Rugpjūtį Rusijos ginklų eksporto agentūros „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas pareiškė, kad Rusija pradės Turkijai tiekti oro erdvės gynybos sistemas S-400 2019 metais.
„Dėl S-400 pardavimo Turkijai – sutartis vykdoma pagal nustatytus terminus. 2019-aisiais pradėsime vykdyti sutartį“, – tąsyk sakė jis.
Turkija perka keturias S-400 sistemas, o kontrakto vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Jungtinės Valstijos ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Turkijos sprendimo įsigyti rusiškų raketų sistemų. Vašingtonas grasino Ankarai, kad ji sulauks „pasekmių“ už tokį žingsnį.
Rugpjūtį žurnalistų paklausta, ar dėl S-400 sistemų pirkimo iš Rusijos Turkijai gali būti įvestos sankcijos, Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert) atsakė, kad žinyba yra „aiškiai išdėsčiusi, dėl ko gali būti įvedamos sankcijos kitoms šalims ir bendrovėms“.
Anksčiau spalį Turkijos parlamento pirmininkas Binali Yildirimas pareiškė, kad jo šaliai svarbu užtikrinti savo ginkluotės sistemų suderinamumą su NATO sąjungininkių, tačiau ji pasilieka teisę savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su ginkluotės pirkimu, įskaitant ir rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 įsigijimą.
„Mes visiškai atvirai kalbėjome apie savo poziciją dėl gynybos produkcijos tiekimų, įskaitant S-400. Visi šiuo klausimu mūsų priimti sprendimai visiškai nulemti Turkijos poreikių ir jos nacionalinių interesų“, – kalbėjo jis.
Turkija taps pirmąja NATO nare, įsigysiančia pažangiausių rusiškų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų.
Zenitinių raketų sistema S-400 „Triumf“, kurią sukūrė priešlėktuvinės gynybos koncernas „Almaz-Antei“, yra skirta ginti politinius administracinius, ekonominius ir karinius objektus nuo aviacijos, strateginių, sparnuotųjų, taktinių ir operatyvinių taktinių balistinių raketų, taip pat balistinių vidutinio nuotolio raketų smūgių.
S-400 gali smogti taikiniams, esantiems už 400 km; sistema vienu metu gali atakuoti kelis taikinius.
