Pirmuose debatuose – kaltinimai I. Šimonytei ir G. Nausėdai bei skandalingi E. Vaitkaus pareiškimai apie gynybą

Likus mažiau nei mėnesiui iki pirmojo prezidento rinkimų turo, pirmadienį surengti pirmieji kandidatų į šalies vadovo postą debatai. Juose dalyvaujantys kandidatai diskutuoja užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
A.Ufarto (ELTA) nuotr.
A.Ufarto (ELTA) nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
A.Ufarto (ELTA) nuotr.
A.Ufarto (ELTA) nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (41)

Lrytas.lt

Apr 15, 2024, 5:16 PM, atnaujinta Apr 15, 2024, 6:23 PM

Tiesa, iš aštuonių kandidatų naujienų agentūros ELTA surengtuose debatuose dalyvavo tik penki.

Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, renginyje dėl skirtingų priežasčių nepasirodė perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) keliama premjerė Ingrida Šimonytė ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Debatuose pirmadienį susitiko penki kandidatai: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė ir gydytojas Eduardas Vaitkus.

Dūriai – nepasirodžiusiems G.Nausėdai ir I.Šimonytei

Nors pirmasis klausimas kandidatams buvo susijęs su krašto gynyba ir Lietuvos vykdoma užsienio politika, šie pasinaudojo proga bakstelti į debatus neatvykusiems G.Nausėdai ir I.Šimonytei.

„Aš šiandien išsiunčiau raštą gerbiamam G.Nausėdai, tiesiogiai pakviesdamas debatuoti į LRT, nes manau, kad tarp mūsų turėtų sėdėti ir G.Nausėda, ir I.Šimonytė, kurie turėtų debatuoti lygiais pagrindais. Toks įspūdis, kad jiems tiesiog nereikia nieko pasakoti, ar žmonės jau žino, ką jie darys.

Mano supratimu, tai yra baimė išgirsti tai, kas yra nepadaryta per penkerius ar ketverius metus“, – pareiškė I.Vėgėlė.

Jam pritarė ir D.Žalimas, tvirtindamas, kad arogancija yra didžiausias valdžios priešas, o nepateikti atsakymai į dalį svarbiausių klausimų stabdo Lietuvos judėjimą į priekį.

„Labai gaila, kad mes neturime daugelio atsakymų, iš tiesų dėl tų asmenų arogancijos. Arogancija yra pats didžiausias priešas.

Kai valdžia yra tiek arogantiška, kad neateina čia pakalbėti apie mokesčių didinimą, gynybos prioritetus, ir kai mes tik iš žiniasklaidos sužinome, jog šiandien prezidentas nežino, pirksime tankus, ar nepirksime, ar oro gynybos sistemas, nes dar niekas, pasirodo, nenuspręsta, tai ir yra priežastis, kodėl Lietuva iki šiol nepadariusi didesnių praktinių žingsnių“, – kritikavo jis.

Ką daryti su krašto gynyba?

Kandidatų į prezidentus buvo klausiama, ar reikia dar labiau didinti šalies gynybos finansavimą, jei taip, tai kiek procentų ir kokie turėtų būti pagrindiniai šio finansavimo šaltiniai bei prioritetai. Taip pat buvo teiraujamasi, ar reikėtų įvesti visuotinį šaukimą.

Pirmasis pasisakyti progą gavo demokratų keliamas kandidatas G.Jeglinskas. Jis tvirtino jau seniai kalbantis apie tai, kad šalies gynybos finansavimas turėtų augti sparčiau, pavyzdžiui, iki 4 proc. BVP.

Kandidato teigimu, svarbiausias mūsų prioritetas dabar turėtų būti oro gynyba, taip pat – divizijos kūrimas, sąjungininkų pritraukimas į Lietuvą ir karinio mobilumo didinimas.

„Kai turime prioritetus, kalbame, kiek pinigų reikia, o jie turi ateiti iš įvairių šaltinių. Iš tikrųjų turime kalbėti apie kokteilį nuo tam tikros galbūt mokesčių sistemos peržiūros, kuri, beje, neįvyko, ta mokesčių reforma, kuri turėjo įvykti, praėjusią kadenciją neįvyko. Tikėkimės, kad naujoji Vyriausybė tą padarys“, – vylėsi G.Jeglinskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva taip pat turėtų nebijoti skolintis.

D.Žalimas kalbėjo panašiai – Lietuva savo krašto apsaugai jau nuo kitų metų galėtų skirti 3 proc. BVP, dar kitąmet – 4 proc. BVP. Jo teigimu, jeigu kaip pagrindinė priemonė tam būtų pasirinkta mokesčių didinimas, valstybė turėtų padaryti viską, kad tie mokesčiai būtų surenkami tinkamai.

Kandidatas pozityviai atsiliepė ir apie visuotinio šaukimo idėją, tačiau pirmiausia, anot jo, reikia apskaičiuoti, koks yra lėšų poreikis, ir tik tada svarstyti apie galimus šaltinius.

„Šiandien net finansų ministrė negali deramai pasakyti, kiek lėšų mums reikės“, – tvirtino D.Žalimas.

Darbo partijos kandidatas A.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikėtų išskirti mūsų prioritetus, nes „viskas negali būti mūsų prioritetas“.

„Pirmas prioritetas turėtų būti mūsų profesionalios kariuomenės pilnas sukomplektavimas ir pilnas aprūpinimas visa moderniausia ginkluote, tame tarpe ir sunkiausia – ar tai būtų oro gynybos, ar laivų gynybos, jūrinė kažkokia dimensija. Žinoma, tarptautinio kontingento buvimas – ar Vokietijos brigada, ar JAV buvimas“, – vardijo A.Mazuronis.

Jis pabrėžė pasisakantis prieš visuotinio šaukimo įvedimą.

I.Vėgėlė sakė, kad pirmas ir pagrindinis dalykas, kurį turėtume daryti – visomis priemonėmis siekti, kad Lietuvoje nebūtų karo. Be to, pasak jo, reikėtų nustoti gąsdinti visuomenę karo baubu, o imtis atitinkamų priemonių. Kandidatas sutiko, kad kai kurie reikalingi veiksmai jau yra daromi, tačiau ne visi.

Kaip teigiamus postūmius I.Vėgėlė išskyrė vokiečių brigados atvykimą į Lietuvą, taip pat šalies nacionalinės divizijos steigimą.

„Vis tik, kai kalbame apie mokesčius ir mokesčių didinimą, aš mėgstu kelti klausimą, kam reikalinga juos didinti? Kam jums reikia papildomų pinigų? Kai jau yra aišku, kam reikia papildomų pinigų, tada galima ir sakyti, kiek turi būti didinama. Ir kokie šaltiniai.

Ką aš turiu minty? Jeigu reikalingas vienkartinis pirkimas – yra paskola, jeigu reikalingos nuolatinės išlaidos – galima kalbėti apie biudžeto didinimą kažkokiomis tvaresnėmis priemonėmis, ne tik paskola“, – dėstė I.Vėgėlė.

Labiausiai iš visų kandidatų savo krašto apsaugos vizija išsiskyrė gydytojas E.Vaitkus. Jis aiškino, esą Lietuva per pastaruosius metus didina išlaidas krašto gynybai, tačiau per šį laikotarpį mūsų saugumas ne padidėjo, o sumažėjo. 

„Užtat man yra akivaizdu, kad jokiais finansais, kuriuos Lietuva skirtų karo reikmėms, jokia karine įranga, kurią Lietuva nusipirktų, mes savo saugumo nepadidinsime. Pasaulyje yra įrodyta, kad prieš penkis metus NATO šalys išleido 20 kartų (daugiau) ginklavimuisi, negu jų oponentė Rusija, ir NATO šalys nesijaučia saugios.

Saugumą gali užtikrinti tik užsienio politika, diplomatija ir interesų suderinimas, atsižvelgimas ir suvokimas, kad ir visos aplinkinės Lietuvos kaimynės turi vienodas teises.

Kai mes, mūsų valdžia šitą suvoks ir supras, yra šansas, kad ateis taikos periodas, nes tada mes nebesiruošime su kažkuo kariauti“, – rėžė E.Vaitkus, pridurdamas, kad nepritartų visuotiniam šaukimui.

Kinijos ir Taivano klausimas

Kandidatų taip pat buvo paklausta, kaip jie vertina Lietuvos santykius su Taivanu, kurie itin sustiprėjo santykių su Kinija kaina. Šis klausimas įtraukė juos į aštrią diskusiją.

G.Jeglinskas nurodė, kad situacija dėl Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykių yra aiški, nes Kinija – totalitarinė valstybė, todėl apie jokį Lietuvos sugrįžimą link Pekino, jo manymu, negalima kalbėti.

„Atsiklaupti prieš tokius nėra į gera. Nuėję kitu keliu, dabar turime gerą partnerį Taivane“ – kalbėjo G.Jeglinskas, pabrėžęs, kad svarbiausias Lietuvos strateginis partneris yra JAV.

D.Žalimas pabrėžė, kad Kinija Lietuvai yra grėsmė numeris du – iš karto po Rusijos, todėl jokie artimesni santykiai su Kinija, anot jo, nėra įmanomi: „Juo labiau, kad jie nutrūko ne mūsų iniciatyva“.

Visiškai kitokios nuomonės laikėsi A.Mazuronis. Anot jo, Lietuvos politikams pirmiausiai reikia įsijungti „sveiką protą ir logiką“ bei nebūti „didesniems taivaniečiams nei patys taivaniečiai“. A.Mazuronis nurodė sutinkantis, kad Kinijos nereikėtų įsileisti į kritinę Lietuvos infrastruktūrą, tačiau, anot jo, „nematyti to, kas darosi pasaulyje, yra nusikalstama“.

Darbo partijos lyderis atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinijos dvišalės prekybos skaičiai auga įspūdingai, o, pavyzdžiui, Vokietijos kancleris vieši Kinijoje, kai vizito tikslas – išlaikyti glaudesnius Vokietijos ir Kinijos santykius.

Savo ruožtu I.Vėgėlė tikino, kad su taivaniečių atstovybės atidarymu buvo padaryta klasikinė užsienio politikos klaida, mat šiuo atveju Lietuva, anot jo, patyrė konkrečią ekonominę žalą ir negavo jokios papildomos saugumo naudos.

Anot jo, iš šios atstovybės atidarymo naudą gavo tik vienintelė įmonė – „Teltonika“, kurios savininkas didžiausia leistina suma parėmė G.Nausėdą rinkiminėje kampanijoje.

„Visa Lietuva patyrė žalą, vienas subjektas gavo naudą, ir tas asmuo, nuo kurio priklausė sprendimas – tai yra prezidentas – taip pat gauna naudą. Viešųjų ir privačių interesų įstatymas turėtų galioti ir prezidentui“, – kalbėjo I.Vėgėlė.

D.Žalimas savo ruožtu suskubo pastebėti, kad užsienio politikoje svarbu ne tik ekonominė nauda.

„Matot, kartais teisininko diplomas nebūtinai suteikia teisininko išsilavinimą, nes Konstitucijoje be grynai ekonominių motyvų taip pat yra labai aiškiai pasakyta, kad Lietuva užtikrina ne tik savo nacionalinį saugumą, bet taip pat savo užsienio politika prisideda prie tarptautine teise ir teisingumu grindžiamos tarptautinės tvarkos kūrimo. Tą mes ir darome“, – kalbėjo D.Žalimas.

Į tai I.Vėgėlė sureagavo pasiūlydamas D.Žalimui įsivertinti ir jo paties kompetencijas.

„Gerai, kad ponas D.Žalimas geba vertinti kitų kompetencijas, turbūt reikėtų įsivertinti ir savo kompetencijas ir galias, ir Konstituciniame Teisme išsėdėjimą ilgiau nei reikėtų“, – rėžė I.Vėgėlė, kol debatus vedęs moderatorius pertraukė, paprašęs kandidatų nenuslysti į asmeniškumus.

„Jeigu išrinks mane prezidentu, aš atkursiu ekonominius santykius su Kinija ir keisiu šitą nesąmoningą pavadinimą“, – pažadėjo I.Vėgėlė.

Savo ruožtu D.Žalimas papildė šį advokato pareiškimą kitu I.Vėgėlės pažadu, kurį išgirdo vienos radijo laidos metu.

„Tik papildysiu, kad „Žinių radijo“ interviu ponas I.Vėgėlė taip pat žadėjo atkurti ambasadas Maskvoje ir Minske, tai manau, kad tai savaime daug pasako“, – kalbėjo D.Žalimas.

Tuo metu I.Vėgėlė nurodė, kad jo supratimu ambasados privalo veikti tose valstybėse, iš kurių Lietuva turi gauti informaciją.

„Iš BBC ar CNN gauti informaciją iš Maskvos, Baltarusijos ar kitur, mano supratimu, yra aplaidumas. Mes turime turėti pareigūnų, veikiančių šiose valstybėse, tam, kad turėtume tiesioginės informacijos šaltinį“, – nurodė I.Vėgėlė.

Migracija ir atvykėliai

Kandidatų taip pat pasiteirauta, ar reikėtų maksimaliai apriboti žmonių migraciją ir judėjimą iš Rusijos bei Baltarusijos. E.Vaitkus pabrėžė, kad to daryti nereikėtų.

„Kai pasakėt žodį maksimaliai, tai atsakymas – tikrai ne. (...) Šitoje vietoje atskirkime diskusijas visuomenėje ir masių informavimo priemonėse, kurios yra didele dalimi užsienio agentai Lietuvoje, ir jų vartojamos diskusijos, tai aš nematau problemos, kad žmonės važiuoja į Lietuvą, užsieniečiai dėl įvairių priežasčių.

Aš kalbu ne apie pabėgėlius, nes juose aš matau problemų, bet žmonės, kurie nori atvažiuoti, ar turistai, ar biznio reikalais, aš nematau tame problemos. Ar jo tautybė vienokia, ar kitokia, aš šitoje vietoje prisimenu, kad Konstitucija draudžia diskriminuoti pagal tautybę“, – pareiškė E.Vaitkus.

I.Vėgėlė savo ruožtu įvardijo, jo supratimu, esminę valdančiųjų klaidą kitataučių atžvilgiu.

„Tai yra viena iš ryškių valdančiųjų klaidų, kai per pastaruosius keletą metų į Lietuvą yra patekę daugiau negu 100 tūkst. rusakalbių, o realiai yra kalba, ko gero, apie 200 tūkst. ar net daugiau.

Kalba yra apie Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, kitų Azijos valstybių rusakalbius, ir Vilniuje mes jau turime problemą, kad mes jau negalime lietuviškai susikalbėti neretai sustabdę taksi, mes kalbame rusiškai net ir parduotuvėse.

Čia yra didžiausia valdančiųjų klaida, nes jeigu mes kalbame apie galimą karinį konfliktą ar sukrėtimą Lietuvoje, nereikia galvoti, kad tai yra visada konvencinis karas. Tą konvencinį karą mes galėtume trumpuoju periodu pamiršti, bet kalbėkime apie nekonvencinį karą ir be vieno šūvio, ko gero, galima kalbėti, kad Lietuva jau yra iš dalies užiminėjama rusakalbyste“, – svarstė I.Vėgėlė.

Pasak advokato, akivaizdu, kad tarp atvykusių šimtų tūkstančių rusakalbių tikrai bus ir tų, kurie yra nusiteikę prieš Lietuvą. O visų šių veiksmų rezultatas, anot I.Vėgėlės, yra tas, kad mes tapome mažiau saugūs, todėl būtina kontroliuoti į Lietuvą atvykusių ir čia nuolat gyvenančių asmenų teises.

A.Mazuronis teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečius šiuo atveju reikėtų atskirti. Pasak jo, Rusijos piliečiams taikomi apribojimai yra suprantami ir teisingi, tačiau baltarusių atžvilgiu jis įžvelgia valdančiųjų klaidų.

„Tas klaidas daro į kitą pusę, neturėdami ilgalaikės strategijos Baltarusijos atžvilgiu, ir ten turėtume turėti netgi dvi strategijas. Viena strategija Baltarusijos režimo atžvilgiu, kuri turi būti labai aiški, bekompromisė ir nenuolaidžiaujanti, tačiau antra strategija turėtų būti Baltarusijos visuomenės atžvilgiu“, – nurodė A.Mazuronis.

Pasak kandidato, Baltarusijos žmonės „nėra tokie nuzombinti“ kaip Rusijos visuomenė, žino mūsų vertybes, yra matę Europos Sąjungos šalis, dažnai tai yra išsilavinę ir gerus darbus turintys žmonės, besiintegruojantys į mūsų visuomenę.

„Turėti labai aiškią visuomenę, gyvenančią greta mūsų, kuri gyveno, gyvena ir gyvens ateityje, ne nuteikti ją prieš save, tačiau ją pabandyti draugiškuose santykiuose išlaikyti, mano nuomone, mūsų ilgalaikis strateginis tikslas. Deja, šiuo atveju man toks jausmas susidaro, kad einame kitu keliu, ir aš nelabai suprantu priežasčių, kodėl taip daroma.

Jeigu saugumas, tai neišsprendžia saugumo siūlomos priemonės, jeigu ekonominės migracijos ribojimas, vėlgi, įvesdami šiuos apribojimus mes sukuriame daugiau problemų toms pačioms mūsų tarnyboms, kur žmones patikrinti dar sunkiau, ir iššūkių pasirinkus šį kelią yra žymiai daugiau nei pasirinkus Baltarusijos visuomenės atstovų buvimą čia“, – aiškino jis.

A.Mazuronio pozicijai dėl rusų ir baltarusių atskyrimo pritarė ir D.Žalimas.

„Neužmirškime, kad tai Baltarusijos pilietinė visuomenė 2020 metais buvo sukilusi prieš diktatūrą, ji kenčia nuo nusikaltimų žmogiškumui. Aš dirbu šitoje srityje labai daug, yra tikrai masiniai nusikaltimai ir mes negalime atsisakyti suteikti prieglobsčio žmonėms, kurie turi pagrįstą baimę.

Bet nesakau, kad saugumo arba migracijos tarnybų darbas buvo be trūkumų – akivaizdžiai yra kur temptis. (...) Prezidento lyderystės šitoje srityje, kaip sustiprinti šitas institucijas, kad jos deramai atliktų savo funkcijas, labai trūksta“, – aiškino jis.

G.Jeglinskas savo ruožtu pastebėjo, kad Baltarusija nėra suvereni valstybė, o valstybė, veikianti su Rusija bei savais būdais dalyvaujanti kare Ukrainoje.

„Ką reiškia 200 tūkst. žmonių, atvykstančių į Lietuvą? (...) Bet kokiai valstybei 10 proc. padidėjimas yra iššūkis, tai yra saugumo iššūkis, VSD jokiu būdu negali, net neturi tokių pajėgumų, kaip patikrinti kiekvieną atvykusį“, – pažymėjo jis.

Pasak G.Jeglinsko, tikslingiausia būtų tiek tam tikroms specialybėms, tiek tautybėms įvesti kvotas: „Imigracija turi būti, bet ji turi būt kontroliuojama, kvotuojama. Supraskime, kad iki amžiaus galo mūsų tauta pasikeis, bet tai yra tam, kad mes išgyventume ir klestėtume.“

Kaip sustabdyti karą Ukrainoje?

Kandidatų pasiteirauta, kuris karo pabaigos scenarijus jiems yra labiausiai tikėtinas ir priimtinesnis – ar tas, jog Ukrainą reikia remti kuo daugiau, spausti Rusiją, kad šios režimas susilpnėtų ir ji nebegalėtų tęsti karo, ar tas, kad abi pusės sėstų prie derybų stalo ir padarytų viena kitai tam tikrų nuolaidų, nuomonės išsiskyrė.

E.Vaitkus tikino neįsivaizduojantis tokio scenarijaus, kad Rusija atsisakytų savo okupuotų teritorijų, todėl, pasak jo, sprendimo būdai yra du.

„Jau traukinys nuvažiavo, jau mes, vakariečiai ir Ukraina, padarėme per daug klaidų, kad pradėjome visą šitą košę. Ir užtat šituo aspektu, kad gali laimėti teritorijas atgal Ukraina, šitos iliuzijos turi būti išsklaidytos ir kuo greičiau, ir jų išsklaidymas leis sutaupyti daug žmonių gyvybių“, – aiškino E.Vaitkus.

Pasak jo, vienintelis galimas variantas, kad JAV ir Rusija tarpusavyje susitartų ir baigtų karą savo nuspręstomis sąlygomis, o kitas būdas – jeigu Europa pasiryžtų būti nepriklausoma nuo JAV

„Ir jeigu Europa savo laisvę ir savo taiką, savo teritoriją įvertina kaip siekiamybę ir būtinybę, ir kad visos šalys Europoje privalo būti saugios, ir sėda prie derybų stalo, taip kaip ir siūlė Angela Merkel prieš metus“, – sakė E.Vaitkus.

Pasak I.Vėgėlės, svarstant apie bet kokį sprendimą dėl Ukrainos ateities ir karinio konflikto baigtį, reikia galvoti apie Lietuvos saugumą ir taiką joje.

„Tai yra esminė sąlyga, tai yra numeris vienas sąlyga. Mes turime remti Ukrainos teritorinį vientisumą – tai priklauso nuo Ukrainos sprendimo, kaip ji tą galėtų padaryti ir ką galėtų padaryti.

Beje, ji neveikia viena, ji veikia kartu su partneriais, JAV atsisakymas remti kariniu būdu Ukrainą akivaizdžiai ją silpnina ir mes tai matome, ir klausimas, kurį keliate, turbūt atsakymo realaus niekas neturės, kaip viskas turėtų toliau vykti. Bet Ukrainos nepriklausomumo netekimas būtų akivaizdus saugumo susilpnėjimas Lietuvoje“, – sakė I.Vėgėlė.

A.Mazuronis pastebėjo, jog svarbiausia, kad bet kokiose diskusijoje apie tai, kaip karą užbaigti, atsakinėtų patys ukrainiečiai, nes susiformavo pavojingas precedentas, kai ukrainiečiai pastumiami į šoną, o klausoma tik didžiųjų valstybių pozicijos. Pasak jo, trūksta ir politinės valios sąjungininkų tarpe, kad paramos Ukraina gautų daugiau.

„Pirmas scenarijus yra pats optimistiškiausias, ir tas, kurio turėtume siekti, bet, deja, tai priklauso ne nuo mūsų – kiek mes beskirtume procentų nuo BVP gynybai, net ir šimtą procentų, net ir viską atidavus ukrainiečiams turbūt mūsų pagalbos svoris nebūtų toks, kokio reikia“, – aiškino A.Mazuronis.

D.Žalimas pažymėjo, kad taika pasiekiama dviem keliais – per kapituliaciją ir pergalę. „Akivaizdu, kad Ukrainos pergalė yra vienintelis kelias“, – nurodė jis.

„Jokių nuolaidų, aš tikiu, čia nebus. Taip, kai kur Vakarų valia šlubuoja, bet prisiminkime, kad dabar sudaromi ir saugumo susitarimai“, – priminė D.Žalimas.

G.Jeglinskas pridūrė, kad Ukrainos pergalė yra reikalinga Ukrainos tautos ir valstybės išgyvenimui, tačiau taip pat labai reikalinga ir mums.

„Taip, reikia eiti pirmyn, bet rinkimų metai yra ne tik pas mus, bet ir Europoje, JAV, šiais metais buvo prognozuojama, kad bus neaiškumų, nesutarimų, bet yra kaip yra.

Noriu labai aiškiai pasakyti – aš tikrai užtikrinsiu tą vakarietišką lyderystę ir bendravimą, jau dabar bendrauju su demokratų, respublikonų strategais, aukščiausio lygio generolais ir politikais, ir kalbu, ir kalbėsiu“, – sakė jis.

Kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT?

Kandidatų buvo paprašyta atsakyti, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje (EVT). Dėl šio klausimo iki šiol sutarimo neranda dabartinis prezidentas G.Nausėda ir valdantieji konservatoriai su I.Šimonyte priešakyje.

E.Vaitkus ir I.Vėgėlė atsakė manantys, kad Lietuvai EVT turėtų atstovauti prezidentas.

Tuo tarpu A.Mazuronis atsakė, kad prezidentas ir premjeras turėtų dalintis šiomis pareigomis, priklausomai nuo temų – gynybos, užsienio politikos, teisingumo srities klausimams atstovauti turėtų prezidentas, kitiems – premjeras.

„Ką prezidentas gali ten nuvažiavęs pasakyti energetiniais, žemės ūkio klausimais, kur jis tiesiog neturi įgaliojimų spręsti tuos klausimus ar net dalyvauti kažkokiose detalesnėse diskusijose“, – teigė A.Mazuronis.

D.Žalimas sutiko, kad prezidentas ir premjeras turėtų dalintis šiomis atsakomybėmis, tačiau didžiojoje dalyje EVT dalyvauti esą turėtų premjeras.

„Jeigu valstybėje būtų derama politinė kultūra, prezidentas su premjeru suderintų šituos klausimus, kam kur važiuoti, ir tikrai čia nebūtų apskritai jokios problemos“, – kalbėjo kandidatas.

G.Jeglinskas mano, kad EVT Lietuvai turėtų atstovauti prezidentas, tačiau jis galėtų deleguoti kai kuriais klausimais ir premjerą.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.