„Norėjau turėti pinigų, kad aš ir mano broliai su seserimis galėtų eiti į mokyklą”, – taip aiškino į Norvegijos policininkų rankas patekę keturi nepilnamečiai lietuviai.
Teisme jie pasakojo, kaip prausdavosi degalinėse, miegodavo automobilyje, o juos į užsienį atvežę suaugę tautiečiai gąsdindavo, kad per mažai pavogę bus palikti Norvegijoje, iš kurios į Lietuvą teks parkulniuoti pėsčiomis.
Paaugliai taip pat turėdavo pasivogti maisto sau.
Apie svetur vagiliaujančius nepilnamečius lietuvius vaiko teisių specialistai pastaruoju metu sulaukia pranešimų ir iš Olandijos bei Prancūzijos.
Verčia elgetauti ir vogti
„Pastaraisiais metais atsiranda naujų tendencijų – anksčiau vaikais dažniausiai buvo prekiaujama siekiant juos lytiškai išnaudoti, organų donorystei.
Dabar nepilnamečiai verčiami elgetauti ir nusikalsti”, – apie Lietuvos ir visos Europos bėdas kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė.
Norvegija šią bylą baigė nagrinėti pernai – nuteisti du suaugę Lietuvos piliečiai, kelerius metus iš Tauragės į užsienį vežę nepilnamečius ir vertę vagiliauti prekybos centruose.
15–17 metų jaunuoliai Norvegijoje iš prekybos centrų dažniausiai gvelbdavo kosmetiką, drabužius, mat šios prekės neturi registracijos kodų ir patikrinti, ar jis vogtas, būtų neįmanoma.
Į nepilnamečius lietuvius vagišius dėmesį atkreipė prekybos centrų apsaugininkai.
Jie pastebėjo, kad rytais prie parduotuvių atvyksta automobiliai, iš kurių išlipa būrelis vaikų.
Vėliau jie išsibarstydavo po prekybos centro skyrius.
Iš pradžių suaugusieji vedžiodavo paauglius po sales rodydami, kokias prekes reikės nugvelbti.
Jaunieji vagišiai prekes kraudavosi į krepšius, kurių vidus būdavo išklotas folija, kad necypsėtų einant pro apsaugos vartelius.
Iš Norvegijos – į globos namus
Vaikus į Norvegiją vagiliauti vežę suaugę lietuviai buvo nuteisti.
Prekybos centrų apskaičiavimu, patirta žala siekė 200 tūkst. litų.
Du iš keturių į suaugusių nusikaltėlių pinkles patekusių paauglių lietuvių nutarė likti Norvegijoje, mat, anot jų, grįžusiems į Lietuvą jiems kerštautų nuteistųjų draugai.
Be to, jaunuolių netraukė ir jais nesirūpinusių tėvų namai.
Vienas paauglys grįžo gyventi į savo probleminę šeimą.
Į Lietuvą parsirado ir šešiolikametė tauragiškė, tiesa, ne pas motiną, o į globos namus.
„Viena norvegų sąlygų, kad vaikai grįžtų į Lietuvą, buvo saugumas.
Jie aiškinosi, ar saugu bus vaikams savo šeimose, todėl viena mergina ir atsidūrė globos namuose”, – aiškino Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolita Vaišvilaitė.
Šešiolikametei tokios gyvenimo permainos tapo skausminga trauma, bet naujas prieglobstis jai atrodė patrauklesnis už girtaujančios motinos namus.
Paauglei prireikė ne vienos psichologo konsultacijos.
Socialiniai darbuotojai ją įkurdino globos namuose netoli Tauragės, kad ji galėtų matytis su seserimi, kuri liko gyventi su motina.
„Dabar ta mergina jau pilnametė, pati motina.
Tačiau ji niekur toli nuo mūsų nepasitraukė, nes susilaukė kūdikio būdama nepilnametė, nuolat su ja bendrauja socialinė darbuotoja.
Motina tai merginai neįskiepijo motinystės jausmo, tad to jai reikia mokytis iš kitų.
Tačiau galime sakyti, kad ji išsikapstė iš praeities problemų, negirtauja, augina vaiką”, – pasakojo J. Vaišvilaitė.
Pinigų nori daug ir greitai
Ne visos šeimos, kurių vaikai vyko vagiliauti į Norvegiją, yra asocialios, ne visų pavardės įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašus.
„Tačiau apibūdinti jų kaip tvarkingų negaliu. Joms kyla ne tik materialinių, bet ir vaikų auklėjimo problemų, yra bendravimo su atžalomis bėdų.
Kaip kitaip paaiškinsi, kad vaikas vagiliauti vyko kelis kartus, o kai grįždavo, motina vėl bėgdavo tvarkyti dokumentų išvykti”, – pasakojo J. Vaišvilaitė.
Prieš pusantrų metų Tauragės vaiko teisių apsaugos tarnyba sulaukė pranešimo iš Olandijos kolegų apie šioje šalyje parduotuvėse vagiliavusį septyniolikametį lietuvį.
„Tai didelė problema. Juk ir suaugę vyksta į užsienį šitaip „užsidirbti”. O grįžę nesučiupti skleidžia šią žinią, „reklamuoja” šitokį „darbą”.
Taip grandinė mezgasi toliau. Pinigų juk jiems norisi daug ir greitai”, – kalbėjo J. Vaišvilaitė.
Žadėjo valytojos darbą
„Susidaro įspūdis, kad jei šeimoje nebelieka vienos burnos, problemų mažiau”, – apie tėvus, kuriems nesudrebėjo ranka pasirašyti dokumentus ir išleisti su nepažįstamais vyrais uždarbiauti svetur nepilnametes dukteris, pasakojo Panevėžio policijos pareigūnai.
Ant jų stalo guli kelios bylos, kuriose – nepilnamečių prostitučių liudijimai.
Vienoje jų – trijų 16–17 metų panevėžiečių merginų, kurios buvo verčiamos dirbti viešnamiuose Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje, istorija.
Kad turės pelnytis teikdamos kūniškus malonumus viešnamiuose arba vykdamos pas klientus, trys nepilnametės sužinojo tik nuvykusios į Angliją ar Ispaniją.
Lietuvoje darbdaviai joms žadėjo valytojos darbą arba vietą daržovių tvarkymo įmonėje.
Vienai aukai, užkibusiai ant tokių pažadų, nustatytas lengvas protinis atsilikimas.
Nepilnametėms lietuvėms leidimą vykti svetur parūpino ir formalumus pas notarą sutvarkė tėvai.
Viena mergina, įkalinta viešnamyje Ispanijoje, praėjus savaitei paspruko.
Labdaros organizacija, į kurios duris ji pasibeldė prašydama pagalbos, padėjo jai grįžti namo į Lietuvą.
Dabar namo jau sugrįžo visos trys nepilnametės, o byla, kurioje – 12 kaltinamųjų, nagrinėjama teisme.
„Negaliu sakyti, kad jų šeimos asocialios. Klausiau, kodėl leido dukterims vykti į užsienį su svetimais, sakė, kad pasitikėjo tais, kurie veža”, – stebėjosi panevėžietė pareigūnė, kasdien susidurianti su prostitucijos bylomis.
Šiuo metu po teismus keliauja ir byla dėl prostitucijos tinklo, į kurį buvo įtrauktos 24 lietuvės.
Jos buvo išvežtos į Vokietijos viešnamius, vėliau atsidūrė Ispanijoje ir Anglijoje. Viena jų – nepilnametė.
