Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį pranešė, kad kiekvienas streikuojantis pedagogas galės su juo susitikti ir pasikalbėti asmeniškai, tam įrengtas ir specialus kambarys Vyriausybės rūmuose.
Tačiau mokytojai tokiu ministro pasiūlymu nepasinaudojo.
„Nei penktadienį, nei šeštadienį, nei sekmadienį nė vienas mokytojas neatėjo“, – sekmadienį nurodė G.Jakštas.
Savo ruožtu naujienų portalo lrytas.lt V.Kudirkos aikštėje pirmadienį kalbinti pedagogai atviri – kalbėtis asmeniškai nėra apie ką, nes visų problemos ir skauduliai – tie patys. O ir pokalbiai esą nieko neduos – reikia veiksmų.
Pedagogai taip pat atskleidė, kokie yra tikrieji jų streiko tikslai, o kai kuriems tai – visai ne atlyginimas.
Pasigenda žmogiškumo
Šalia Vyriausybės rūmų prieš vidurdienį vėl susibūrė gausus būrys mokytojų. Čia skambėjo jų kalbos, dainos ir diskusijos. Kiek po 13 valandos buvo paskelbta pertrauka, tad į mitingo vietą pedagogai sugrįš jau vakarop. Visgi, būrelis mokytojų liko V.Kudirkos aikštėje, čia fotografavosi, dalijosi įspūdžiais.
Oficialus Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) organizuojamas mokytojų streikas prasidėjo dar penktadienį – dalis jų į V.Kudirkos aikštę atvyksta jau ketvirtą dieną iš eilės, taip pat yra čia ir nakvojančių. O dar dalis mokytojų į streiką ateina pėsčiomis iš įvairių Lietuvos kampelių.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos informatikos mokytoja Giedrė į mitingą ateina jau kasdien – jos teigimu, palaikančiųjų ir protestuojančiųjų skaičiai dar nemažėja, nedingsta ir pačios motyvacija.
„Mano asmeniniu įsitikinimu, streikas yra ne apie skaičių, o apie problemą. O motyvacija tik didėja, juolab, kad skaičius ir nemažėja“ – portalui lrytas.lt sakė mokytoja.
Paklausta, kodėl ir pati nepasinaudojo G.Jakšto pasiūlymu ateiti ir su ministru pasikalbėti asmeniškai, mokytoja prisipažino, kad didelės prasmės tame nemato.
„Konstruktyvi diskusija yra įmanoma su žmogumi, kuris konstruktyviai reaguoja. Su buldozeriu tu konstruktyvios diskusijos negali vesti, tave siekia tiesiog sulyginti. Ir ar pokalbiai sprendžia problemą? Problema jau yra žinoma, turėtų būti sprendimai, o ne pokalbiai“, – aiškino pedagogė.
Jai pritarė ir tos pačios gimnazijos biologijos mokytoja Jurgita.
„Mane asmeniškai ministro pozicija liūdina dėl to, kad tik dabar pradedama daryti kažkokia diagnozė, analizė. Tai yra aštrūs klausimai, kurie nagrinėti labai seniai, ir tą analizę reikėjo gerokai anksčiau pasidaryti. Jau į atskirus kambariukus kiekvieną kviestis nėra tikslo“, – svarstė ji.
Paklaustos, ką darys, jei profsąjungai su ministerija susitarti galiausiai vis tiek nepavyks, biologijos mokytoja Jurgita tvirtino, kad dabar svarbiausia jai net ne pinigai, o tiesiog kitos žmogiškos darbo sąlygos.
„Aš esu orientuota ne į tuos 56 procentus, o į visus kitus reikalavimus, kurie kalba apie mūsų žmogiškus išteklius. Man tie žmogiški ištekliai yra numeris vienas, o 56 procentai yra antraeilis dalykas. Ne tik apie pinigus vyksta kalba, o apie požiūrį į profesiją ir galų gale į kitą žmogų“, – akcentavo ji.
„Etato sandara irgi įdomiai skaičiuojama. Tarkime, turime 36 pamokas per savaitę – ar tai yra adekvatus krūvis žmogui? Ir aš turiu 30 pamokų per savaitę, tai kada joms pasiruošti? Ar tu gali būti kokybiškas mokytojas, kai dirbi kaip arklys? Apie kokią švietimo kokybę tada kalbame? Mokytojų trūksta, tai darykite ką nors“, – antrino Giedrė.
Pirmadienį dėl savo atskiro streiko turėtų nuspręsti ir kita – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), nors kol kas su ja susitarti ministerijai pavyko. Pasak kalbintų mokytojų, vienybės nebuvimas tokiais klausimais pedagogams nepadeda.
„Kuo yra didesnė bendrystė ir sutarimas konkrečiu klausimu, bendro konsensuso pasiekti yra paprasčiau, ir netgi mikroklimatas tarp pačių mokytojų yra jaukesnis“, – svarstė Jurgita.
Savo ruožtu J.Basanavičiaus gimnazijos informatikė Giedrė įsitikinusi, kad keliamos problemos liečia tikrai ne vieną profesinę sąjungą.
„Problema yra Lietuvos švietimo. Tai liečia visus mokytojus. Man tos sąlygos, kuriomis dirbu, yra netinkamos“, – sakė ji.
„Mes ne tik už save kovojame“
G.Jakšto pasiūlymu pasikalbėti nesusigundė ir keturios Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytojos.
„O kokia nauda iš to? Ar bet kuris kitas žmogus asmeniškai kalbasi? Nebent ten, kur išpažinčių klausosi, pas kunigą“, – svarstė progimnazijoje dirbanti mokytoja Rima.
Nors penktadienį ir šeštadienį ministras buvo atėjęs į V.Kudirkos aikštę, mokytojai nuoširdumo tokiame geste neįžvelgia – esą G.Jakštas pasirenka ateiti būtent tuo metu, kai šie prasiskirsto.
„Pirmą dieną, kai pasibaigė visas renginys, turbūt pro langą pamatė, ir, kai mokytojai išsiskirstė, jis atėjo pasikalbėti. Tai koks čia pokalbis su mokytojais? Čia buvo tik pasidemonstravimas. Ateina per pietus, kai lieka dešimt ar dvidešimt žmonių“, – pastebėjo Žemynos progimnazijos mokytoja Daina.
„Jis kalba tą patį, tomis pačiomis štampinėmis frazėmis. Tai yra tik kalbėjimas dėl kalbėjimo, o ne konkretus sprendimų ieškojimas, išeities ieškojimas“, – antrino Rima.
Žemynos progimnazijoje dirbanti Meilutė tikino su G.Jakštu pasikalbėjusi dar prieš streiką, bet jau ir šis pokalbis esą ją labai nuvylė.
„Aš turėjau progą pakalbėti su ministru prieš streiką, kai jis lankėsi mūsų mokykloje. Kai jau baigėsi oficialioji dalis, tiesiog priėjau prie ministro ir paklausiau: ministre, kas mokys jūsų vaikus? O jis taip maloniai nusišypsojęs pasižiūrėjo į mane ir pasakė: jūs – matau, kad gera mokytoja. Tai toks individualus pokalbis buvo, bet jis rodo atsainų požiūrį“, – dalijosi Meilutė.
Mokytojos aiškino, kad į V.Kudirkos aikštę eis tiek, kiek reikės, palaikymo teigė sulaukiančios ir iš moksleivių, ir iš jų tėvų.
„Būsim iki galo – keičiamės tarpusavyje, vieni ir nakvojame. Ateina, palaiko, neišgirdau nė vieno moksleivio, kuris pasakytų „ką jūs čia darote, eikite mokyti“. Ir moksleivių tėvai, su kuriais teko bendrauti, nė vienas neišdrįso pasakyti, kad nepalaiko. Sulaukiame palaikymo iš įvairaus amžiaus žmonių – sako, kad palaikom, tęskit iki pergalės“, – pasakojo mokytoja Rima.
O štai tos pačios ugdymo įstaigos mokytoja Regina pridūrė, kad, visgi, norėtųsi kiek didesnio pačios visuomenės palaikymo.
„Gaila, kad visuomenė nelabai supranta arba nenori išgristi, nenori prisijungti. Mes ne tik už save kovojame. Aš jau atidirbau savo, galėčiau čia ir nebūti, bet man ne tas pats – galvoju apie anūkus, ateinančią kartą. Nes kažkas baisaus“, – sakė Regina.
Ko reikalauja?
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, pirmadienį mokytojų streike dalyvauja beveik 2,2 tūkst. darbuotojų ir 122 ugdymo įstaigos.
Iš 2,1 tūkst. šiuo metu streikuojančių darbuotojų – 1,93 tūkst. mokytojų.
NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje ir Kaišiadorių rajone.
Primename, kad, nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, LŠDPS rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai dalyvavo įspėjamajame streike.
A.Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų.
Taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos.
A.Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
