„Koronavirusas pražudė pirmąją demokratiją“, „Šokiruojantis COVID-19 perversmas“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis šią savaitę mirga pasaulio naujienų puslapiai. Vengrijos parlamentas kovo 30-ąją premjerui V.Orbanui suteikė neribotą galią.
Nepaprastoji padėtis šalyje buvo paskelbta neribotam laikui.
Šiuo metu nevyks parlamento posėdžiai, rinkimai, o visus sprendimus priims 56 metų premjeras. Vengrijoje trečiadienio vakarą buvo užfiksuoti 525 koronaviruso atvejai ir 20 mirčių.
Už melagingų naujienų ir gandų platinimą šalyje įvestos iki 5 metų laisvės atėmimo bausmės, o karantino nepaisantys asmenys gali kalėjime atsidurti 8 metams. Tokie sprendimai šokiravo viso pasaulio demokratijas.
Sprendimai sukėlė pyktį
V.Orbanas jau seniai pasaulyje garsėjo „neliberalios demokratijos“ valdymo pobūdžiu, bet šįkart žengė didelį žingsnį į visišką autoritarizmą.
Premjero valdoma „Fidesz“ partija parlamente turi konstitucię daugumą, tad balsavimas praėjo be nesklandumų, o V.Orbano patikėtinis Vengrijos prezidentas Janosas Aderis iškart patvirtino šį įstatymą.
„Mūsų gyvenimo pokyčiai yra neišvengiami. Žmonės turi palikti savo komforto zoną.
Šis įstatymas suteiks vyriausybei galią apsaugoti Vengriją“, – kalbėjo V.Orbanas.
Jis galės būti atšauktas tiktai dviejų trečdalių parlamentarų balsų dauguma ir prezidento patvirtinimu.
Toks sprendimas, kai nenurodytas tikslus karantino laikas, sukėlė Europos institucijų vadovų nepasitenkinimą.
„Nepaprastai svarbu, kad nepaprastosios priemonės nebūtų įvedamos mūsų pagrindinių principų ir vertybių sąskaita“, – kalbėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog Komisija pabrėžia, kad nepaprastosios padėties priemonės turi būti proporcingos ir neturi tęstis neribotą laikotarpį.
„Komisija stebės visas nares, kokias priemones jos taiko koronaviruso pandemijos metu. Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli kreipėsi į EK prašydamas įvertinti, ar Vengrijoje priimti įstatymai neprieštaraujam 2-ajam ES sutarties straipsniui“, – sakė A.Pranckevičius.
Šis straipsnis kalba apie pagrindines ES vertybes.
„U.von der Leyen Komisijai teisės viršenybės gynyba yra svarbus prioritetas.
Negalime kalbėti demokratijos vardu ir skatinti reformas rytų ir pietų kaimynystėje, kai mūsų viduje iškyla ši grėsmė“, – tvirtino A.Pranckevičius.
Siūlo išmesti iš Bendrijos
Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi, išgirdęs apie Vengrijos parlamento sprendimą, pareiškė, kad neliberali Budapešto politika kelia grėsmę visos ES vertybėms ir gali lemti jų išmetimą iš bloko.
Tiesa, tokios nuobaudos vengrai negali gauti. A.Pranckevičius tvirtino, kad viskas ateityje priklausys nuo pačios Vengrijos komunikacijos su EK.
Svarbu tai, kaip Vengrija paaiškins šiuos sprendimus: kokiu teisiniu pagrindu jie priimti, kaip bus ribojami laiko požiūriu, kas bus po karantino. Svarbu ne tik tai, ką pasakys Komisija, bet ir kokia bus kitų valstybių reakcija, nes galų gale bet kokiam šalies narės veiksmų tyrimui reikalingas kitų valstybių pritarimas“, – kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Bet Vengrija komunikuoti nesiruošia. Trečiadienį, antrąją nepaprastųjų galių suteikimo V.Orbanui dieną, buvo paskelbta apie planus panaikinti merų ir regionų tarybų galias.
Visų sprendimų teisė bus perduota apskričių asamblėjų pirmininkams, kurių daugumą sudaro „Fidesz“ nariai, ir vyriausybės valdomam Gynybos komitetui.
Europoje chaoso jau mažiau
Tuo metu bendra ES kova su koronavirusu pagaliau stoja į vėžes, o Senajame žemyne mažėja prieš kelias savaites prasidėjus sienų uždarymams kilęs chaosas.
A.Pranckevičius pastebi, kad sveikatos politika yra nacionalinė ES narių kompetencija, tad EK vaidmuo šios krizės pradžioje buvo koordinacinis, bandant išvengti sprendimų, kurie gali pakenkti Bendrijos vidaus rinkos funkcionavimui bei koordinuojant valstybių veiksmus kovoje su pandemija.
Europos Komisija prieš mėnesį, kovo 2-ąją, sudarė specialią krizės valdymo komandą, kuri koordinuoja veiksmus tarp valstybių.
Šiuo metu vykdomi 4 medicininių priemonių pirkimo projektai, organizuojamas užsienyje įstrigusių ES šalių piliečių parskraidinimas namo, buvo suteikta parama vakcinos tyrimams, o tarp valstybių atidaryti „žalieji koridoriai“, kurie užtikrina sklandų prekių judėjimą, kad vidaus rinka nenustotų funkcionuoti.
„Ekonomikos srityje viskas užtruks dar kelerius metus, tačiau EK jau dabar iš dabartinio biudžeto paskyrė 37 mlrd. eurų padėti valstybėms narėms kovoti su koronaviruso padariniais. Europos centrinis bankas mobilizavo beprecedentę 750 mlrd. eurų paramą Europos ekonomikai.
Vyksta kalbos ir dėl kitų priemonių, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmo, turinčio 410 mlrd. eurų, aktyvavimo. Jis buvo įkurtas po Graikijos skolų krizės“, – kalbėjo A.Pranckevičius.
Bet kokiu atveju visas pasaulis ruošiasi ilgai kovai su koronavirusu ir giliai recesijai, kuri paveiks kiekvieną.
Klausimas, ar pandemija nepareikalaus didesnių demokratijos aukų. Kol kas prioritetas yra COVID-19 pandemijos suvaldymas, tad V.Orbanui atoveiksmių už savo veiksmus dar gali tekti palaukti.
