Prieš Naujuosius metus rašydamas atostogų prašymą Kriminalinės policijos biuro (KPB) viršininko pavaduotojas 52 metų A.Bazys kolegoms užsiminė, kad važiuoja į kalnus pasitreniruoti.
Trumpas trijų alpinistų žygis į Prancūzijos Alpes buvo treniruotė prieš kopimą į Materhorno, dažnai vadinamo Šveicarijos Alpių ikona arba kalnų kalnu, viršūnę.
Tačiau nesudėtingas žygis baigėsi tragedija. Sekmadienio pavakarę Lietuvos alpinizmo asociaciją ir A.Bazio kolegas Policijos departamente pasiekė žinia iš Prancūzijos, kad po sniego lavina žuvo du į Alpes kopę lietuviai – A.Bazys ir Milda Jasaitytė, o trečiąjį – Žygintą Minelgą – pavyko išgelbėti.
Kriminalisto aistra – kalnai
„A.Bazys buvo labai geras mano bičiulis, puikus kolega, tikras profesionalas.
Jis jautė aistrą tiek savo darbui, tiek alpinizmui, tiek muzikai“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo KPB viršininkas Rolandas Kiškis.
Per 25 tarnybos metus A.Bazys padėjo atskleisti daug sunkių nusikaltimų, prisidėjo išskaidant organizuotas nusikaltėlių grupuotes. KPB viršininko pavaduotoju jis dirbo nuo 2011 metų ir buvo atsakingas už slaptas užduotis atliekančius kriminalistų padalinius.
„A.Bazys ne vieną jaunesnį kolegą išmokė turėti tikslą ir jo siekti“, – kalbėjo R.Kiškis.
Planuose – šešios viršūnės
Savo mokytoju A.Bazį laikė ir nemažai jaunų Lietuvos alpinistų.
„Jis rengdavo mokomuosius žygius ir yra parengęs visą naują alpinistų kartą“, – pasakojo Lietuvos alpinistų asociacijos vadovas Saulius Damulevičius.
A.Bazys laikomas vienu labiausiai patyrusių alpinistų, ne kartą yra pelnęs įvairių apdovanojimų. 2008 metais jis buvo išrinktas geriausiu Lietuvos alpinistu, jam ypač sėkmingi buvo ir 2015 metai.
A.Bazys pirmasis iš lietuvių įkopė į Eigerio viršūnę Šveicarijoje – vieną šiaurinių Alpių sienų.
Jis su bendražygiais turėjo planų įveikti šešias šiaurinių Alpių sienų viršūnes ir apie tai sukurti dokumentinį filmą.
Kriminalistas svajojo, kad šis filmas būtų rodomas ne tik per televiziją, bet ir tarptautiniuose festivaliuose, ekstremalaus sporto renginiuose.
Iki viršūnės liko nedaug
Į Prancūzijos Alpes prieš Naujuosius metus A.Bazys išsiruošė su dviem patyrusiais bičiuliais. Namo jie žadėjo grįžti sausio 10-ąją, nes A.Bazys su kitomis grupėmis šią žiemą buvo suplanavęs dar keletą žygių. Jie turėjo vykti į Škotiją, o vasarį kopti į Materhorną.
Sekmadienį iš Aržantjero kaimo lietuviai keltuvu pasikėlė beveik į trijų kilometrų aukštį ir pradėjo kopimą klasikiniu maršrutu į Ptit Verto (Petite Verte) viršūnę.
„Šioje vietoje keltuvas užkelia gana aukštai. Jiems reikėjo pasiekti apie 3,5 kilometro aukščio viršūnę. Kopimas nebuvo sudėtingas, o visi trys alpinistai tikrai patyrę“, – pasakojo S.Damulevičius.
Sniegas pražudė akimirksniu
Du alpinistus – A.Bazį ir jo bendrakeleivę – kliudė sniego lavina. Nors gelbėtojai atvyko greitai, iš po sniego jie buvo ištraukti jau nebegyvi. Trečiasis gelbėtojų buvo nukeltas nuo kalno, o vėliau apklaustas pareigūnų.
„Atrodo, kad mirtis ištiko greitai. Galbūt jie net nesuprato, kas įvyko, nes lavina kilo staiga“, – pasakojo S.Damulevičius.
Dėl ko kalnuose įvyko sniego griūtis, kol kas nežinoma. Prancūzijos pareigūnai po nelaimės keliautojus įspėjo, jog savaitgalį Alpėse gausiai snigo, o dėl šviežiai iškritusio sniego yra didelė griūčių tikimybė.
Teigiama, kad šeštadienį kalnuose iškrito net 30 cm sniego, jis purus ir nestabilus.
S.Damulevičius įsitikinęs, kad alpinistai žuvo ne dėl savo klaidos, – visi trys ne kartą yra kopę sudėtingesniais maršrutais.
Kartu su A.Baziu į kalnus kopęs Alpinizmo asociacijos vadovas teigė, jog kiekvienam žygiui jis ruošdavosi labai kruopščiai – sekė orų prognozes, atidžiai rinkosi įrangą. A.Bazys labai domėjosi alpinizmo įranga ir sekdavo visas naujoves.
Derinti palaikų pargabenimo detalių vakar į Prancūziją išvyko A.Bazio artimieji. Jo žmona Živilė – taip pat alpinistė.
Užmušė atskriejusi plyta
A.Bazį mirtis pasiglemžė beveik tokio pat amžiaus kaip ir jo tėvą. Jonas Bazys, kelerius metus vadovavęs Marijampolės kalėjimui, prieš 23 metus žuvo per nelaimingą atsitikimą būdamas 54 metų.
Marijampolės pataisos namų darbuotojai gerai prisimena iniciatyvų, energingą įstaigos vadovą J.Bazį. Kalėjimo viršininku jis dirbo 1988–1992 metais.
„Prieš tai jis dirbo būrio viršininku, įstaigos vadovo pavaduotoju. Vėliau trumpai vadovavo Mažeikiuose buvusiam gydymo ir darbo profilaktoriumui. Jonas grįžo į Marijampolę ir iki žūties vadovavo kolonijai“, – pasakojo „Lietuvos rytui“ tuometis J.Bazio pavaduotojas A.Baliukevičius.
Ne vienas dviejų dešimčių senumo įvykius prisimenantis kalėjimo darbuotojas teigė, jog J.Bazio žūtis buvo keista.
„Jonas buvo dzūkas, jo tėviškė – Varėnoje. Lemtingąją dieną jis automobiliu važiavo iš Vilniaus į Varėną. Varėnoje veikė plytų gamykla. Nelaimė įvyko, kai pilnas plytų sunkvežimis priartėjo prie priešpriešiais atvažiuojančios Jono mašinos. Posūkyje krovinys pažiro iš sunkvežimio kėbulo. Plyta išdaužė lengvojo automobilio priekinį stiklą ir trenkė Jonui tiesiai į smilkinį. Sužalojimas buvo mirtinas.
Plyta nukrito į tarpą tarp priekinių sėdynių. Po nelaimės svarstėme, kad Jonas, ko gero, pamatęs atskriejančią plytą, instinktyviai pasilenkė, todėl ji pataikė į galvą. Kas žino, jei būtų nepasilenkęs, gal ir šiandien būtų gyvas“, – svarstė buvę J.Bazio bendradarbiai.
Jie jau prieš du dešimtmečius žinojo apie J.Bazio sūnaus Artūro aistrą kalnams ir kad dėl šio pomėgio nuolat nerimaudavo jo motina.
Prancūzijoje – antra skaudi nelaimė
* Netoli vietos, kur sekmadienį žuvo du alpinistai, Lietuvos keliautojus nelaimė buvo ištikusi ir 2013 metais.
* Sausio 31-ąją daugiau nei pusę šlaito įveikusius lietuvių alpinistus užklupo smarki pūga.
* Patyręs alpinistas E.Markaitis, virve susirišęs su dviem moterimis, liko kyboti ant uolos. Telefonu jie visą naktį bandė susisiekti su gelbėtojais, bet ryšys buvo labai prastas. Jie pasikeisdami miegojo ir gėrė karštą arbatą, o rytą sulaukė sraigtasparnio.
* Kita šlaito puse kopę A.Uleckas ir V.Sedenka namo nebegrįžo. Vienas alpinistų kolegoms parašė SMS žinutę, jog porininkas dingo, o jis išsikasė sniego urvą ir slepiasi nuo vėjo.
* Urve pasislėpęs vyras dar tris dienas rašė žinutes savo draugams – pranešinėjo, jog jaučiasi gerai, turi maisto ir drabužių, tik baiminosi, kad išseks dujų atsargos.
* Gelbėtojai žinojo jo buvimo vietą, tačiau dėl blogų orų jų sraigtasparnis negalėjo pakilti. Po kelių dienų gelbėtojai iš sraigtasparnio pastebėjo tik ryškią mirtinai sušalusio keliautojo striukę.
* Šį košmarą išgyvenęs E.Markšaitis žuvo tų pačių metų birželį. Kopti į kalnu žudiku praminto Nanga Parbato viršūnę Pakistane pradėjusį alpinistą kalnų stovykloje nušovė teroristai.
* 2014 metais A.Bazys ir J.Survila surengė žygį E.Markšaičiui atminti. Jie Alpėse įkopė į Pti Driu (Petit Dru) šiaurinę sieną, kurią A.Bazys du kartus nesėkmingai bandė įveikti drauge su E.Markšaičiu.
