Dar viena V. Orbano kadencija – nesibaigiantis galvos skausmas ES?

Viktoras Orbanas ir vėl išrinktas valdyti Vengriją. Jis vis dar neišsakė griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, šalis taip pat susiduria su demokratijos problemomis, o Europos Komisija inicijavo dar niekada nenaudotą procedūrą, pagal kurią iš Budapešto gali būti atimtas Europos Sąjungos finansavimas už demokratijos normų nepaisymą. Rinkimai pasibaigė V. Orbano pergale, nors dalis vengrų tikėjo, kad galima ir kitokia baigtis.

V. Orbanas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Orbanas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 15, 2022, 12:22 PM, atnaujinta Apr 15, 2022, 3:46 PM

Pasak Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus, Vengrijos opozicija pasirodė geriau, bet nepakankamai, kad mestų labai rimtą iššūkį V. Orbanui. „Politinė monopolija, kuri tęsiasi 4 kadencijas iš eilės, yra unikalus atvejis Europoje.

Aš neprisimenu nė vienos valstybės, kur viena partija, vienas ministras pirmininkas nuolat laimėtų rinkimus“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ pastebi europarlamentaras.

Pasak P. Auštrevičiaus, V. Orbanas yra išskirtinė asmenybė, tačiau reikia pažymėti, kad „6 partijos Vengrijoje padarė žingsnį į priekį, koordinuodamos savo veiksmus ir iškeldamos bendrus kandidatus. Deja, to nepakako“.

Nors V. Orbanas Vengrijoje išlieka itin populiarus, europarlamentaras nelinkęs prognozuoti, kad naujoji Orbano kadencija bus lengva.

„Europos Komisija nesiėmė jokių veiksmų rinkiminiu laikotarpiu, kad nebūtų apkaltinta, bet kokiu kišimusi į vidaus politiką. Manau, kad tai buvo itin protingas žingsnis. Po rinkimų praėjus porai dienų von der Leyen pasveikino Orbaną su savo pareiškimu, kad EK pradeda teisinės priežiūros procedūras“, – nurodo politikas.

Teisės viršenybės arba liberalios demokratijos principų nepaisymas dabar Orbanui gali kainuoti milijardus. Europarlamentaras primena, kad Vengrija gauna dešimtis milijardų daugiau lėšų iš Europos biudžeto, nei sumoka.

„Tai yra labai svarbi ekonominio augimo priemonė. Šiomis lėšomis didžiuojasi V. Orbanas, o ir žmonės gauna paramą projektams vystyti. Šį kartą labai tikiuosi, kad EK nebus tiktai šnekanti pusė, bet bus ir veikianti pusė. Jeigu tikrai Komisija įsitikinusi, kad yra pakankamai priežasčių, o mesti kaltinimai yra labai rimti, tai juos reikia įgyvendinti“, – sako P. Auštrevičius.

Tačiau ar šios EK priemonės gali keisti V. Orbano požiūrį į demokratines vertybes, o gal kaip tik paskatinti V. Orbaną trauktis iš Sąjungos – neaišku.

„Nežinau, ar V. Orbanas ryžtųsi tokiam drastiškam žingsniui, tai būtų labai rizikinga procedūra. Vengrai gali galbūt nesutikti su Briuselio kaltinimais, bet, aš manau, Vengrijos piliečiai labai stipriai remia šalies narystę ES. Už ją pasisako virš 60 procentų piliečių. Manau, labiau tikėtini konfliktai, galima bartis su Briuseliu, o V. Orbanas tą ir daro, nes žino ir moka daryti“, – mano parlamentaras.

Pasak europarlamentaro, prarasti ES lėšas šiuo laikotarpiu, kai susiduriama su ekonominiu nuosmūkiu, kai tenka atsitiesti po koronaviruso padarytos žalos, V. Orbanui būtų itin neprotinga. Tai būtų nepakeliama finansinė našta Vengrijai, taigi P. Auštrevičius prognozuoja, kad laukia ilgas ir nebūtinai produktyvus Vengrijos ginčas su Briuseliu.

Vengrijai taip pat kyla problemų ir dėl Lenkijos, kuri iki karo buvo matoma kaip ištikima sąjungininkė.

„Lenkija ir Vengrija žaidė tokį tarpusavio paramos žaidimą, žinant, kad jeigu viena Tarybos narė, balsuojant jos atžvilgiu, yra prieš, griūna visas susitarimas. Ilgą laiką tuo garantu Orbanui buvo Lenkija. Orbanas padarė sunkiai įsivaizduojamą klaidą, kada pradėjo atvirą polemiką su Zelenskiu, kada aplankė Rusiją pačiu blogiausiu metu. Jis įsivaizdavo, kad žaidžia nepriklausomą užsienio politikos žaidimą. Tai – galutinai suerzino sąjungininkes“, – pažymi P. Auštrevičius.

Pasak europarlamentaro, V. Orbanas ypatingai užrūstino Kačinskį. Būtent J. Kaczynskis tapo tuo veiksniu, kuris galutinai atsuko Lenkijos nugarą Vengrijai.

„Tai yra labai rimtas signalas, mirtinas politinis signalas Vengrijai, kadangi jeigu Lenkija balsuotų už sankcijas, tai Vengrija patirtų didžiulį pralaimėjimą. Ir štai šitas posūkis labai komplikavo ir Lenkijos, ir Vengrijos santykius, tuo pačiu suardė Višegradą. Pastarasis užsienio reikalų ministrų susitikimas tiesiog neįvyko. Budapeštas liko pats su savimi“, – sako EP narys P. Auštrevičius.

Paklaustas, ar net ir tragiški karo nusikaltimai Ukrainoje nekeis V. Orbano požiūrio pagaliau griežtai pasisakyti Ukrainos karo kontekste, P. Auštrevčius teigia, kad galima stebėti, jog pats Orbanas nesiteisina, tai daro jo atstovai spaudai. „Nepamirškime, kad V. Orbanas visada turi savo charakteryje ginčo geną, nori žaisti pagal savo taisykles. Manau, dėl to tikėtis, kad jis pakeis savo retoriką neverta“, – nurodo EP narys.

Orbanas, pasak P. Auštrevičiaus, liks neprognozuojamas politinis žaidėjas, neparankus ES bendrai pozicijai. Nereikia pamiršti, kad ir Rusija į Vengriją žiūri kaip į vieną svarbiausių Trojos arklių bendrijoje, tad Orbano kadencijos metu bendrijai nebus lengva.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.