Telefoninis terorizmas. Taip sukčių veiklą vadina patyrę teisėsaugos pareigūnai. Jie, kaip ir visa Lietuva, tapo nesustabdomų nusikaltėlių aukomis. Kodėl? Nes kovai su telefoniniais sukčiais metamos didelės pareigūnų pajėgos, daug lėšų, perkama brangi technika, naudojamas tyrėjų laikas.
Tačiau kiekvienais metais tie nusikaltėliai iš gyventojų išvilioja vis riebesnes sumas. Dalies apgautųjų gyvenimai sugriūva.
Absoliučią daugumą tokių sukčiavimų įvykdo kaliniai – žmonės, kurių judėjimo erdvė ir veiksmų laisvė turėtų būti smarkiai apribota. Nuteistieji privalo laikytis griežtų taisyklių. Juos turėtų nuolat stebėti prižiūrėtojai.
Tai kaip susiklostė tokia situacija, kad ribotoje erdvėje veikiantys, nuolat prižiūrimi asmenys pridaro tiek daug žalos valstybei? Kada kaliniai bus sutramdyti? Kas turėtų prisiimti atsakomybę už šitą, penkerius metus besitęsiančią, tragikomediją?
Schemos - vis sudėtingesnės
Kalinių kambariai pavirto šešėlinio verslo biurais. Čia pareigūnai randa ne tik mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, kuriuose veikia paslėptas interneto modemas. Nuteistieji slaptavietėse saugo knygas apie psichologiją, bendravimą su klientais, aukų sąrašus, apgautųjų bankų duomenis, informaciją apie pavykusius nusikaltimus.
Pasikinkę išmaniąsias technologijas ir kolegų patirtį, kaliniai tobulina savo neteisėtą verslą. Negudrias ir rizikingas telefoninio sukčiavimo schemas pakeitė sudėtingos.
Anksčiau nusikaltėliai savo aukas aplink pirštą apsukdavo pranešę apie tariamą artimo žmogaus nelaimę. Kalinys skambindavo aukoms, o laisvėje esantis bendras paimdavo grynuosius pinigus ar daiktus.
Dabar situacija pasikeitė. Sukčiai tapo sumanesni.
Atliekant nusikaltimą dalyvauja beveik visų įkalinimo įstaigų atstovai. Vienas kalinys apsimeta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnu, kitas – banko darbuotoju. Aukos pinigai keliauja per kelias banko sąskaitas, per kelias įkalinimo įstaigas, kol galiausiai sukrenta į laisvėje esančio nusikaltėlio sąskaitą.
Už išviliotus pinigus sukčiai perka techniką ir narkotikus. Kaip tie nelegalūs pirkiniai patenka į kalėjimus?
Dalį jų praneša nuteistųjų artimieji ir draugai. Įkalinimo įstaigose nėra patikrinimams reikalingos technikos. Tačiau absoliučią daugumą nelegalių daiktų per tvorą savadarbėmis oro patrankomis peršauna nusikaltėlių bendražygiai.
Milijonų netenka ir žmonės, ir valstybė
Telefoniniai sukčiai Lietuvoje siaučia jau maždaug penkerius metus. Nepaisant visų pastangų ir valstybės skiriamų milijonų, įkalinimo įstaigų pareigūnai atrodo lyg bejėgiai. Aukų skaičius vis didėja. Auga ir sumos.
Pernai tie nusikaltėliai iš gyventojų išviliojo apie 2,8 milijono litų. Spėjama, kad iš tikrųjų ta suma yra gerokai didesnė.
Ir tai dar ne viskas.
Dėl kiekvieno sukčiavimo pradedamas ikiteisminis tyrimas. Oficialiai teigiama, kad vienas tyrimas valstybei kainuoja apie 1,8 tūkst. litų. Pareigūnai teigia, kad brangiau.
Pernai dėl telefoninių sukčių atlikti tyrimai valstybės biudžetą patuštino apie 1,2 milijono litų. Į šią sumą neįskaičiuota tai, kad pareigūnai savo laiką skyrė tokių nusikaltėlių gaudymui.
Kaip kalėjimuose sėdintys nuteistieji gali pridaryti tiek daug nusikaltimų ir žalos? „Šitas klausimas yra labai aktualus. Aš ir pats sau jį užduodu. Matyt, šita problema susideda iš daug dalių“, - portalui lrytas.lt sakė teisingumo viceministras Saulius Stripeika.
Nepasiveja ratuotų nusikaltėlių
Svarbiausia problema – pareigūnai nesugeba užkirsti kelio nelegalių daiktų patekimui į kalėjimus. „Jei mobilusis telefonas nepateks į įkalinimo įstaigą, tai ir nusikaltimo niekas nepadarys“, - pabrėžė teisingumo viceministras S. Stripeika.
Kalėjimų departamentas teigia, kad vykdo įeinančių ir išeinančių asmenų patikrą. Tam naudojami introskopai. Tikrinamos ir įvažiuojančios transporto priemonės.
Pasitaiko ir darbuotojų korupcijos atvejų – sukčiavimui reikalingą įrangą įneša kalėjimų pareigūnai.
Tačiau tokiais būdais į įkalinimo įstaigas patenka tik nedidelė dalis nelegalių daiktų. Kaip kovojama su nusikaltėliais, kurie savadarbėmis patrankomis šaudo į kalėjimų kiemus nelegalius daiktus?
Pareigūnai teigia, kad kai kuriose įkalinimo įstaigose veikia operatyvaus patruliavimo grupės. Tokie pareigūnai dirba už kalėjimo ribų. Jie stebi aplinką ir stengiasi užkirsti kelią nusikaltėliams, kurie per sienas šaudo nelegalius daiktus. Tačiau ir jiems kyla problemų.
„Patruliavimas pėsčiomis tapo mažiau efektyvus, kadangi asmenys, permetantys draudžiamus daiktus, daugiausiai naudojasi automobiliais“, - portalui lrytas.lt paaiškino Kalėjimų departamentas. Kitaip tariant, pėsti pareigūnai nepasiveja ratuotų nusikaltėlių.
Kaliniai gyvena bendrabučiuose
Kita problema – Lietuvos įkalinimo įstaigose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, o ne kamerose. Nuteistieji laisvai juda didelėje teritorijoje, kurioje gali keistis daiktais ir informacija apie vykdomas kratas.
Kalėjimų pareigūnai pernai iš nuteistųjų atėmė 7 tūkst. 884 mobiliuosius telefonus. Per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius paimti 2 tūkst. 293 mobilieji telefonai. Tačiau spėjama, kad tai tik nedidelis skaičius tos įrangos, kurią slepia sukčiai.
„Įstaigų teritorijos yra nuo kelių iki keliolikos hektarų ploto, o pareigūnų skaičius ribotas. Todėl fiziškai nepajėgiama visiškai užtikrinti draudžiamų daiktų patekimo užkardymo. Nakčiai kai kuriose įkalinimo įstaigose lieka 13 pareigūnų, kurie turi prižiūrėti nuo 1 tūkst. iki 1,4 tūkst. nuteistų asmenų“, - problemą įvardijo Kalėjimų departamento atstovai, atsakydami į raštu suformuluotus klausimus.
Teisingumo viceministras S. Stripeika pabrėžė, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl pagal sukčiavimų skaičių pirmauja Alytaus pataisos namai. Pernai nusikaltėliai iš ten skambino 610 kartų. Palyginimui - iš antroje vietoje esančių Marijampolės pataisos namų skambinta 118 kartų.
„Per nepriklausomybės metus Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vieno modernaus įkalinimo įstaigos pastato“, - apgailestavo politikas.
Milijonus kainavusi įranga neveikia
Trečioji priežastis, kodėl sukčiai net ir sėdėdami kalėjimuose terorizuoja gyventojus – įkalinimo įstaigose neveikia milijonus kainavusios mobiliojo ryšio blokavimo sistemos.
2012 metų birželio mėnesį Kalėjimų departamentas pasirašė sutartį su bendrove „Nota Bene“. Verslininkai žadėjo, kad už milijoną litų kalėjimuose įdiegs mobiliojo ryšio blokavimo sistemas.
Tie darbai turėjo būti baigti prieš pusmetį. Tačiau blokavimo sistemos neveikia ir šiandieną.
„Šiuo metu Kalėjimų departamente yra pradėtos procedūros dėl sutarties nutraukimo su rangovu, kuris neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų“, - teigė Kalėjimų departamentas.
Kodėl bendrovė „Nota Bene“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir su kokiomis problemomis susidūrė - oficialiai nepaaiškinama. Aišku viena – mobiliojo ryšio blokavimo sistemų įdiegimas vėl atidedamas. Tuo metu kaliniai ir toliau sėkmingai terorizuos Lietuvos gyventojus.
Antroje straipsnio dalyje skaitykite apie tai, kad telefoninių sukčių teroras iš postų išvers net įkalinimo įstaigų vadovus. Politikai, teisėsaugininkai ir verslininkai yra pasiryžę jau artimiausiu metu sustabdyti siautėjančius nusikaltėlius. Koks planas rengiamas?
Skaičiai ir faktai
* Pernai buvo užregistruota 816 nusikalstamų veikų, kai buvo nustatyta, kad sukčiai skambino iš įkalinimo įstaigų.
* Dažniausiai skambinta iš Alytaus pataisos namų – 610 atvejų. Iš Marijampolės pataisos namų – 118 atvejų, o iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 50 atvejų.
* Iš Lukiškių kalėjimo, kuriame kaliniai gyvena kamerose, sukčiai neskambino nė karto.
* Pernai pradėti 687 ikiteisminiai tyrimai dėl tokių nusikaltėlių veiklos. Policijos atlikti tyrimai valstybės biudžetą patuštino apie 1 mln. 236,6 tūkst. litų.
* Telefoniniai sukčiai gyventojams padarė 2 mln. 782 tūkst. 178 litus žalos.
* Pernai iš kalinių paimti 7 tūkst. 884 mobilieji telefonai. Per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius paimti 2 tūkst. 293 mobilieji telefonai.
* 2012 metais užregistruota 4 tūkst. 984 įvairūs sukčiavimai. Ištirta 65 procentai jų.
* Prieš dvejus metus užregistruotas 5 tūkst. 491 sukčiavimas. Ištirta 60 procentų jų.
