Tragedija Karmėlavoje įvyko nepraėjus nė savaitei po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė vyro skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Šis pripažino vyrą kaltu dėl nepilnametės dukros išžaginimo ir skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat įpareigojo atlyginti moralinę žalą – kone 16 tūkst. eurų.
Kauno apygardos teismas sausį skelbdamas nuosprendį galėjo suimti nuteistąjį dar teismo salėje.
Tačiau nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nematė pagrindo iš karto po nuosprendžio suimti vyro.
Kaltinamasis nesislapstė, dalyvaudavo teismo posėdžiuose, nebuvo požymių, kad slapstysis nuo bausmės vykdymo.
Nors teismuose vyras neigė savo kaltę, atliko visas reikiamas procedūras.
„Ko gero, kaltinamasis nepadarė nieko tokio, kas liudytų, kad jis gali padaryti ką nors blogo.
Pagal įstatymą, jeigu jis nepažeidė kardomosios priemonės, tai teismas nusprendė, kad užteks tos, kuri buvo anksčiau skirta“, – aiškino advokatas Ričardas Girdziušas.
Suimti teisiamąjį ar ne, sprendžia teismas. Kad žmogus būtų suimtas, reikia įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio ir patvarkymo.
„Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą, turėjo bylą išsiųsti į Kauno apygardos teismą. Kauno apygardos teismas, gavęs bylą, turėjo parašyti patvarkymą, kad nuosprendis įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.
Kai parašomas patvarkymas, jis siunčiamas policijai, o policija ieško žmogaus ir veža jį atlikti laisvės atėmimo bausmės“, – aiškino advokatas.
Aptariamoje byloje vyras turėjo būti suimtas kitos savaitės pabaigoje. Tai yra po maždaug dviejų savaičių nuo Apeliacinio teismo sprendimo.
„Teismas tikriausiai manė, kad kaltinamasis niekur nepabėgs, nepasislėps. Teismas sprendė vienintelį klausimą: ar palikus jį laisvėje bus galima įvykdyti nuosprendį, ar teisiamasis nepasislėps. Ir teismas buvo teisus – jis nepasislėpė.
O ar žmogus ką nors padarys, nuspėti neįmanoma. Kiekvienas žmogus yra potencialus (nusikaltėlis). Dauguma nuteistųjų nesislepia, paklūsta policijai ir keliauja vykdyti bausmės“, – aiškino R.Girdziušas.
Advokatas teigė, kad teismui nėra jokios procesinės atsakomybės už galbūt netinkamą kardomąją priemonę. „Yra nebent sąžinės priekaištai, kad gal galėjome ką nors padaryti, kas būtų sulaikę žmogų nuo nusikaltimo.
Bet tuomet gali priekaištauti sau, kad nepasodinai visos Lietuvos į kalėjimą, nes atsiranda vienas ar kitas žmogus, kuris padaro nusikaltimų. Negali numanyti, kad tas ar kitas žmogus ims ir šaudys“, – sakė advokatas.
Buvo sulaikytas 2 paroms
Kauno apygardos teismo atstovai ketvirtadienį vakare išplatino pranešimą, kuriame paaiškino, kodėl dukrą ir jos sužadėtinį galimai sužalojęs vyras po nuosprendžio nebuvo suimtas.
Kauno apygardos teismas, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl kvalifikuoto išžaginimo ir kvalifikuoto seksualinio prievartavimo, 2017 m. sausio 23 d. paskelbė nuosprendį V. S., kuriuo jis nuteistas galutine subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme.
Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo laikinai sulaikytas dviem paroms, tačiau paleistas. Nutarime dėl sulaikyto asmens paleidimo nurodyta, kad nėra pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kauno apskr. VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėjo nutarimais jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios ir liudytojo gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir liudytoju, ir dokumento paėmimas.
Perduodant bylą Kauno apygardos teismui, kaltinamasis gyveno atskirai nuo nukentėjusiosios –Jonavoje. Atskirai nuo nukentėjusiosios gyveno ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ir paskelbus nuosprendį.
Teismas, skirdamas bylą į posėdį, nematė pagrindo skirti griežtesnės kardomosios priemonės, nes nebuvo nustatyta pagrindų, kurie taikomi kardomajai priemonei – suėmimui – skirti, todėl buvo paliktos ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kardomųjų priemonių nepažeidinėjo, todėl nuosprendžio priėmimo metu jam buvo paliktos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės. Baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų nebuvo, nes kaltinamasis teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo, nuo teismo nesislėpė, procesui netrukdė.
Baudžiamojo proceso kodekso 342 str. 1 d. nurodyta, kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos.
Kadangi Kauno apygardos teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, jis negalėjo būti pateiktas vykdyti, todėl V. S. negalėjo būti pasiųstas atlikti 9 metų laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. atmetė nuteistojo skundą. 2017 m. gegužės 17 d. byla buvo grąžinta Kauno apygardos teismui, o 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis pateiktas vykdyti.
