Pasaulinis žydų kongresas (PŽK) tradiciškai kas ketveri metai rengiamas Jeruzalėje. Vis dėlto šįkart nuspręsta susirinkti Budapešte. Neatsitiktinai – būtent Vengrijoje, kur gyvena per 100 tūkst. žydų, pastaraisiais metais suvešėjo antisemitizmas.
Nors šalies premjeras Viktoras Orbanas viešai pasmerkė vis dažnesnius išpuolius prieš žydus, PŽK vadovybei to negana.
Mat ministras pirmininkas savo kalboje net nepaminėjo partijos „Jobbik”, kurios aktyvistai šeštadienį Budapešto centre temdė žydrą dangų niūriomis kalbomis apie tariamą žydų grėsmę pasauliui.
Su neapykanta kovojama?
„Nenorime, kad Vengrija taptų neapykantos ir antisemitizmo židiniu. Prašome jūsų mums padėti ir pasidalyti patirtimi, kaip spręsti tokias problemas”, – į PŽK kreipėsi V. Orbanas.
Vyriausybei ir valdančiajai centro dešiniųjų partijai „Fidesz” vadovaujantis V. Orbanas taip pat priminė, kad Vengrijoje sugriežtintos bausmės už neapykantos skleidimą.
Be to, šalyje susigriebta pagerbti holokausto aukų atminimą – per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 0,5 mln. Vengrijos žydų.
„Mūsų atsakymas antisemitizmui – pagarba įstatymams, ginantiems visų piliečių išdidumą”, – pabrėžė V. Orbanas.
Nori sudaryti žydų sąrašą
Vis dėlto kritikai piktinasi, kad Vengrijos premjeras taip ir neišdrįso pasmerkti radikalios partijos „Jobbik”, kurios aktyvistai bei rėmėjai ir yra aktyviausi kaltųjų dėl šalies ekonominių problemų paieškos dalyviai.
2003 metais suformuota partija nuolat šaukia apie šalies žydų ir 700 tūkstančių romų esą keliamą grėsmę. Vienas „Jobbik” lyderių Martonas Gyongyosi pernai lapkritį paragino sudaryti garsių Vengrijos žydų sąrašą ir įteikti jį saugumo tarnyboms.
„Jobbik”, pasisakanti prieš Vengrijos narystę ES, parlamente turi 43 iš 386 vietų.
„Jobbik” traukia ir jaunimą
PŽK prezidentas Ronaldas Lauderis net pradėdamas renginį išskyrė „Jobbik” grėsmę ir kreipėsi tiesiai į V. Orbaną: „Vengrijos žydai trokšta, kad jūs nugalėtumėte šias tamsias jėgas.
O kai Vengrijos lyderis „Jobbik” net nepaminėjo, PŽK specialiame pranešime paskelbė: „Apgailestaujame, kad V. Orbanas nekalbėjo apie pastaruosius antisemitinius ir rasistinius incidentus.
Jis taip pat nepasistengė mūsų įtikinti, kad yra gana aiškus skirtumas tarp jo partijos „Fidesz” ir dešiniųjų radikalų.”
Savo ruožtu vengrų sociologas Peteris Tiboras Nagy pastebi, kad „Jobbik” yra populiari net tarp jaunų liberalių vengrų – ypač studijuojančių menus.
„Tai reiškia, kad šios partijos sėkmė – ne laikinas fenomenas.
Jos populiarumas niekur nedings”, – teigė P. T. Nagy.
Neonacių grupuotės teismas Vokietijoje
Antisemitizmo banga pastebima ne tik Vengrijoje, bet ir šalyje, kurioje neapykanta žydams praėjusiame amžiuje turėjo tragiškų padarinių, – Vokietijoje. Čia neonacizmo tema ir vėl aktuali.
Vakar Miunchene prasidėjo vienos svarbiausių per dešimtmečius neonacių grupuočių žmogžudysčių bylų nagrinėjimas. Penki kaltinamieji pirmą kartą pasirodė viešumoje nuo sulaikymo daugiau nei prieš metus.
Policija pastatė saugumo užkardas dėl galimų kraštutinių dešiniųjų ekstremistų grupių protestų, o prie Miuncheno teismo rūmų susirinko šimtai žurnalistų. Pagrindinė įtariamoji byloje, kuri, kaip manoma, bus nagrinėjama daugiau nei metus, yra 38-erių Beate Zschaepe.
Ji kaltinama bendrininkavimu nužudant aštuonis turkus, graiką ir policininkę 2000–2007 metais. Jeigu bus įrodyta B.Zschaepe kaltė, jai gresia nelaisvė iki gyvos galvos.
Moteriai taip pat pateikti kaltinimai dėl mažiausiai dviejų sprogdinimų ir 15 bankų apiplėšimų, kuriuos ji įvykdė kartu su bendrininkais Uwe Mundlosu ir Uwe Böhnhardtu. Pastarieji nusižudė 2011 metų lapkritį.
Daugeliui Vokietijoje kilo klausimas, kaip šalies saugumo tarnybos, turinčios informatorių tarp kraštutinių dešiniųjų, galėjo taip ilgai nežinoti apie neonacių grupės – Nacionalsocialistų pogrindžio – egzistavimą.
