Savaitgalį išsiveržusio ir mirtiną cunamį sukėlusio ugnikalnio Anak Krakatau keliamo pavojaus lygis vėl buvo padidintas – šį kartą beveik iki pavojingiausio.
Perspėta ir dėl galinčio pasikartoti cunamio, mat dėl padidėjusio kraterio aktyvumo gali įvykti dar vienas žemės drebėjimas ir vėl užgriūti pražūtinga banga.
Praėjusį savaitgalį smogusio cunamio aukų skaičius nuolatos augo ir jau perkopė 430, o daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Aukų skaičius dar gali išaugti, nes daugiau kaip pusantro šimto žmonių laikomi dingusiais be žinios.
Išplėtė pavojaus zoną
Indonezijos valdžia skambina pavojaus varpais ir stengiasi apsaugoti kuo daugiau žmonių. Teritorija penkių kilometrų spinduliu aplink Anak Krakatau buvo paskelbta uždrausta įžengti zona.
Anksčiau draudimas galiojo tik dviejų kilometrų aplink ugnikalnį spinduliu.
Nuo stichijos dar neatsigavusiems Javos ir pietinės Sumatros dalies gyventojams buvo nurodyta nesiartinti prie pakrančių.
Indonezijos gyventojai vėl stebėjo, kaip iš Anak Krakatau kilo pelenų stulpas, o kalno šlaitais ritosi piroklastiniai srautai, sudaryti iš itin įkaitusių dujų ir kitokios vulkaninės medžiagos.
Laikytis atokiau liepta ir laivams, įprastai plaukiantiems netoliese.
„Kilo naujų išsiveržimų pavojus. Žmonės, esantys netoli vulkano, gali nukentėti nuo krintančių įkaitusių akmenų, gausių pelenų“, – perspėjo Indonezijos nacionalinės stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho.
Nukreipė keleivinius skrydžius
Dėl galimo pavojaus buvo kitur nukreipti ir netoli Anak Krakatau praskrendantys keleiviniai lėktuvai. Indonezijos valdžia nurodė jiems laikytis atokiau pavojingos vietos.
„Mes padidinome pavojaus lygį, nes yra tikimybė, jog išsiveržimas pasikartos“, – teigė Krakatau observatorijos vyresnysis pareigūnas Kusas Hendratno.
Indonezijos oro eismo kontrolės agentūra „AirNav“ atšaukė ne vieną skrydį dėl pasklidusių vulkaninių pelenų, kurie kėlė grėsmę lėktuvams.
Agentūra informavo, kad iš viso buvo kitur nukreipti maždaug 20–25 lėktuvai, tarp jų nemažai ir tarptautinių reisų lėktuvų iš Australijos, Singapūro ar Vidurinių Rytų.
Tiesa, „AirNav“ tvirtino, kad skrydžių sutrikimai buvo nežymūs, nors kai kuriems keleiviams teko ir ilgiau lūkuriuoti oro uostuose, o lėktuvams prisipilti daugiau degalų, nes dėl galimų trikdžių jiems galėjo tekti daugiau laiko praleisti ore.
Žmones sukaustė siaubas
Nors paskelbus apie aukštesnį vulkano pavojų ir naujo cunamio grėsmę tuo pačiu metu pridurta, kad tai nereiškia neišvengiamo ir greito smūgio miestams Javos ir Sumatros salose, žmones vis tiek kaustė baimė.
Kai kurie jų nusprendė likti laikinose prieglaudose ir kol kas negrįžti į savo namus.
„Situacija mane gąsdina. Jau palikau savo namus“, – pasakojo Javos pakrantėje esančio Karitos miesto gyventojas Ugi Sugiarti.
„Aš čia jau kelios dienos. Bijau, nes mano namai visai šalia paplūdimio“, – sakė 40 metų Neng Sumarni, kuri su savo trimis vaikais ir vyru miegojo ant grindų vienoje smarkiai nukentėjusio Karitos miesto mokykloje.
Joje glaudėsi iš viso kelios dešimtys gyventojų.
Indonezijos saloms šeštadienio vakarą netikėtai smogė cunamis. Stichija kilo išsiveržus Anak Krakatau ugnikalniui, esančiam sąsiauryje tarp Javos ir Sumatros salų, ir daliai kalno nugriuvus į vandenyną.
Po stichijos siautėjimo savaitgalį gyvenamąją vietą turėjo palikti daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Jie glaudėsi specialiai įrengtuose prieglobsčio centruose.
Kariai, vyriausybės tarnybų darbuotojai ir savanoriai tęsia paieškas nuolaužomis nuklotuose paplūdimiuose.
Cunamio užlietose teritorijose po nelaimės ne kartą buvo kilusi panika dėl naujos stichijos grėsmės. Žmonės puldavo bėgti iš namų, mėgino kilti kuo aukščiau į kalnus.
Pražūtingiausios stichijos Indonezijoje
Indonezija yra geologiškai ypač aktyvioje teritorijoje, vadinamajame Ugnies žiede, todėl žemės drebėjimai ir cunamiai čia nėra retenybė. Skaičiuojama, kad nuo 2004 metų įvairios gamtos stichijos čia nusinešė daugiau nei 123 tūkst. žmonių gyvybę.
2004 m. net 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas smogė Indonezijos vakarų pakrantei. Iš viso jis paveikė net 14 šalių ir nusinešė 226 tūkst. žmonių gyvybę skirtingose Indijos vandenyno pakrantėse.
2005 m. pavasarį stiprus žemės drebėjimas vėl smogė Sumatros vakarinei daliai. Tą kartą žuvo šimtai žmonių.
2006 m. žemės drebėjimas smogė Javos salos centrinėje dalyje esančiam Džokjakartos miestui. Stichija nusinešė net 5,5 tūkst. žmonių gyvybę.
Tais pačiais metais žemės drebėjimas vėl smogė Indonezijos Javos salai. Šį kartą dėl požeminių smūgių kilęs cunamis pietinėje salos pakrantėje pražudė 700 žmonių.
Po trejų metų – 2009 m. – stichija ir vėl alino Indoneziją. Vakarinę Sumatros provinciją supurčius žemės drebėjimui žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių.
2010 m. stichija smogė Indonezijos Mentavajaus saloms. Dėl žemės drebėjimo kilo cunamis, kurio bangos siekė iki 10 metrų. Vanduo užtvindė ne vieną kaimą ir nusinešė 300 žmonių gyvybę.
2016 m. žemės drebėjimas įvyko Indonezijos Ačeho regione. Nors cunamis nekilo, stichija vis tiek pareikalavo daugiau nei 100 aukų.
2018 m. Indonezijoje taip pat nebuvo lengvi. Iš pradžių žemės drebėjimas kilo Lomboko saloje – ten žuvo 500 žmonių. Vėliau dėl žemės drebėjimo ir cunamio Sulavesio saloje žuvo 2000 žmonių.
Parengta pagal „The Guardian“ ir BBC informaciją.
