„Mes [vengrai] nesame mišri rasė... ir nenorime tapti mišria rase“, – šeštadienį sakė V. Orbanas. Jis pridūrė, kad šalys, kuriose maišosi europiečiai ir neeuropiečiai, „nebėra tautos“.
V.Orbanas yra ir anksčau išsakęs panašius teiginius, tačiau šie komentarai buvo suformuluoti griežtais kraštutinių dešiniųjų terminais.
Opozicinei „Momentum“ partijai atstovaujanti Europos Parlamento narė Katalin Cseh teigė, kad ją pribloškė premjero kalba.
„Jo pareiškimai primena laikus, kuriuos, manau, visi norėtume pamiršti. Jie iš tikrųjų parodo tikrąjį režimo veidą“, – sakė ji.
Socialiniame tinkle „Twitter“ K.Cseh kreipėsi į mišrios rasės žmones Vengrijoje: „Jūsų odos spalva gali būti kitokia, galite būti kilę iš Europos ar kitų šalių, bet jūs esate vieni iš mūsų ir mes jumis didžiuojamės. Įvairovė stiprina tautą, ji jos nesilpnina.“
Rumunijos europarlamentaras Alinas Mituța taip pat piktai reagavo į V. Orbano komentarus.
„Kalbėti apie rasinį ar etninį „grynumą“, ypač tokiame mišriame regione kaip Vidurio ir Rytų Europa, yra grynai iliuzinis ir pavojingas dalykas. Toks pat yra ir ponas V.Orbanas“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
V.Orbanas šias pastabas išsakė per metinę kalbą Baile Tuşnad mieste Rumunijoje, kur jis anksčiau yra išsakęs svarbias politines idėjas ar ideologines kryptis. Būtent ten 2014 m. jis pirmą kartą pasakė, kad nori Vengrijoje sukurti „neliberalią demokratiją“.
Šiemet V.Orbanas pasakė apokaliptinę kalbą, kurioje prognozavo Vakarų nuosmukį ir pranašavo „pavojų, netikrumo ir karo dešimtmetį“. Jis taip pat aštriai kritikavo Vakarų karinę paramą Ukrainai, pozicionuodamas save kaip svarbiausią Maskvos sąjungininką Europos Sąjungoje.
„Kuo daugiau modernių ginklų NATO duos ukrainiečiams, tuo labiau rusai stums fronto liniją į priekį... Tai, ką mes darome, yra karo pratęsimas“, – šeštadienį teigė V.Orbanas.
Vengrija yra NATO narė, tačiau kraštutinių dešiniųjų pažiūrų V. Orbanas jau seniai palaiko šiltus santykius su V. Putinu, o vasario mėnesį, prieš pat Rusijos invaziją, penkias valandas praleido Maskvoje, kalbėdamasis su Rusijos vadovu. Ši kalba buvo pasakyta praėjus dviem dienoms po to, kai jo užsienio reikalų ministras netikėtai nuvyko į Maskvą derybų.
V. Orbanas sakė, kad Vakarų darbas turėtų būti ne tikėtis Ukrainos pergalės, o tarpininkauti sudarant taikos susitarimą.
„Turėtume būti ne Rusijos ar Ukrainos pusėje, o tarp jų abiejų“, – sakė jis ir pridūrė, kad sankcijų Rusijai politika nepasiteisino.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko V. Orbano teiginius pavadino „Rusijos propaganda“.
V.Orbanas per šių metų pradžioje vykusius rinkimus laimėjo ketvirtą kadenciją iš eilės, o jo vyriausybė kaltinama žiniasklaidos laisvės varžymu ir demokratijos normų pažeidimai nuo 2010 m., kai tik jo partija „Fidesz“ atėjo į valdžią. Nuo 2015 m., kai prasidėjo pabėgėlių krizė, V. Orbano vyriausybė kaip pagrindinį savo argumentą naudoja kraštutinių dešiniųjų antimigracinę retoriką.
Šeštadienį jis dažnai užsiminė apie „didžiojo pakeitimo“ sąmokslo teoriją, pagal kurią teigiama, kad yra sąmokslas per imigraciją išskaidyti baltųjų gyventojų skaičių JAV ir Europos šalyse. Jis teigė, kad tai yra „internacionalistų kairiųjų ideologinis triukas sakyti, kad Europos gyventojai jau yra mišrios rasės“.
Tą pačią dieną, kai Budapešte tūkstančiai žmonių susirinko į kasmetines miesto „Pride“ eitynes, jis pagrindiniais ateities mūšio laukais įvardijo demografiją, migraciją ir lytį.
Europos Komisija šiuo metu yra iškėlusi bylą Vengrijai dėl neseniai priimto prieš LGBTQ+ nukreipto įstatymo, kuris yra Rusijos „gėjų propagandos“ įstatymo kopija. Juo draudžiama rodyti homoseksualius asmenis mokyklinėje mokomojoje medžiagoje ar nepilnamečiams skirtose televizijos laidose.
V.Orbano pozicija dėl Ukrainos prarado kai kurių jo ankstesnių ideologinių sąjungininkų, ypač Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos, kuri kritikavo jo dviprasmišką poziciją karo klausimu, paramą.
„Jis labiau nei bet kada anksčiau nutolęs nuo pagrindinės Europos srovės, – sakė Vengrijos politikos apžvalgininkas Peteris Kreko. – Manau, kad jis tikrai tiki, jog migracijos spaudimas reikš, kad suvienytiems Vakarams greitai ateis galas ir kiekviena vyriausybė taps kraštutinių dešiniųjų... Taip pat akivaizdu, kad jis nori, jog Rusija laimėtų šį karą.“
V.Orbanas tikėsis, kad rugsėjį vyksiančiuose Italijos rinkimuose sugrįš dešinioji koalicija, taip pat tikisi Donaldo Trumpo sugrįžimo 2024 m. Kitą mėnesį jis turėtų vykti į Dalasą (Teksaso valstija), kur sakys kalbą CPAC – dideliame Amerikos konservatorių susirinkime. Anksčiau šiais metais CPAC surengė specialią konferencijos sesiją Budapešte.
Panašu, kad V.Orbano kova su Europos institucijomis namuose dar labiau sustiprės. ES įšaldė kelis milijardus eurų Vengrijai skirtų lėšų, susijusių su korupcija ir teisinės valstybės principais. Griežta V. Orbano kalba gali būti ženklas, kad Vengrijos vyriausybė atsisakė gauti šias lėšas.
„Jis tiksliai žino, kokia bus reakcija į šią kalbą, ir manau, kad jis ruošiasi kompromisų nebuvimui, – sakė J. Kreko. – Jis nori kovoti simbolinę kovą, užuot kalbėjęs apie taupymo priemones, kurias jiems reikės įvesti.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
