viešas kalbas. Pavyzdžiui, buvo vienas jo pasisakymas, kad „kita valdančioji dauguma gali būti ir ne tos pačios partijos“. Tai tarsi toks nekaltas politologinis pastebėjimas, bet potekstę visi suprato.
Nemanau, kad G.Nausėda stengsis įsivaryti save į kampą labai aiškiai išeidamas su žinutėmis apie konkrečias partijas, nes tiesiog negali iki galo žinoti, kol rinkimai neįvyko, kaip jie pasibaigs – gali viskas susiklostyti taip, kad reiks dirbti su tais, kurių nerėmei“, – įvertino M.Baltrukevičius.
Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.
