Tai yra svarbus Turkijos reikalavimas, susijęs su Švedijos narystės NATO ratifikavimu.
Žinia apie naujausią Teismo nuosprendį paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad nebeblokuos Švedijos stojimo į Aljansą.
Nepaisant to, valstybės vadovas trečiadienį pareiškė, kad Turkija negalės užbaigti ratifikavimo proceso anksčiau nei spalį, kadangi tik tada numatoma atnaujinti parlamento posėdžius po vasaros pertraukos.
Nors Švedijoje galutinį žodį dėl ekstradicijos taria vyriausybė, ji negali patenkinti atitinkamų prašymų, jei jiems nepritaria Aukščiausiasis Teismas. Minėti du asmenys ieškomi dėl savo dalyvavimo judėjime „Gulen“, kurį R. T. Erdoganas kaltina sąsajomis su bandymu 2016 m. liepą surengti perversmą Turkijoje.
Anot Teismo, Turkija pateikė įrodymus, kad šie asmenys esą buvo atsisiuntę šifruoto bendravimo programėlę, kurią naudoja judėjimo nariai. Turkija šį judėjimą yra pripažinusi teroristine grupuote.
„Vienu iš atvejų ekstradicijos prašoma siekiant užtikrinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kitu – baudžiamąjį persekiojimą. Savo nuomonėje vyriausybei Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad abiem atvejais esama kliūčių ekstradicijai“, – sakoma Teismo pranešime.
Institucija nurodė, kad šių asmenų išdavimas negalimas, nes pagal Švedijos įstatymus nepakanka tik atsisiųsti programėlę, kad būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl dalyvavimo teroristinėje organizacijoje.
Teismas taip pat pridūrė, kad šiems asmenims Švedijoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o jų grąžinimo Turkijai atveju jiems grėstų persekiojimas.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos stoijimo į NATO protokolų. Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas vienbalsis visų narių pritarimas. R. T. Erdoganas iki šiol blokavo Švedijos narystę, kaltindamas Stokholmą, kad šis teikia prieglobstį teroristams.
