Paauglio smurto protrūkis prieš mokytoją išryškino niekaip neišsprendžiamą skaudulį: kas vyksta su Lietuvos vaikais?

Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.

Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br> Lrytas.lt koliažas
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br> Lrytas.lt koliažas
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br>Lrytas.lt koliažas.
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br>Lrytas.lt koliažas.
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Paauglio smurtas prieš savo mokytoją.<br>Stopkadras
Antanas Jonušas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Antanas Jonušas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Jurgita Smiltė Jasiulionė.<br>„Vaikų linijos“ nuotr.
Jurgita Smiltė Jasiulionė.<br>„Vaikų linijos“ nuotr.
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br>J.Šiuparienės nuotr.
Neseniai nuskambėjęs skaudus įvykis, kai 14-kos metų paauglys per pamoką taip sumušė savo mokytoją, jog šis net buvo išvežtas į ligoninę, iškėlė klausimą, kokio masto problema šiandien yra moksleivių smurtas šalies ugdymo įstaigose.<br>J.Šiuparienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 25, 2023, 7:51 PM, atnaujinta Sep 26, 2023, 5:49 AM

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai teigia, jog į kiekvieną tokį smurto protrūkį reikia žiūrėti individualiai, o pagalbą agresiją rodančiam vaikui ir jo šeimai teikti kuo greičiau, kol prasiveržęs pyktis dar nepasiekė aukščiausio taško.

Tiesa, „Vaikų linijos“ psichologė pastebi ir tai, kad daugybė smurto ir patyčių atvejų tarp vaikų bei paauglių Lietuvoje vis dar yra „pražiūrimi“, todėl ši problema mūsų šalyje nesisprendžia jau daugybę metų.

Vaizdo įraše – sukrečiantys vaizdai

Praėjusios savaitės pabaigoje pasirodė žinia apie sukrečiantį smurto protrūkį Šiauliuose – Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje besimokantis 14-metis sumušė savo mokytoją, šiam prireikė medikų pagalbos. Penktadienį mokyklos atstovai patvirtino, kad pedagogas jau gydosi namuose, o vaiko teisių gynėjai nurodė, kad paauglio šeima jiems žinoma jau iš anksčiau.

Į policijos pareigūnus dėl šio mokinio taip pat kreiptasi jau ne kartą.

Per technologijų pamoką gimnazijos pirmokas smogė savo mokytojui į veidą, sulaužė jo akinius. Esą paauglį įsiutino tai, kad 56 metų pedagogas neleido jam naudotis mobiliuoju telefonu.

Kiek anksčiau S.Daukanto inžinerijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irma Riukienė portalui lrytas.lt pažymėjo, kad paauglys gimnaziją pradėjo lankyti tik šiemet, tačiau konfliktus pradėjo kelti jau pirmąją mokslų metų savaitę – per pamoką padegė popierių, mėtė kiaušinius.

„Nieko panašaus iki šiol nebuvo įvykę per visą mokyklos istoriją“, – kalbėdama apie mokytojo sumušimą ketvirtadienį sakė ji.

Užfiksuotame vaizdo įraše galima matyti, kad mokinys griebė mokytoją už gerklės, o pastarasis atsakė tuo pačiu. Abu stumdėsi po klasę, trankėsi į stalus.

Trūksta smurto prevencijos

Istorijos mokytojas Antanas Jonušas prisipažino, kad toks incidentas sukrėtė ir jį patį.

„Atrodo, kad tokie atvejai yra tai, apie ką kažkada išgirstame, kad kažkur būna, bet atrodo, kad tai yra tiesiog neįmanoma, jog fizinės bausmės ar smurtas, fizinė jėga turėtų būti tik praeities reliktas. Pats nesu su tuo susidūręs ar matęs, bet tikrai atrodo, kad tai jau yra praeitos epochos dalykas, o ne mūsų laikų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo pedagogas.

Pasak A.Jonušo, apskritai smurto mokyklose ar prieš mokytojus problemos mastą vertinti sunku, nes nėra tai parodančių duomenų. Tačiau mokytojas pripažįsta, jog ugdymo įstaigose vis dar yra labai daug ir, pavyzdžiui, psichologinio smurto apraiškų.

„Su fiziniu smurtu gali būti taip, kad mes apie dalį atvejų nesužinome, nes čia yra toks įvykis, kuris buvo nufilmuotas ir kurį pamatėme. Kiek yra atvejų, kurie nėra nufilmuoti ir apie kuriuos nesužinome?

Kalbant apie mokyklą, visada esame pilkojoje zonoje, kaip ir su, pavyzdžiui, narkotikų vartojimu – sužinome apie kažkokį atvejį ir tada bandome suprasti, kiek jauni žmonės vartoja. Didžiosios daugumos atvejų mes net nežinome, kiek ir ko mokiniai iš tiesų vartoja“, – aiškino A.Jonušas.

Istorijos mokytojo teigimu, fizinis smurtas yra jau aukščiausias konflikto taškas, todėl problemas klasėje reikėtų spręsti dar tada, kai temperatūra nėra įkaitusi iki raudonumo.

„Net sunku įsivaizduoti save tokioje situacijoje, bet, kai kyla grėsmė saugumui, reikėtų iš tos situacijos išeiti, jeigu tai tuo metu įmanoma. Žinoma, tai labai priklauso nuo aplinkybių – galbūt tau tenka saugoti kažkieno sveikatą, kažkokį mokinį, bet iš principo, jei kyla konfliktinė situacija, ją reikėtų švelninti, iš jos pasitraukti ir kreiptis į tėvus, specialistus ar klasių vadovus.

Fizinis smurtas yra aukščiausias lygis, kas jau reiškia, kad situacija eskalavosi taip greitai, jog ji peraugo visus kitus konflikto žingsnelius“, – komentavo A.Jonušas.

Mokytojas atkreipė dėmesį, jog nemenkas šokas gali kilti ir konfliktą matantiems aplinkiniams, todėl labai svarbu išmokti, kaip atpažinti smurtą ir padėti jį suvaldyti.

„Labai tikiu tuo, kad mokyklose turėtų būti smurto prevencija, ko šiuo metu labai trūksta. Bet dažniausiai tu nežinai, kaip sureaguosi kritinėse situacijose. Gali būti, kad tos situacijos taip šokiruoja, jog tu teoriškai žinai, ką turi daryti, bet negali ir bijai – tiesiog sustingsti. Arba bijai pats įsitraukti ir tapti smurto auka.

Reikia mokytis, kaip atpažinti smurtą, kaip reaguoti į smurtą, kaip pranešti apie jį, kaip išeiti iš konfliktinių situacijų“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, kas turi nutikti, kad vaikai imtųsi smurto prieš suaugusiuosius, A.Jonušas svarstė, jog kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, nes ir tokio elgesio priežastys – labai skirtingos.

„Gali būti, kad tai susiję su menku socialiniu-emociniu intelektu, tai gali būti susiję ir su mokinio labai prasta savijauta mokykloje. Mes turime truputį duomenų apie tai, kad mokiniai mūsų mokyklose jaučiasi prastai, jų emocinė sveikata nėra puiki, lyginant su kitomis šalimis. Kiekvienas atvejis labai skirtingas.

Tai gali būti į smurtą linkęs mokinys ar jau anksčiau smurtavęs, socialinės rizikos šeimoje gyvenantis mokinys ar mokinė, tad kiekvieną situaciją reikėtų vertinti atskirai, kad mes neapibendrintume ir nekurtume stereotipų, kad štai, tokie ar vienokie mokiniai smurtauja“, – įsitikinęs pedagogas.

Tiesa, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas penktadienį pažymėjo, kad tokius atvejus iš dalies lemia ir įtraukusis ugdymas, bei tai, kad klasėse yra per daug mokinių.

„Girdėjome, kad mažinti klasių nereikia ir neįmanoma, girdėjote visi tą atvejį. Tai nėra vienetinis atvejis. Įtraukusis ugdymas tikrai prie to veda, didelės klasės, mokytojų nesaugumas yra viena didžiausių šios profesijos nepatrauklumo priežasčių“, – kalbėjo A.Navickas.

Savo ruožtu A.Jonušas su tokia mintimi nesutinka.

„Manau, toks vertinimas yra stigmatizuojantis specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Įtraukusis ugdymas kalba apie įtrauktį ne tik sutrikimų turintiems mokiniams, bet ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams – pavyzdžiui, skaitymo, rašymo, klausos, regos sutrikimų.

Jeigu sakome, kad fizinio smurto atvejis yra dėl įtraukiojo ugdymo, mes sakome, kad įtraukusis ugdymas yra blogai ir jis veda prie smurto. Manau, taip sakyti vienam iš švietimo lauko lyderių yra nepriimtina“, – įsitikinęs istorijos mokytojas.

Psichologė: nėra vaikų, kurie norėtų smurtauti

„Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė savo ruožtu tikino, kad jau ir patys mokytojai nevengia pasisakyti, jog mokykloje jaučiasi nesaugiai.

„Būna situacijų, kai jie ir patys jaučiasi nesaugūs, ieško, kur būtų galima gauti pagalbos. Jei vaikas turi elgesio sunkumų, pasižymi pykčio protrūkiais, tikrai ir mokytojui būna sunku, kaip reaguoti ir kaip padėti tam vaikui suvaldyti savo emocijas, kad ir pats vaikas liktų saugus, ir bendraklasiai, ir mokytojas nenukentėtų“, – portalui lrytas.lt sakė specialistė.

Pasak J.S.Jasiulionės, agresyvus vaikų elgesys beveik visada yra kompleksinis – tai reiškia, jog nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl vaikas konfliktų sprendimui pasitelkia būtent fizinį smurtą.

„Agresyvumas, mušimasis yra išmokstamas elgesys. Agresyvių impulsų turime visi – ir suaugę, ir vaikai, tik klausimas, ar vaikas nuo mažens yra mokomas, kaip su tuo elgtis, kaip suvaldyti savo impulsus. Yra ir kita dalis – paprastai už agresyvaus elgesio slypi labai daug bejėgystės, kurią vaikas išgyvena kažkokioje kitoje aplinkoje.

Manau, yra daug dalykų, kurie slypi ir galbūt ankstyvosiose patirtyse, kiekvienas atvejis gali būti skirtingas, bet labai svarbu jautriai pasižiūrėti. Sakyčiau, kad nėra vaikų, kurie norėtų smurtauti. Tai yra vaikai, kurie neišmoko kitu būdu išreikšti savo jausmų, emocijų, pykčio, kuris kyla, ir už tų didesnių pykčio protrūkių kartais slepiasi nepamatyti vaikai – vaikai, kuriems nebuvo suteikta pagalba, nors jau anksčiau buvo pastebėta, kad jos reikia, ar visa šeima, kurioje gali būti, jog irgi yra sunkumų, negavo pagalbos, kad ji galėtų keistis“, – dėstė psichologė.

J.S.Jasiulionės teigimu, tokiais atvejais labai svarbu, kad mokykla, kurioje įvyko skaudus incidentas, neliktų viena, bendradarbiautų su atitinkamomis institucijomis. Jos esą galėtų nukreipti tinkama linkme, kad pačiam vaikui ir jo šeimai būtų suteikta reikalinga pagalba.

„Jeigu vaikai klasėje jaučiasi nesaugiai, labai svarbu mokyklai pagalvoti, kaip su tais vaikais pasikalbėti. Ar nuraminti, ar padėti suprasti, kas sukėlė nerimą. Reikia apie tai kalbėtis, aptarti dalykus, kas padėtų jiems jaustis saugesniems“, – aiškino „Vaikų linijos“ specialistė.

Apie vaikų smurto protrūkius pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Pirmadienį pasirodė žinia ir apie tai, jog vienoje iš Panevėžio mokyklų susimušė dvi paauglės, o viena iš jų sužalota peiliu. Pasak J.S.Jasiulionės, mokslo metų pradžia moksleiviams gali būti įtemptas laikotarpis, nes į ugdymo įstaigas grįžusiems vaikams bei paaugliams reikia iš naujo „įeiti į ritmą“.

„Tikrai gali kažkokių incidentų būti daugiau, nes į mokyklas vaikai grįžta ne tik mokytis, bet ir bendrauti. Jeigu vasaros laikotarpiu jie turėjo mažiau galimybių bendrauti su bendraklasiais arba iš viso nebendravo, o yra senų istorijų iš praėjusių mokslo metų, visi tie dalykai sugrįžta į klasę, ir tada ne tik mokyklos darbuotojams, bet ir tėvams svarbu išlikti budriems ir stebėti, kaip vaikas apskritai jaučiasi, ar jis nekonfliktuoja su kitais“, – svarstė psichologė.

J.S.Jasiulionė Lietuvoje apskritai pasigenda sklandaus proceso, kaip yra reaguojama į vaikų tarpusavio bendravimo iššūkius. Jos manymu, net ir patyčių problema šalyje sprendžiasi itin lėtai.

„Mes turime daugybę pražiūrėtų atvejų, kai tarp mokinių vyksta žeminantis elgesys, vienas kito skaudinimas, ir, kai laiku nėra suteikiama pagalba, tai virsta tokiu susidorojimu. Mano patirtis rodo, kad labai dažnai už tokio agresyvaus protrūkio, kuris vyksta tarp mokinių, slepiasi neišspręsta, kurį laiką besitęsianti tarpusavio bendravimo problema.

Tai lieka atviras klausimas, ar mes nematome tų situacijų ir pamatome tik tada, kai jos išlenda aštriu pavidalu, ar mes matome, bet neturime laiko, neturime resursų ir aiškaus algoritmo, kaip reaguoti ir užkirsti kelią, kad toks elgesys nevirstų susidorojimu“, – dėstė „Vaikų linijos“ psichologė.

J.S.Jasiulionė taip pat pridūrė, kad mūsų šalyje jau eilę metų yra stebima agresyvaus vaikų elgesio ir patyčių plitimo tendencija.

„Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime jau daugybę metų visada labai panašus procentas vaikų sako, kad patiria žeminantį elgesį mokykloje. Tai panašu, kad mūsų pastangos spręsti šią problemą neduoda vaisių arba jos nėra pakankamai kryptingos ir nuoseklios“, – įsitikinusi psichologė.

Sureagavo ir ministras

„Itin skaudžiu“ incidentą Šiaulių mokykloje pavadinęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį nurodė, kokių priemonių ministerija imsis, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje.

„Tai yra labai skaudus atvejis, matome, kad reikalinga pagalba mokiniams. Tokiu atveju, kadangi buvo žinomas vaiko būdas, jo charakteris ir kad tokios problemos gali kilti, tai prie tokių vaikų ir mokytojų turėtų būti suteikiama pagalba, kad tokie atvejai būtų užkirsti, kad tai neįvyktų“, – kalbėjo G.Jakštas.

Anot jo, kai iškyla problema, galima ją spręsti, bet svarbiausia yra prevencinės priemonės. Tad ministerija rūpinsis, kad daugėtų mokytojų padėjėjų – tam, anot ministro, yra numatomas lėšos. Taip pat dalyje mokyklų planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

„Kadangi ministerija taip pat yra kai kurių mokyklų steigėja, planuojama dar šiais metais mokyklose, kurios yra pavaldžios ministerijai, nupirkti filmavimo kameras, kurios padėtų užtikrinti saugumą mokyklose ir mokyklų prieigose“, – nurodė G.Jakštas.

Paklaustas, ar institucijos reaguoja tinkamai, jeigu jau iš anksčiau buvo žinomas vaiko charakteris, ministras patikino, kad šis įvykis dar bus analizuojamas.

„Tų problemų, matyt, visada iškils, klausimas, ar tai yra sisteminė problema, priklausomai nuo to, kiek atvejų tokių nutinka. Kadangi tokia problema iškilo mums pirmoji, žinoma, kiek aš esu šiose pareigose, kalbėsimės ir vertinsime, kiek tas atvejis yra sisteminis ir kas buvo padaryta, kai buvo žinoma, kad toks vaikas yra, kokių buvo imtasi priemonių, ir, jeigu jų imtasi nebuvo, tai kur yra spragos.

Tokiais atvejais, kai vaikai susiduria su problemomis, kai kyla agresyvumas, tai yra tik pasekmė, ne priežastis. Turime pasirūpinti, kad vaikai jaustųsi gerai mokyklose ir užkirsti kelią jų agresijai prieš mokytojus“, – kalbėjo ministras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar Lietuvai reikės nuo Rusijos dvi savaites gintis vienai?