„Viena praskridusi raketa labai pravalo galvas“: kaip keičiasi penktosios kolonos mastai Lietuvoje?

Naujausios visuomenės nuomonės apklausos dėl karo Ukrainoje atskleidžia, kokio dydžio ir vis dar augančią problemą dėl penktosios kolonos turime Lietuvoje, atkreipė dėmesį dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas. Su Lietuvos Šaulių sąjungos vadu Linu Idzeliu jis aptarė, kiek Lietuvos gyventojų karo metu atsuktų ginklą prieš pačius lietuvius.

Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gegužės 9-oji Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociatyvi nuotr.<br>Lietuvos kariuomenės nuotr.
Asociatyvi nuotr.<br>Lietuvos kariuomenės nuotr.
Linas Idzelis.<br>D. Labučio (ELTA) nuotr.
Linas Idzelis.<br>D. Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 10, 2024, 6:20 PM

Auganti problema

Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas V.Daukšas „Žinių radijuje“ nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvos informacinėje erdvėje įvyko savotiški tektoniniai lūžiai.

„Lyginant su pastaruoju dešimtmečiu, pastarieji dveji metai labai stipriai pakeitė visą informacinį lauką. Tai, kad nuo karo pradžios buvo užblokuota dalis Kremliaus valdomos televizijos ir portalų, Kremliaus operacijų nesustabdė, jos ir toliau vyksta – jie randa naujų būdų, kaip įsiskverbti į mūsų informacinį lauką.

Jie naudoja visokias gudrias technologijas, pavyzdžiui, jeigu Sputnikas ar kiti Kremliaus kanalai yra užblokuoti internete, tai jie naudoja visą eilę kitokių domenų pavadinimų, per kuriuos galima pasiekti tą patį turinį“, – pasakojo V.Daukšas.

Analitikas atkreipė dėmesį į naujausias apklausas, kurios rodo, kad penktoji kolona Lietuvoje tik didėja – Rusijos veiksmus palaikančių žmonių skaičius Lietuvoje yra problema.

„Kai kurios apklausos rodo tikrai pakankamai neigiamą tendenciją. Jeigu turime penktadalį piliečių, kurie mano, kad karą pradėjo Ukraina ir NATO, arba matome, kad yra trečdalis piliečių, kurie galvoja, kad Rusija turėtų dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, tai yra tokie lakmuso popierėliai, indikatoriai, kurie parodo, kokio masto problemą turime“, – pabrėžė jis.

Ekspertas pasakojo, kad Debunk.org analizuoja kelis šimtus feisbuko grupių ir puslapių, kurie sistemiškai skleidžia prokremliškus naratyvus, o šių grupių nemažėja.

„Bendroje sumoje šie puslapiai turi apie 950 tūkst. sekėjų, ir tai yra 40 tūkst. daugiau nei prieš metus. Akivaizdu, kad dalis šių paskyrų yra netikros – dalis yra ir botai, bet socialinių interakcijų skaičius – pavyzdžiui, per 12 mėnesių šiose grupėse ir puslapiuose buvo apie 10 mln. socialinių interakcijų – parodo, kad jose yra ir tikrų piliečių, ir botų. O tai jau indikuoja, kad problemą tikrai turime, ir reikia šviesti žmones“, – įsitikinęs jis.

O tokia Kremliaus skleidžiama informacija, propaganda ir dezinformacijos tinklai, anot V.Daukšo, pirmiausiai radikalizuoja šalies gyventojus.

„Informacijos, kuri ten talpinama, siekis yra poliarizuoti, pykdyti skirtingas grupes, priešinti mažumas prieš kitas auditorijas, ar tai būtų dėl Stambulo konvencijos, ar dėl tradicinių vertybių.

Kuo labiau supriešinta tauta, tuo sunkiau veikia demokratiniai procesai. Kremlius šias operacijas per pastarąjį šimtą metų yra išdirbęs, ir tas praktikas naudoja – kuo labiau supriešina, tuo sudėtingiau priimti sprendimus, diskutuoti ir veikti demokratijai“, – argumentavo jis.

V.Daukšas pridūrė, kad taip pat svarbu atskirti veikėjus, kurie užsiima radikalizavimu ir savo veikla yra aktyvūs Kremliaus agentai, nuo kitų, prorusiškai nusiteikusių šalies gyventojų.

Visgi, anot jo, nuo invazijos pradžios atliktas Debunk.org tyrimas identifikavo keturis dezinformacijos kanalus, o juos valdantys asmenys atskleidė tikrai prastą vaizdą.

„Kalbame apie asmenis, kurių dalis yra nuteisti ir sėdi kalėjime už Lietuvos šnipinėjimą Rusijos naudai, kiti yra finansiniai sukčiai, kurie vogė mokesčius, švaistė įmonių pinigus. Yra veikėjų, kurie anksčiau buvo automobilių vagys. Ta visa fauna yra labai prastai atrodanti.

Ką jie daro? Jie stengiasi pasislėpti už tų grupių, puslapių, kad atrodytų, jog tai yra tiesiog pikti piliečiai, bet iš esmės yra maždaug iki 50 tokių veikiančių veikėjų, kurie labai sistemingai dirba“, – įvardijo jis.

V.Daukšas svarstė, kad dalies Lietuvos gyventojų prorusiškas nusiteikimas yra pirmiausiai susijęs su sovietiniu palikimu.

„Apie jį galbūt nėra tiek daug kalbama, bet vis tiek Lietuva buvo okupuota pusę šimtmečio, vyko rusifikacija, protingiausių tautiečių trėmimai – trečdalis tautos prarasta, o kita dalis buvo stipriai rusifikuota. Daug pasekmių, kurias pastaraisiais metais matome, yra būtent iš tos rusifikacijos, įtikėjimo apie Sovietų Sąjungą“, – aiškino jis.

Su išdavikais nesiskaito

Tai, kad dalis Lietuvos visuomenės tikrai nėra nusiteikusi patriotiškai, pažymėjo ir Lietuvos Šaulių sąjungos vadas L.Idzelis.

„Pamenu, kai 1989 metais grįžinėdavome iš Sąjūdžio mitingų su išskleista trispalve, tai iš kaimynų sulaukdavome įvairių replikų – o tie kaimynai juk niekur neišsikėlė.

Kai dabar uždraudė rusiškus kanalus, visi puolė pirkti satelitinių antenų, kad tik matytų paralelinio pasaulio informacinį lauką. Tai jei tu nuo 1990 metų žiūri rusiškus kanalus, tai nėra jokių šansų, kad tu būsi mūsų pusėje.

Bet jeigu yra tokių dvejojančių žmonių, kaip mes vadiname vatnikų, tai, kaip sakė į mūsų Šaulių sąjungos konferenciją atvažiavęs Charkovo policijos viršininkas, generolas – tai viena praskridusi raketa labai pravalo galvas“, – laidos metu kalbėjo L.Idzelis.

Visgi, Šaulių sąjungos vadas pabrėžė, kad nereikėtų penktosios kolonos suvesti į tautines mažumas. L.Idzelis priminė, kaip, pavyzdžiui, knygoje „Dainavos krašto partizanai“ aprašyta, jog iš 30 stribų tik kokios trys pavardės buvo rusiškos – visos kitos buvo lietuviškos.

Nors dalis Lietuvoje gyvenančios penktosios kolonos galvoja, kad karo atveju būtų išrinktieji ir neliečiami, L.Idzelis atkreipė dėmesį, kad ankstesni Rusijos veiksmai su išdavikais turėtų priversti permąstyti savo įsitikinimus.

„Jeigu pakeiti pusę, gali būti taip, kaip buvo 2014 metais okupavus Krymą, tam tikras Ukrainos dalis, kada į kitą pusę perėjo saugumiečiai, policija, prokuratūra – jie visi gavo antspaudą „linkę pakeisti pusę“.

Jie galbūt tikėjosi, kad pro langą pamatys Juodąją jūrą, bet vietoje to už kokio pusmečio pamatė baltąją mešką. Taip nutiko, kad norėjo pereiti į kitą pusę ir ją pakeitė, bet buvo iš karto išsiųsti į Rusijos gilumą, kiti dabar sėdi kalėjimuose, buvo nužudyti.

Ten savi savus žudo labai puikiai“, – pabrėžė Šaulių sąjungos vadas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.