Gyvūliškai nužudyti surišti vyrai, gatvėse išmėtyti jų kūnai, kulkos pakaušiuose – juodo pragaro vaizdai atsivėrė čia pat – žemėje, kurioje po Rusijos invazijos į Ukrainą šeimininkavo Vladimiro Putino rėžimo kariai.
Čia pat – visame karo siaube – ir V.Putino Rusijos nesėkmės vaiduokliai.
Viena pirmųjų sėkmingų Ukrainos pasalų
Apie 35 tūkstančių gyventojų turėjęs Bučos miestas pagrindinės Rusijos karo kampanijos žlugime sužaidė ne paskutinį vaidmenį. BBC šį miestą vadina vienu pirmųjų Rusijos vilčių apsupti Kijevą ir nuversti Volodymyro Zelenskio valdžią, ją pakeičiant sava, simboliu, rašo BBC.
Gynėjų ties Buča momentas atėjo praėjus porai dienų po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24-ąją. Ukrainos pajėgos tuomet sunaikino Rusijos tankų ir šarvuotų transporto priemonių koloną, kuri per Bučą važiavo tiesiai į Kijevą.
Konvojus buvo sunaikintas per vieną pirmųjų iš daugelio Ukrainos surengtų pasalų, kurios sužlugdė Rusijos veržimąsi į priekį.
BBC žurnalistų komanda į Buča įžengė savaitgalį – po to, kai penktadienį iš čia išėjo paskutinieji Rusijos kariai, kurių atsitraukimą Kremlius pristato tarsi gerai apskaičiuotą ir racionalų sprendimą sukoncentruoti pajėgas karui rytų Ukrainoje.
Jokių įrodymų ar faktų nepateikianti Maskva tikina, kad Rusija pasiekė savo tikslus centrinėje Ukrainos dalyje. Maskva sako, kad planuose niekada nebuvo Kijevo užėmimo.
Tačiau tiesa ta, kad netikėtai nuožmus ir puikiai organizuotas Ukrainos pasipriešinimas sustabdė Rusiją taip ir nepriėjusią prie sostinės. O įrodymai vis dar mėtosi Bučios gatvėse – surūdijęs ir visiškai sumaitotas metalo laužas, rašo BBC.
Po dviejų ar trijų karo savaičių Rusija prarado savo iniciatyvą. Bučos gatvėse gali suprasti, kodėl.
Rusų šauktiniai meldė neatiduoti Ukrainos kariams, bet patys buvo žiaurūs
Invazijos pradžioje į miestą įvažiavo elitiniai Rusijos oro pajėgų daliniai, pasitelkę šarvuotas transporto priemones, kurios buvo pakankamai lengvos, kad atgabentų lėktuvai. Jie atvyko iš Hostomelio oro uosto, kuris yra nutolęs apie 6 kilometrus. Hostomelio oro uostą Rusijos pajėgos užėmė pirmąją invazijos dieną, nors jau ir tada sulaukė nuožmaus pasipriešinimo.
Rusai į Bučą įvažiavo užtikrinti, bet čia judant kolonai jie greitai susidūrė su karčia realybe.
Kelias, kuriuo judėjo kolona per Bučą – tiesus ir siauras. Tobulas pasalai. Liudininkai pasakojo, kad ukrainiečiai konvojų atakavo pasitelkę „Bayraktar“ dronus, įsigytus iš Turkijos.
Kiti kaimynai sakė, kad čia kovojo ir Ukrainos teritorijos gynėjai savanoriai.
Kad ir kas kovojo – jiems pavyko puikiai. Priekyje buvusios rusų transporto priemonės buvo greitai išvestos iš rikiuotės, tad kitos tiesiog įstrigo.
Nuo tos dienos kelyje esanti laužo krūva nebuvo paliesta. Ant šalia esančių takelių mėtosi raketos ir kita pavojinga ir pažeista amunicija.
Vietiniai pasakojo, kad čia pasirodė ir Rusijos šauktiniai. Jie bėgo ir maldavo, kad vietiniai neatiduotų jų Ukrainos teritorijos gynėjams.
Save dėde Hryša pavadinęs apie 70 metų vyras sakė: „Man jų buvo gaila. Jie buvo tokie jauni – gal 18-20 metų. Visas jų gyvenimas buvo priešakyje.“
Bet iš Bučos pasitraukę rusai tokio gailesčio nejautė. Kai Ukrainos pajėgos įžengė į miestą gatvėse rado mažiausiai 20 nužudytų vyrų kūnus. Kai kurių rankos buvo surištos už nugaros. Miesto meras sakė, kad jie masinėse kapavietėse jau užkasė 280 žmonių.
Užmiršo duonos skonį
Mieste pasilikę keletas civilių pasakojo, kad visaip stengėsi išvengti rusų. Už „chruščiovkių“ jie degino laužus, maistą gaminosi lauke, nes nebuvo nei dujų, nei elektros ar vandens.
Dabar savanoriai iš vakarų Ukrainoje esančio Lvovo veža būtiniausias priemones. Veža ir iš kitų šalių.
„Tai pirmoji duona per 38 dienas“, – sakė Marija, žiūrėdama į plastikinį maišelį su bandelėmis. Jos dukra Larysa BBC žurnalistui Jeremy Bowenui aprodė namus.
Daugelis į saugesnes vietas išvykusių žmonių užkalė duris. Rusai jas tiesiog išlupo.
