Kodėl šalies vadovas kelias dienas vėlavo su savo verdiktu? Koks ministras bus L.Kasčiūnas? Ar per likusius devynis mėnesius jam pavyks reikšmingai pasižymėti Krašto apsaugos ministerijoje (KAM)? Kaip reaguos „laisviečiai“?
Išskyrė vieną galimą iššūkį
Profesorius, politologas Lauras Bielinis svarstė, kad L.Kasčiūno paskyrimas ministru iš esmės labai didelės intrigos nesukėlė.
„Manyčiau, kad prezidentas, ko gero, nenorėjo ilgai užtrukti su šia problema. Mes matome tiek vidinį kontekstą, tiek tarptautinį, kuris reikalauja, kad tokios ministerijos, kaip KAM, funkcionuotų be įtampos, kad ten būtų viskas aišku, todėl su ministru ilgai turbūt ir nebuvo sprendžiama“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Tiesa, 2020 metais, kai G.Nausėdai teko tvirtinti visos Vyriausybės sudėtį, šalies vadovas užtruko gerokai ilgiau. Pasak L.Bielinio, toks prezidento operatyvumas šįkart išėjo į naudą ir jam pačiam.
„Aš manau, čia yra tikrai naudinga. Nežinau, ar galima tai įvertinti rinkimiškai kaip labai gerą veiksmą – greičiausiai tai yra gerai, tai yra geras veiksmas, kuris dabartinėje politinėje situacijoje, ko gero, toks ir turėjo būti – greitas ir aiškus.
Pačioje kadencijos pradžioje mes turėjome ir kitą situaciją, galų gale tai buvo ir visas Ministrų kabinetas, dėl kurio dar buvo galima iš tikrųjų pamąstyti, kas ir buvo daroma“, – kalbėjo profesorius.
Koks ministras bus L.Kasčiūnas? L.Bielinio manymu, kai kurios asmeninės jo savybės šiame darbe tikrai turėtų padėti, bet pašnekovas neatmetė, kad ministerijoje gali kilti ir nemažai iššūkių.
„Man sunku būti objektyviam, nes čia mano buvęs studentas, ir labai geras studentas – iki šiol giriuosi, kad tai buvo vienas iš geresnių. Manyčiau, kad jis turi idėjų, tikrai žinau, kad jis turi gebėjimą ir valią realizuoti tai, ką jis sumąsto.
Nežinau, ar jis sugeba valdyti dideles struktūras, nes čia reikia vadybinio talento ir žinių, nors jis buvo Seime ne paskutinis žmogus ir vadovavo komitetui.
Ministerija yra pakankamai biurokratizuota, normatyvais besivadovaujanti struktūra, kur politinės iniciatyvos labai dažnai nuskęsta nomenklatūriniuose, biurokratiniuose žaidimuose. Kaip jis sugebės tą spręsti – nežinau“, – svarstė politologas.
Nors iki šiol L.Kasčiūno kandidatūrai į KAM vadovus stipriai priešinosi viena iš valdančiųjų – Laisvės partija – pasak L.Bielinio, tai bent jau Vyriausybėje šiuo metu trukdyti neturėtų ir net negalėtų.
„Manau, vis dėlto ministrai tikrai nėra tokie karštakošiai ir naivūs – jie puikiai supranta, kad reikia spręsti bendras situacijas, atrasti kažkokį bendrą vardiklį visiems veikti. O pozicijų klausimas išliks, bet tai, ko gero, bus patraukta į antrą planą, bent jau Vyriausybės veikloje.
Frakcijinėje, parlamentinėje veikloje tos diskusijos gali būti, jos netgi privalomos, o ministerijoje vienybė sprendžiant ir vykdant turėtų būti realizuota“, – įsitikinęs profesorius.
I.Kalpokas: konservatoriams prieš rinkimus šis pasikeitimas bus sėkmingas
Politologas Ignas Kalpokas taip pat nė kiek nenustebo išvydęs, kad L.Kasčiūnas buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Jo teigimu, kad tai įvyks, jau matėsi tiek iš paties prezidento, tiek iš jo patarėjų pasisakymų.
„Aišku, tas delsimas truputėlį galėjo įnešti sumaišties, bet iš esmės ne, neatrodė, kad kažkokių didelių diskusijų būtų, juo labiau, jog jokios alternatyvos nebuvo svarstomos, kas irgi signalizavo, kad visiems tai atrodė kaip garantuotas dalykas“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Kalpokas.
Apsispręsti, ar L.Kasčiūnas bus skiriamas į ministrus, G.Nausėda vylėsi dar praėjusią savaitę, bet atsakingų institucijų informaciją apie kandidatą gavo tik penktadienį, kai tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę Briuselyje.
Visą savaitgalį ir iki pat pirmadienio vakaro tylėjęs, šalies vadovas galiausiai tarė „taip“. Ar tai galėjo būti prezidento taktika?
„Galbūt galėjo būti ir toks variantas, bet iš kitos pusės reikia suprasti, kad ir pats prezidentas buvo pastatytas į ne visai patogią situaciją, kai nueinančio krašto apsaugos ministro pareiškimai apie neskaidrius interesus ministerijoje metė šešėlį ant bet ko, kas ateis po A.Anušausko, kad tai galbūt yra tų nešvarių interesų statytinis.
Reikia paskyti, kad patys konservatoriai irgi galbūt tai numanydami L.Kasčiūno neprotegavo. Galbūt ir dėl to, kad jo nuomonė su partijos vadovybe kai kuriais klausimais išsiskiria.
Sprendimas buvo numestas prezidentui, todėl galima suprasti prezidento norą akcentuoti, kad jis laukia dokumentų iš teisėsaugos institucijų, nori su jais susipažinti, jog jeigu kas nors vėliau iškils, būtų galima tai nusimesti nuo savęs ant kitų tarnybų, sakant, kad mes taip atidžiai tikrinome, tiek ilgai laukėme, nieko mums nepateikė, nebuvo kito varianto, nei paskirti.
Jei būtų paskubėta, būtų galima kaltinti prezidentą neapdairumu, neatsakingumu“, – aiškino I.Kalpokas.
Politogas sutiko, kad tai, jog L.Kasčiūnas vis dėlto buvo paskirtas ministru po gautų teisėsaugos dokumentų, suponuoja, kad jis greičiausiai nėra susijęs su A.Anušausko pareiškimais apie galimus bandymus kištis į ministerijos vykdomus įsigijimus.
Kaip į šį paskyrimą reaguos koalicijos partneriai „laisviečiai“, purtęsi vien išgirdę apie L.Kasčiūno kandidatūrą? Ekspertas nemano, kad bus blogiau, nei jau yra dabar.
„Ypač „laisviečiai“ gana reguliariai demonstruoja nepasitenkinimą, bet tuo pačiu yra tam tikras tęstinis procesas, kai konservatoriai, puikiai suvokdami, kad jie yra didžiausi koalicijos partneriai, iš esmės turi neformalų Liberalų sąjūdžio palaikymą, nevengia žiūrėti iš aukšto, ypač su Laisvės partija, ir prikišamai rodyti, kas čia yra didysis brolis.
Vėlgi, puikiai suprantant, kad Laisvės partija neturi kur pasidėti, nes ideologinių draugų šitame Seime neturi apskritai“, – pažymėjo I.Kalpokas.
Jis įsitikinęs, kad devyni mėnesiai – pakankamas laiko tarpas L.Kasčiūnui pasižymėti, ypač, kai jam iškelti konkretūs tikslai ir uždaviniai.
„Pasižymėti visada galima suspėti – tiek geruoju, tiek bloguoju. Turbūt bloguoju greičiau. Viskas priklauso nuo to, kokios užduotys ir kaip jos yra formuluojamos.
Bent jau iš viešosios erdvės atrodo, kad L.Kasčiūnas ateina su pakankamai konkrečiomis užduotimis, kalbant apie gynybos reformas, ir jeigu pavyks jas įgyvendinti, bus galima sakyti, jos taip, bent jau matuojant tuo kriterijumi – išpildymo partijos duoto mandato – galėtų būti sėkmė.
Jeigu tam tikra anušauskiška inercija tęsis, bus galima sakyti, kad nebuvo įgyvendintas partijos mandatas“, – teigė politologas.
Pasak pašnekovo, ką konservatoriams jau pavyko pasiekti, A.Anušauską pakeitus L.Kasčiūnu – kad prieš rinkimus sutaptų partijos atstovų diktuojama linija apie artėjančias grėsmes.
„Ką konservatoriai bus pasiekę, kad apie saugumo klausimus visa partijos vadovybė rinkiminiais metais kalbės vienu balsu, t.y. nemėgins kurti saugumo pojūčio, ką darydavo A.Anušauskas, o eis pilnai akcentuodami grėsmes, tai, kad konservatoriai gali unikaliai išgelbėti Lietuvą nuo užsienio grėsmių, jog jie vieninteliai mato ir suvokia tas grėsmes.
Tai jau šita prasme, ko gero, iš politinės perspektyvos žiūrint, galimai galėtų būti šita rokiruotė sėkminga“, – konstatavo jis.
