Dabar Rusijoje pradėta abejoti Vokietijos valdžios versija dėl praėjusią savaitę ant metro bėgių nustumtos ir žuvusios merginos.
Rusijos Penktasis televizijos kanalas antradienį pranešė, kad dvidešimtmetę nuo platformos nustūmęs vaikinas buvo pabėgėlis iš Irano.
Reportažuose mėginama atrasti ryšį tarp užpuoliko ir migrantų, kurie prisidėjo prie lytinio priekabiavimo atvejų Kelne ir kituose Vokietijos miestuose Naujųjų metų vakarą.
„Dar viena Vokietijos pilietė tapo dar vieno pabėgėlio auka“, – skelbiama televizijos interneto puslapyje.
Nebuvo pabėgėlis
Tačiau Vokietijos teisėsauga jau anksčiau paviešino nemažai informacijos apie metro merginą nustūmusį Haminą E.
Visa problema, kad jis nėra pabėgėlis, o Vokietijoje gimęs ir užaugęs iraniečių kilmės vyras.
Tiesa, šis iš Hamburgo kilęs Vokietijos pilietis jau buvo žinomas teisėsaugai dėl savo smurtinių išpuolių, narkotikų vartojimo ir psichinės sveikatos problemų, praneša „The Local“.
Deja, šis Penktojo kanalo, kuris priklauso prezidentui Vladimirui Putinui artimai žiniasklaidos bendrovei, reportažas yra tik vienas iš daugelio atvejų, kai Rusijos spauda stengiasi išprovokuoti Vokietijos rusus abejoti tuo, ką jiems įrodinėja Berlynas.
Antai antradienį Rusijos užsienio ministras Sergejus Lavrovas dėl kito Rusijos televizijos reportažo netgi kreipėsi į Berlyną.
Reportaže buvo tvirtinama, kad Vokietijos rusų šeimoje gyvenanti trylikametė buvo pagrobta ir prievartauta kelių migrantų.
Tačiau Berlyno policija neabejoja, kad tokia versija visiškai neatitinka tikrovės. Tačiau tai neįtikino tūkstančių rusų, kurie nuo savaitgalio ėjo į gatves protestuoti.
Propagandos mašina
Londono Karaliaus koledžo Vokietijos ir Europos studijų dėstytojas Alexanderis Clarksonas „The Local“ teigė, kad žiniasklaidos dėmesys į Vokietiją atvykusiems prieglobsčio prašytojams labiausiai yra skirtas Rusijos gyventojams.
„Parodydami Vokietiją kaip visuomenę, kurioje dėl migracijos tvyro sumaištis, o rusakalbiams kyla grėsmė, Kremliaus propagandos mašina rusus nori įtikinti, kad ES situacija yra tokia pati bloga, kaip ir Rusijoje“, – teigė ekspertas.
„Tikindamas, kad visa Europa yra vienodoje krizėje Kremlius tuo pačiu ir atgraso rusus nuo kelionės į Vokietiją, ir nusimeta atsakomybę nuo bet kokios ekonominės ar socialinės krizės, kilusios šalyje“, – pabrėžė A.Clarksonas.
Vokietijos užsienio ryšių tarybos Rusijos programos vadovas Stefanas Meisteris taip pat atkreipė dėmesį, kad neseniai Vokietijos leidiniui „Bild“ duotas V.Putino interviu taip pat rodo dvipusę Kremliaus vykdomą propagandą.
„Rusijos valdžiai rūpi atsikratyti sankcijų, kurias Vakarai pritaikė po Krymo aneksijos. O „Bild“ interviu buvo mėginimas apžavėti ES“, – tikino S.Meisteris.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u anksčiau vadovavo Europos frontui prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Tačiau tonas jau pasikeitė.
„Rusija nori susilpninti ES, o pabėgėlių krizę yra proga padidinti vidinį politinį spaudimą Vokietijos ir kitų šalių vyriausybėms, – teigė ekspertas. – Tai nėra atsitiktinis veiksmas. Tai dalis didesnės strategijos, kuria siekiama manipuliuoti Vokietijos informacine erdve ir sujaudinti publiką“.
Ne visi vienodi
Tačiau nors ir didelės rusakalbių minios susirinko protestuoti prieš neva teisėsaugos nuslėptą trylikametės išprievartavimą, A.Clarksonas įspėja, kad visų Vokietijos rusų negalima vertinti kaip vieningos mažumos.
Vidutinei klasei priklausantys Vokietijos rusai, žydai ir rusiškai suprantantys ukrainiečiai Vokietijoje skaito daugiau Vokiškos žiniasklaidos, tad yra menkiau paveikiami Kremliaus propagandos.
Tad jie dažnai nedalyvauja ir protestuose, į kuriuos dažniau susirenka darbininkų klasės rusai.
„Protestai parodo, kaip Vokietijos valdžiai nepavyko integruoti migrantų iš Turkijos, buvusios Jugoslavijos šalių ir posovietinės erdvės, – pabrėžė A.Clarksonas. – Turbūt esminė to pamoka yra nebepadaryti tos pačios klaidos integruojant migrantus, kurie į šalį atvyks šiais metais“.
