Per 16 mlrd. zlotų (3,72 mlrd. eurų) turtą valdęs verslininkas po nesudėtingos širdies operacijos atsibudo, juokavo su medikais, tačiau kiek vėliau prarado sąmonę ir mirė.
Oficialia mirties priežastimi, anot austrų medikų, tapo opeacijos metu susidarę kraujo krešuliai, užkimšę širdį.
Tokiu tvirtinimu suabejojo Varšuvos žiniasklaida, kurioje kilo nemažai gandų dėl verslininko mirties.
Per ketverius metus šie gandai buvo pritilę, bet neseniai didžiausias šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza“ iškėlė versiją, kad J.Kulczyko mirtį galėjo sukelti Maskvos pasiųsti KGB agentai.
Dienraštis kaltino Lenkijos saugumo tarnybas, kad jos patikėjo privačios Austrijos klinikos pateiktomis mirties išvadomis ir savo tyrimo neatliko.
Pagal Austrijos įstatymus, į kitą šalį laidoti išvežamo žmogaus kūnas turi būti dedamas į cinkuotą ir užvirintą karstą, kuris nebegali būti atidaromas.
J.Kulczykas buvo palaidotas Poznanėje neatidarius karsto ir vietoje neištyrus palaikų.
„Gazeta Wyborcza“ spėliojo, kad papildomu milijardieriaus mirties tyrimu nėra suinteresuota dabartinė Lenkijos valdžia, mat tyrimas galėtų atskleisti, kad šalį valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) Seimo rinkimus laimėjo padedama Kremliaus.
Vokietijos dienraščio įtarimai
Didžiausią Lenkijos bulvarinį dienraštį „Fakt“ valdo tas pats koncernas, kuris leidžia ir didžiausią Vokietijos bulvarinį laikraštį „Bild“.
Gerai informuotu laikomas „Fakt“ pateikė savo įtarimus dėl J.Kulczyko mirties. Kaip pagrindinę spėjamą lenkų milijardieriaus nužudymo priežastį nurodė tai, kad verslininkas atskleidė, jog Maskva sugalvojo klausymosi aferą Varšuvoje, tad Kremlius jo atsikratė.
Prieš penkerius metus Lenkiją sudrebino dviejų padavėjų restorane daryti įrašai, įamžinę šalį valdžiusios Piliečių platformos partijos (PPP) politikų pokalbius su verslininkais, valdininkais.
Korupciniai ir nemoralūs, keiksmažodžių pilni pokalbiai diskreditavo PPP ir po metų vykusius rinkimus ryškia persvara laimėjo opozicinė TTP.
„Fakt“ spėjo, kad J.Kulczykas Maskvai kliūti galėjo ir dėl to, kad jis 2004 metais išdavė lenkų saugumui informaciją apie planuojamą susitikimą su KGB agentu pulkininku Vladimiru Alganovu.
Pastarasis 11 metų dirbo Rusijos ambasados Varšuvoje pirmuoju sekretoriumi, o vėliau oficialiai pasitraukė į pensiją. Spėjama, kad Lenkijai prieš 30 metų išsižadėjus socializmo V.Alganovas per buvusius Lenkijos komunistus siekė ir toliau daryti įtaką Varšuvos politikai.
Įtarinėta, kad V.Alganovas prisideda prie prezidento Aleksandro Kwasniewskio sprendimų. Su pastaruoju jis tariamai vieną vasarą net kartu atostogavo.
J.Kulczykas 2004 m. lenkų saugumą informavo, kad V.Alganovas pakvietė jį atvykti į Vieną slapta susitikti.
KGB pulkininkas esą prašė J.Kulczyko užtarti prezidentūroje ir vyriausybėje Rusijos įmonę, siekusią privatizuoti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą.
Kerštas už pagalbą Ukrainai?
„Gazeta Wyborcza“ įtarimus, kad J.Kulczyką nužudė Kremlius, parėmė prieš mėnesį pasirodžiusi žurnalo „Polityka“ korespondento Grzegorzo Rzeczkowskio knyga apie pasiklausymo skandalą.
Žurnalistas knygoje atskleidė, kad PPP politikų pokalbių įrašinėjimą restorane užsakęs verslininkas Marekas Falenta turi didelių ryšių Rusijoje, o aferos gijos veda į Kremlių.
Knygoje žurnalistas atkreipė dėmesį į tai, kad J.Kulczykas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos dėjo daug pastangų, kad padėtų Ukrainai suartėti su Europos Sąjunga.
Rusijai užėmus Ukrainos anglių šachtas Donbase J.Kulczykas ėmė kurti planus, kaip Ukrainos energetiką padaryti nepriklausomą nuo Rusijos, o tai nepaprastai siutino Kremlių.
Padavėjų įrašytas J.Kulczyko pokalbis su tuomečiu užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu Maskvai esą įrodė, kad J.Kulczyko planai dėl pagalbos Ukrainai yra labai rimti ir pavojingi Kremliui.
Per minėtą pokalbį J.Kulczykas R.Sikorskiui papasakojo, jog nori sukurti energetinį ES ir Ukrainos tiltą mažinant Rusijos anglių ir dujų pirkimą.
Verslas nebuvo skaidrus
J.Kulczykas pinigų verslo pradžiai gavo iš tėvo Henryko, pokaryje emigravusio į Vakarų Vokietiją ir vykdžiusio pelningą prekybą su socialistine Lenkija.
Tokią prekybą pratęsė ir J.Kulczykas, užmezgęs glaudžius ryšius su komunistinės gimtinės vadovais.
Šie ryšiai ypač pravertė Lenkijai pasukus kapitalizmo keliu, kai J.Kulczykas tapo pagrindiniu tarpininku vakariečiams privatizuojant didžiąsias telekomunikacijos, energetikos, naftos bendroves, alaus daryklas.
Žiniasklaida įtarinėjo, kad iš pradžių J.Kulczykas buvo sovietinės Lenkijos saugumo informatorius, o vėliau galbūt tapo net kelių valstybių žvalgu.
Buvo įtariama, kad pigiai superkantis valstybines įmones ir po to jas brangiai perparduodantis J.Kulczykas pelnu dalijasi su politikais ir saugumiečiais.
Įtarimus apie nešvarius pirkimo sandorius iš dalies sustiprino per klausymosi skandalą paviešinti įrašai, o TTP sudaryta vyriausybė planavo kelti verslininkui bylas.
Dėl to jis savo turtą pamažu mėgino perkelti į Vakarus.
