„E.Ševardnadzė mirė šiandien vidurdienį, – sakė velionio padėjėja Marina Davitašvili. – Jis ilgą laiką sirgo“.
E.Ševardnadzė paskutiniais sovietmečio metais ėjo Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro pareigas – 1991-aisiais. Jis padėjo užbaigti šaltąjį karą. Gruzijos prezidentu jis buvo 1995-2003 metais.
1995 metais E.Ševardnadzė buvo išrinktas Gruzijos prezidentu, jo valdymo metus šalį lydėjo politinis nestabilumas ir pilietinis karas.
2003-aisiais jis buvo priverstas pasitraukti iš prezidento posto po Rožių revoliucijos – valdžią perėmė opozicija, kurios lyderis buvo Michailas Saakašvilis. E.Ševardnadzės režimas buvo apkaltintas parlamento rinkimų klastojimu.
Buvo išvytas iš parlamento
E.Ševardnadzė paskutiniais sovietų imperijos gyvavimo metais didvyriškai praūžė per tarptautinę sceną, padėdamas nuversti Berlyno sieną ir užbaigti Šaltąjį karą, bet kaip posovietinės Gruzijos lyderio jo vieša karjera baigėsi pažeminimu – jis buvo išvytas iš savo parlamento ir priverstas išeiti į pensiją.
Kaip sovietų užsienio reikalų ministras, šis žilas žmogus gergždžiančiu balsu buvo Michailo Gorbačiovo liberalizavimo politikos – „viešumo“ ir „pertvarkos“ – diplomatinis veidas. Po sustingusio Andrejaus Gromykos E.Ševardnadzė padarė įspūdį Vakarų lyderiams savo charizma, nuovokumu ir atsidavimu M.Gorbačiovo reformų kursui.
E.Ševardnadzė 1989 metais padėjo prastumti sovietų karių išvedimą iš Afganistano, pasirašė svarbius ginklų kontrolės susitarimus ir padėjo derėtis dėl Vokietijos susivienijimo 1990 metais – įvykio, kurio ankstesni sovietų lyderiai baiminosi ir kuriam kategoriškai nepritarė.
Vakarų lyderiai, ypač – vokiečiai, visada bus dėkingi už E.Ševardnadzės darbą Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro poste. Tačiau buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje tie, kas ilgisi supervalstybės statuso, E.Ševardnadzei ir M.Gorbačiovui turbūt niekada neatleis.
E.Ševardnadzė atsistatydino 1990 metų gruodį, perspėjęs, kad reforma žlunga ir kad netrukus galima diktatūra. Po metų Sovietų Sąjunga žlugo – po griežtosios linijos šalininkų bandymo įvykdyti perversmą prieš M.Gorbačiovą.
E.Ševardnadzė grįžo į Gruziją, kai jos pirmasis išrinktas prezidentas, Zviadas Gamsachurdija, buvo nuverstas per 1992 metų perversmą. E.Ševardnadzė buvo išrinktas parlamento pirmininku ir tapo šalies lyderiu.
Z.Gamsachurdija paslaptingomis aplinkybėmis 1993 metais mirė, o 1995 metais, šaliai priėmus naują konstituciją, E.Ševardnadzė buvo išrinktas prezidentu penkerių metų kadencijai.
Iš Maskvos – pagyros
Rusijos lyderiai pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Gruzijos eksprezidento ir paskutinio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Eduardo Ševardnadzės mirties ir gyrė jį kaip iškilų valstybės veikėją.
Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė „gilią užuojautą E.Ševardnadzės artimiesiems ir jam brangiems žmonėms, taip pat visai Gruzijos liaudžiai“, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos naujienų agentūroms.
Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pridūrė: „Jis buvo labai gabus, talentingas žmogus, puikiai mokantis dirbti su žmonėmis - visais visuomenės sluoksniais.“
Duodamas interviu populiariam radijui „Echo Moskvy“, M.Gorbačiovas pridūrė, kad E.Ševardnadzė buvo „idealus Gruzijos atstovas“.
„Galėdavai su juo kalbėtis tiesiogiai – su juo buvo gera dirbti“, – aiškino paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis.
