Skaudžiausiai žemės drebėjimas ir cunamis smogė Palu miestui, kuriame gyveno per 380 tūkst. žmonių. Buvo suniokoti pagrindiniai keliai, tiltai, oro uostas.
Po cunamio praėjus keturioms dienoms kai kurios nuošalios slėnio vietovės vis dar nepasiekiamos, o valdžios pareigūnai skelbia, jog aukų skaičius gali drastiškai išaugti. Vietos gelbėtojams trūksta įrangos, kuri padėtų pašalinti griuvėsius pastatų, kuriuose galimai įkalinti liko dešimtys žmonių.
„Susisiekimas ribotas, trūksta tiek žmonių, tiek įrangos, skirtos žuvusiesiems ieškoti ir griuvėsiams tvarkyti“, – kalbėjo Indonezijos gamtinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nughoro.
Regione taip pat trūksta maisto ir švaraus vandens. Su problemomis susiduria ir ligoninės – baigiasi vaistų atsargos, o neatkurtas elektros tiekimas apsunkina kai kurių žmonių gydymo procesą.
Šiuo metu ligoninėse pagalbos laukia beveik 800 asmenų.
Dar mažiausiai 48 tūkst. Palu gyventojų prarado savo gyvenamąją vietą, todėl yra priversti miegoti buvusių namų griuvėsiuose.
Tuo metu iš trijų kalėjimų pabėgo per 1,4 tūkst. kalinių, jų niekas negaudo, nes visi pareigūnai griuvėsiuose ieško įstrigusių nelaimėlių.
Vietos valdžios atstovai skelbia, kad kalvose netoli Palu jau yra iškastas 100 metrų ilgio ir 10 metrų pločio griovys, kuriame tilps 1,3 tūkst. žmonių palaikai. Pareigūnai taip tyliai patvirtina, kad aukų skaičius labai išaugs.
Žuvusieji bus palaidoti masinėje kapavietėje, o ne po vieną, taip siekiant išvengti ligų protrūkio, kurį gali sukelti irstantys lavonai.
Tačiau dauguma žmonių dar tikisi išvysti savo artimuosius. Indonezietis Adi pasakojo, kad cunamiui smogus jis buvo paplūdimyje su žmona.
„Kai atėjo banga, aš ją praradau ir nuo to laiko nebemačiau“, – kalbėjo vyras.
Daugelis žuvusiųjų galėjo išvengti tragiškos lemties, bet požeminiai smūgiai nutraukė elektros tiekimą, todėl Palu gyventojai net nebuvo įspėti apie artėjantį cunamį.
Apie žemės drebėjimą ir cunamį nebuvo įspėti ir oro uosto darbuotojai. Dauguma jų žemei pradėjus virpėti evakavosi, bet 21-erių Anthonius Agungas liko savo darbo vietoje ir iki paskutinės akimirkos laukė, kol saugiai pakils visi lėktuvai.
Vėliau vaikinas dar bandė evakuotis, tačiau vienintelė išeitis buvo šokti per ketvirtojo aukšto langą.
Iššokęs ir koją susilaužęs Indonezijos didvyriu dabar vadinamas A.Agungas mirė laukdamas medikų pagalbos.
Ugnies žiede drebėjimai ir cunamiai yra dažni
Indonezija ir visa rytinė Azijos pakrantė yra šalia tektoninių plokščių susikirtimo linijos, besitęsiančios nuo Pietų Amerikos iki Naujosios Zelandijos, kurią geologai vadina Ugnies žiedu. Čia vyksta 90 procentų žemės drebėjimų, kurie sukelia milžiniškas cunamio bangas.
Vien šią vasarą Indonezijai priklausančią Lomboko salą sukrėtė penki skirtingi žemės drebėjimai, kurie nusinešė mažiausiai 555 žmonių gyvybę. Daugybė žmonių turistų mėgstamoje saloje žuvo ant jų užgriuvus nuolaužoms. Daugiau nei 390 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti namus.
2004 gruodžio 26-ąją regione šalia Sumatros salos krantų įvyko 9,1 balo žemės drebėjimas, kuris truko beveik 10 minučių. Po jo kilęs cunamis vertinamas kaip viena didžiausių gamtinių katastrofų žmonijos istorijoje. Bangos aukštis vidutiniškai siekė 15–30 metrų, tačiau aukščiausiame taške ji buvo 51 metro aukščio. Visame Indijos vandenyno regione žuvo per 230 tūkst. žmonių. Žala 14 valstybių vertinama 17 mlrd. eurų.
2011-ųjų kovą prie to paties Ugnies žiedo esančią Japoniją sudrebino tokio pat stiprumo žemės drebėjimas. Jis truko 6 minutes ir sukėlė 41 metro aukščio cunamio bangą, kuri nukeliavo daugiau nei 10 kilometrų į sausumą. Žuvo daugiau nei 20 tūkst. japonų. Milijonai žmonių liko be elektros ar vandens. Skelbiama, kad tai yra daugiausia nuostolių padariusi katastrofa žmonijos istorijoje, kainavusi mažiausiai 310 mlrd. eurų.
