„Ministerija nesiruošia šturmui“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo ministras G. Jakštas, prisimindamas 2018-aisiais vykusį pedagogų streiką.
Vis dėlto, ministras pripažįsta nerimaujantis dėl ugdymo proceso sustabdymo.
„Svarbu, kad nenukentėtų ugdymo procesas, tai dėl to yra nerimo. Bet aš tikiu, kad gali to streiko ir nebūti, nes mes visų įsipareigojimų laikomės ir pažadame jų laikytis ir toliau“, – teigė G. Jakštas.
„Pagrindo aš streikui nematau, tai tikiuosi, kad ir mokytojai pamatys tą patį“, – pabrėžė jis.
Anot ministro, pasigirdę opozicinių partijų svarstymai išeiti iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo parodo tik atsakomybės vengimą.
„Aš tai vertinu tiesiog kaip atsakomybės vengimą. Suprantame, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra iki 2030 metų – sudėlioti tarpiniai veiksmai, kas, ką iki kada turėtų padaryti. Galbūt galvodamos apie tai, kad laimėjus rinkimus reikės tęsti pažadus, (...) nori bėgti nuo tos atsakomybės“, – sakė G. Jakštas.
„Tai aš tikrai raginčiau nebėgti nuo to, nes pasitraukimas nepagerina niekam situacijos, tiesiog parodo, kad galbūt mes nenorime įgyvendinti tų reikalavimų“, – pabrėžė ministras.
Visgi, jis akcentuoja, kad nelaikys opozicijos „pririštos“ prie susitarimo.
„Labai norisi, kad galvotų ne tik apie ateinančius rinkimus, nes yra dar metai. Ir tiek opozicija, tiek pozicija per juos gali nemažai nuveikti, kad pagerėtų situacija ir sąlygos mokytojams. Išlaikyti juos pririšę tikrai neplanuojame“, – sakė ministras G. Jakštas.
Rugsėjo 15-ąją skelbs įspėjamąjį, nuo rugsėjo 29 dienos – tikrąjį streiką
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Profsąjungos pirmininko teigimu, LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Opozicinės partijos neatmeta pasitraukimo iš švietimo susitarimo galimybės
Darbo partijai užsiminus apie galimą pasitraukimą iš susitarimo dėl švietimo politikos, kitos Seimo opozicinės partijos pranešė, jog taip pat neatmeta galimybės imtis tokio sprendimo.
Kaip Eltai teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius, jo vadovaujama frakcija nuogąstauja dėl ministerijos negebėjimo vykdyti priimtų reformų. Be to, nerimą kelia ir pedagogų kritika dėl nepakankamo darbo užmokesčio.
Todėl neatmetama, kad iš ministro G. Jakšto neišgirdus konkrečių atsakymų į keliamus klausimus, partija pasitrauks iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos.
Mišrios Seimo narių grupės lyderė Agnė Širinskienė patvirtino, kad opozicijos gretose kalbos apie pasitraukimą iš parlamentinių partijų susitarimo netyla. Visgi, politikė palankiai vertina G. Jakšto norą kalbėtis su Seimo frakcijomis ir ieškoti paramos.
