Naujos gairės, kurias V. Putino administracija išsiuntė provyriausybinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms ir kurias gavo nepriklausomas Rusijos dienraštis „Meduza“, patvirtina, kad Kremlius ruošiasi keliems scenarijams. „Meduza“ teigimu, Rusijos valdžia planuoja pasitelkti savo propagandos aparatą, kad parengtų piliečius tam, kas įvyks mūšio lauke.
Dienraštis gavo naujų V. Putino administracijos parengtų gairių Rusijos propagandinei žiniasklaidai kopiją. Jose, be kita ko, pateikiami Kremliaus nurodymai, kaip provyriausybinės naujienų agentūros turėtų informuoti apie numatomą Ukrainos kontrpuolimą.
Dokumente Rusijos valdžia liepia žurnalistams „nesumenkinti lūkesčių dėl NATO remiamo kontrpuolimo, apie kurį paskelbė Ukraina“, ir neteigti, kad „Kijevas nepasirengęs „kontrpuolimui“. Priešingai, rašoma vadove, prokremliški leidiniai turėtų pabrėžti, kad Vakarų šalys aprūpina Kijevą ginklais ir įvairiais kitais būdais remia Ukrainą.
Du V. Putino administracijai artimi šaltiniai „Meduza“ sakė, kad yra paprastas paaiškinimas, kodėl Maskva nori tokios informacijos/
Jei puolimas bus nesėkmingas, Rusijos valdžia galės sakyti, kad kariuomenė sumaniai atrėmė itin galingą puolimą. Šios pergalės vertė gerokai padidės. Jei Ukrainai, padedant JAV ir Europos ginklams, pasiseks ir ji užims teritoriją, pralaimėjimą taip pat bus galima paaiškinti – juk Vakarai fronte sutelkė milžiniškas pastangas, tačiau jų laimėjimai – palyginti su šiomis pastangomis – buvo labai kuklūs.
Kitaip tariant, apskritai Rusijos kariuomenė laikėsi savo. Dokumente Kremlius „pataria“ propagandistams „neakcentuoti pinigų sumos“, skirtos iš Rusijos biudžeto infrastruktūrai okupuotose ir aneksuotose Ukrainos teritorijose atkurti. Tiksliai neaišku, kiek pinigų Rusija išleido šioms pastangoms, nors tikėtina, kad bendra suma viršija vieną trilijoną rublių (11, 4mlrd. eurų). Vien per pirmąjį 2023 m. ketvirtį šalies biudžeto deficitas siekė 2,4 trilijono rublių (27,4 mlrd. eurų).
Vietoj to Kremlius ragina žiniasklaidą kalbėti apie tai, kaip Rusijoje „sprendžiamos problemos“, pavyzdžiui, rašyti apie mokyklų, vaikų darželių ir ligoninių remontą. Dokumente teigiama, kad Kremlius įsitikinęs, jog būtent tokie segmentai sulaukia „visuomenės pritarimo“.
„Aišku, kad bus [ekonominių] problemų, ir aišku, kas jas sukels. Išlaidos „specialiajai karinei operacijai“ niekur nedings. Pirmiausia jos sumažins išlaidas tai pačiai infrastruktūrai, jie remontuos dalykus naujuose regionuose, ignoruodami poreikius senuose. Suprantama [Rusijos regionų gyventojų] reakcija: iš mūsų kažką atėmė. Geriau nerodyti konkrečių pinigų sumų, kurios buvo paimtos. Taip jau atsitiko su Krymu“, – sakė vienas iš Medūzos šaltinių, artimų V. Putino administracijai.
Šio šaltinio pasakojimas atitinka 2017 m. nepriklausomo Levados centro atliktos rusų apklausos duomenis. Tuomet nemaža dalis respondentų (41 proc.) teigė, kad investicijos į Krymą iš Rusijos federalinio biudžeto buvo daromos „išlaidų švietimui, sveikatos apsaugai, mokslui, darbo užmokesčio indeksavimui ir pensijoms sąskaita“. Daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų teigė, kad Rusijos valdžia suklydo skirdama Krymui pinigus, kurie kitu atveju būtų buvę skirti socialinėms programoms Rusijos regionuose. Be to, tais pačiais metais valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. visuomenės nepritarė papildomam Krymo finansavimui.
