Šiųmetis pranešimas Federaliniam Susirinkimui buvo 18-as prezidentaujant 70-mečiam V.Putinui. Juose tradiciškai pateikiamos pagrindinės Rusijos politinės gairės, tad Kremliaus šeimininko kalba prikausto pasaulio dėmesį.
Tiesa, 2022-aisiais tokio pranešimo nebuvo – Kremlius tai argumentavo „labai didele įvykių dinamika“. Tačiau analitikai mano, kad pernai vasario 24-ąją karą Ukrainoje pradėjęs V.Putinas tikėjosi savo kalbą priderinti prie kokios nors reikšmingos sėkmės mūšio lauke, bet to niekada taip ir neįvyko.
BBC iš šių metų pranešimo atrinko kelis V.Putinui būdingus teiginius ir patikrino, ar jie teisingi.
V.Putinas: „Dar prieš prasidedant specialiajai karinei operacijai Kijevas derėjosi su Vakarais dėl oro gynybos sistemų, kovinių lėktuvų ir kitos sunkiosios technikos tiekimo Ukrainai.“
BBC: Netiesa. 2014 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė aktą „Dėl Ukrainos laisvės rėmimo“, leidžiantį perduoti ginklus Kijevui. Bet 2015–2017 m. tai buvo išskirtinai nemirtini ginklai – bepiločiai, šarvuočiai, radiolokacinės stotys, lauko ligoninės.
2017 m. gruodį mirtinų ginklų pristatymui į Ukrainą pritarė jau Donaldo Trumpo administracija, tačiau tada buvo kalbama tik apie ginkluotę, kuri galėtų sustabdyti galimą Rusijos įsiveržimą.
2018–2021 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo prieštankinių raketų „Javelin“, „Stinger“, granatsvaidžių, amunicijos.
Dar prieš prasidedant Rusijos agresijai daugelis ekspertų teigė, kad užsienio karinė pagalba Kijevui gali būti naudinga tik partizaninio karo atveju: atrodė, kad daugiausia, ką sugeba ukrainiečiai su „Javelin“ ir „Stinger“, – rengti pasalas rusų technikai apsunkindami gyvenimą okupacinėms pajėgoms.
Pulti Rusijos kariuomenę ukrainiečių turimais ginklais nebuvo prasmės – operacija iš anksto buvo pasmerkta žlugti.
Pristatymai iš Kanados ir Europos nedaug skyrėsi nuo amerikietiškų: Kanada tiekė neperšaunamąsias liemenes, šalmus ir naktinio matymo prietaisus, Jungtinė Karalystė – šarvuotus automobilius, ryšių ir navigacijos įrangą, Prancūzija – sraigtasparnius ir granatsvaidžius.
V.Putinas: „Kuo daugiau vakarietiškų toliašaudžių sistemų bus siunčiama Ukrainą, tuo toliau būsime priversti stumti grėsmę nuo mūsų sienų.“
BBC: Rusijos pareigūnai kartoja šį teiginį nuo pat plataus masto karo pradžios. Bet agresiją atremiantys ukrainiečiai ėmė reguliariai apšaudyti pasienyje esančius Rusijos Belgorodo, Briansko ir Kursko regionus. O štai okupacinė armija nesugebėjo užimti Zaporožės, kurią V.Putinas laiko Rusijos teritorija, pasitraukė iš Chersono ir net nesugebėjo atitolinti fronto linijos nuo Donecko priemiesčių.
Vienu savo „specialiosios operacijos“ tikslų V.Putinas įvardydavo NATO pašalinimą nuo Rusijos sienų. Iš tikrųjų Kremliaus šeimininkas šias ribas tik priartino: Suomija bei Švedija į Aljansą įstos artimiausiu metu ir jau pradedama kalbėti apie Ukrainos ateitį NATO.
V.Putinas: „Įveikti Rusijos mūšio lauke neįmanoma.“
BBC: Per pastaruosius 200 metų Rusijos imperijos, Sovietų Sąjungos, o vėliau ir Rusijos Federacijos istorijoje netrūko netgi visiškai žlugusių karinių kampanijų: Krymo karas, Rusijos ir Japonijos karas, Pirmasis pasaulinis karas, Afganistanas, pirmasis karas Čečėnijoje.
Be to, per karo Ukrainoje metus matėme Rusijos kariuomenės traukimąsi iš Kijevo, Sumų ir Černigovo sričių, iš Chersono, Limano, Charkovo, Iziumo, Balaklėjos ir Gyvačių salos. Po negrabių šių sprendimų pateisinimų šaipomasi: Rusijos kariuomenė ne traukiasi, o persigrupuoja.
Kartodami tezę, kad Rusijos negalima nugalėti mūšio lauke, Rusijos lyderiai greičiausiai nori pabrėžti, jog šalis turi branduolinį ginklą. Panašu, jog pagal jų logiką iš to turėtų išplaukti, kad priešo armija negalės nei okupuoti Rusijos, nei užimti Maskvos.
Tačiau nei Ukraina, nei jos sąjungininkai niekada nekėlė sau tokio tikslo. O patį teiginį, kad „branduolinės valstybės karų nepralaimi“, paneigia, pavyzdžiui, liūdna amerikiečių patirtis Vietname.
V.Putinas: „Aktyviai diegsime pažangiausias technologijas, kurios užtikrins kariuomenės ir karinio jūrų laivyno kokybinio potencialo gerinimą. Tokių projektų, ginkluotės ir įrangos pavyzdžių turime kiekvienoje srityje. Daugelis jų savo savybėmis gerokai pranašesni už užsienio analogus.“
BBC: Punktas apie Rusijos armijos modernizavimą ir perginklavimą tapo privalomas prezidento kalboms ir atsirasdavo kiekviename V.Putino kreipimesi į Federalinį Susirinkimą.
2021 m. kalboje nuskambėjo dar daugiau perginklavimo programos detalių. Prezidentas pažadėjo, kad „iki 2024 m. šiuolaikinės ginkluotės ir technikos dalis kariuomenėje sudarys kone 76 proc.“ Tačiau per metus karo veiksmų Ukrainoje tapo aišku, kad išties modernios ginkluotės dalis fronte tik mažėja, Rusija buvo priversta siųsti į frontą sovietinius tankus ir atakuoti Ukrainos infrastruktūrą pasenusiomis sovietinėmis raketomis.
Pavyzdžiui, praėjusią vasarą Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos didelio tikslumo ginklais, bazuojamais ore, atakavo angarus Kremenčuko mašinų gamyklos teritorijoje su ginklais ir šaudmenimis, Ukrainos gautais iš JAV ir Europos šalių.“
Iš tiesų, aviacinė sparnuotoji raketa „Kh-22“, apie kurios paleidimus iš Rusijos orlaivių pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė, yra vykęs, bet labai pasenęs sovietinio karinio-pramoninio komplekso gaminys.
Šios raketos priešlaivinė versija menkai efektyvi šaudant į antžeminius taikinius, nes ja sunku nusitaikyti į tokius objektus. Kremenčuko mieste „Kh-22“ pataikė į prekybos centrą „Amstor“, kuris yra maždaug 300 metrų nuo Rusijos gynybos ministerijos minėto taško.
Žuvo 20 žmonių.
Tačiau Rusija leido hipergarsines raketas „Kinžal“ ir operatyvines-taktines raketas „Iskander“, kurių Ukrainos oro Gynybos sistemos nepajėgė numušti senomis sovietinėmis oro gynybos sistemomis. Rusija fronte taip pat naudoja modernius tankus T-90M, tačiau jų turi labai mažai.
Net karo palaikytojai iš pačios Rusijos priekaištavo šalies gynybos ministerijai, kad daugelis karinės technikos modelių, kurie reguliariai buvo rodomi paraduose Maskvoje, niekada nebuvo pastebėti fronte, nors jų armijai labai reikia.
Kokybiškų ryšio ir žvalgybos priemonių trūkumas pirmiausia pasireiškia tuo, kad Rusijos artilerija veikia mažiau efektyviai, nors kiekiu pranoksta turimą ukrainiečių.
V.Putinas: „Niekada nebūsime kaip Kijevo režimas ir Vakarų elitas, kurie užsiima ir anksčiau užsiėmė raganų medžiokle, nesuvedinėsime sąskaitų su tais, kurie žengė į šoną, nusisukdami nuo tėvynės. Tegul tai lieka jų sąžinei, tegul jie gyvena su tuo.“
BBC: Faktas, kad Rusijos valdžia naudoja įvairias priemones nubausti tuos, kurie priešinasi karui.
Gruodį įsigaliojo naujas įstatymas „Dėl užsienio įtakos“, pagal kurį „užsienio agentu“ asmuo gali būti pripažintas net ir negavęs jokio finansavimo iš užsienio.
Griežtos kalėjimo bausmės (nuo 6 iki 8,5 metų) pagal straipsnį apie „karines klastotes“ skirtos politikams Aleksejui Gorinovui ir Iljai Jašinui, žurnalistei Marijai Ponomarenko. Nuosprendžių neišvengė ir tie, kurie yra už Rusijos ribų, – tinklaraštininkė Veronika Belocerkovskaja už akių nuteista 9 metams, o publicistas Aleksandras Nevzorovas – 8 metams nelaisvės.
Tuo pat metu valdininkai toliau siūlo idėjas, kaip bausti iš Rusijos išvykusius piliečius, kritikuojančius valdžią ir besipriešinančius karui, – nuo nuotolinio darbo apribojimų ir padidintų mokesčių iki turto konfiskavimo ir pilietybės atėmimo.
V.Putinas: „Mūsų laikais iš Ukrainos pradėjo daryti „antiRusiją“. Bet iš tikrųjų projektas nėra naujas.“
BBC: V.Putinas jau ne pirmą kartą pasakoja, kad pasaulyje yra kažkokios jėgos, kurios sąmoningai priešinasi Rusijai ir ją sulaiko, o Ukraina – šių jėgų įrankis. Tai sakydamas Rusijos prezidentas nutyli, kad Ukraina – suvereni valstybė, kuri turi teisę neklausti Maskvos, kaip gyventi ir vystytis.
Mintį, kad kažkas Ukrainoje bando sukurti „antirusišką“ projektą, V.Putinas kartoja jau keletą metų. Iš kur jis ištraukė šį terminą ir kas jį sugalvojo? Tai sąmokslo teorija, 2012 m. pirmą kartą paskelbta politikos konsultanto ir rašytojo fantasto Levo Veršinino žurnale „Odnako“, kurį leido dabartinis valstybinio naftos koncerno „Rosneft“ spaudos sekretorius Michailas Leontjevas.
Parengta pagal „BBC“ inf.
