Afrikos palaikymas Rusijai kare prieš Ukrainą – Kremliaus minkštosios galios rezultatas

Afrikos lyderiai, opozicijos veikėjai ir socialinių tinklų influenceriai vis labiau remia Kremlių, nors Rusijos įvaizdis kitose šalyse dėl karo Ukrainoje yra visiškai sugriautas.

 JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno susitikimas su Abu Dabio kronprincu Mohammedu bin Zayedu al-Nahyanu ir jo broliu bei užsienio reikalų ministru šeichu Abdullah bin Zayedu al-Nahyanu.<br> AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
 JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno susitikimas su Abu Dabio kronprincu Mohammedu bin Zayedu al-Nahyanu ir jo broliu bei užsienio reikalų ministru šeichu Abdullah bin Zayedu al-Nahyanu.<br> AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 6, 2022, 10:15 AM

Kai kurie iš balsingiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino gynėjų yra panafrikanistai – Afrikos vienybės ir antiimperializmo doktrinos, kuri klestėjo Šaltojo karo įkarštyje, šalininkai.

V. Putinas „nori susigrąžinti savo šalį“, – kovo pradžioje pareiškė prancūzų ir Benino panafrikanistas Kemi Seba.

„Ant jo rankų nėra vergovės ir kolonizacijos kraujo, – teigė jis. – Putinas nėra mano Mesijas, bet aš jam teikiu pirmenybę prieš visus Vakarų prezidentus ir visus prakeiktus Afrikos prezidentus, kurie yra po Vakarų oligarchijos padu“.

Ugandoje įtakingas veterano lyderio Yowerio Musevenio sūnus, generolas leitenantas Muhoozis Kainerugaba, yra dar vienas karštas V. Putino šalininkas.

„Dauguma žmonijos (ne baltųjų) palaiko Rusijos poziciją Ukrainoje, – rašė jis vasario pabaigoje tviteryje. – Putinas yra absoliučiai teisus!“

Istoriniai ryšiai

Daugelis Afrikos šalių jau ankstyvajame karo etape išreiškė savo paramą Rusijai arba bent jau diplomatinį dvilypumą.

Kovo 2 dieną JT Generalinės Asamblėjos nariai masiškai balsavo už invazijos į Ukrainą pasmerkimą.

Tačiau iš 35 susilaikiusių šalių beveik pusė, t. y. 16, buvo Afrikos valstybės. Prie jų prisidėjo Eritrėja, kuri balsavo prieš rezoliuciją, o dar aštuonios Afrikos šalys nebalsavo.

„Susilaikė daugiausiai autoritariniai režimai arba šalys, kurios nuo sovietmečio palaikė istorinius, dažnai karinius, ryšius su Rusija“, – sakė Švedijos Malmės universiteto tyrėjas Mahama Tawatas.

Simpatijos Rusijai Afrikoje siekia šeštąjį ir septintąjį dešimtmečius, kai Kremlius rėmė antiimperialistinius ir antikolonijinius judėjimus ir padėjo kovoti su apartheidu.

Kovo 21 dieną, per Šarpevilio žudynių, vykusių baltųjų mažumos valdymo įkarštyje, metines, surengtame mitinge Pietų Afrikos radikalų lyderis Julius Malema pareiškė: „Mes esame čia, kad pasakytume NATO, kad pasakytume Amerikai: „Mes ne su jumis, mes su Rusija“.

„Šiandien norime pasakyti Rusijai – ačiū, kad buvote ten, kai tai nebuvo madinga, ir neabejokite mūsų parama, Rusija. Pamokykite juos, mums reikia naujos pasaulio tvarkos, mums jau atsibodo Amerikos diktatas“.

Prorusiški mitingai taip pat vyko Sahelyje, kur Maskva savo įtaką bando didinti Prancūzijos, buvusios regiono kolonijinės valstybės ir tradicinės sąjungininkės, sąskaita.

Malio chunta, taip pat ir apgulta Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) vyriausybė kreipėsi pagalbos į Rusijos sukarintų pajėgų grupuotes. Praėjusią savaitę Malio ginkluotosios pajėgos gavo du Rusijos kovinius sraigtasparnius ir radarų kovai su dešimtmetį trunkančiu džihadistų sukilimu.

Minkštoji galia

Kremliaus minkštąją galią stiprina socialinė žiniasklaida ir kitos informacijos priemonės.

„Vis daugėja „YouTube“ kanalų, kuriais skleidžiamos destabilizuojančios žinutės. Jie kuria nesutarimus tarp Vakarų ir Afrikos režimų ir taip padeda Rusijos interesams“, – sakė A. Tawatas.

Kamerūne per panafrikanistinį televizijos kanalą „Afrique Media“ dažnai rodomi prokremliški komentatoriai, tarp jų ir K. Seba. Jo „Facebook“ puslapio diskusijų skiltyje galima rasti tokių temų kaip „Planai nužudyti Vladimirą Putiną – kur Vakarai nubrėš ribą?“

Socialinėje žiniasklaidoje skelbiamose melagingose naujienose paprastai pabrėžiamas tariamas invazijos į Ukrainą teisėtumas ir liaupsinama Rusijos karinė galia.

Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI) praėjusių metų balandžio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad Rusija, bandydama paveikti nuomonę, laikėsi dviejų krypčių.

„Prieš musulmonus ir migrantus nukreipti ksenofobiški naratyvai skirti Europos auditorijai, o raginimai dekolonizuotis ir užbaigti Vakarų imperializmą skirti Užsachario Afrikai ir musulmonų pasauliui“, – sakoma ataskaitoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.