Karybos ekspertas apie J. Prigožino žūties aplinkybes: tai galėjo padaryti ir „Wagner“ samdiniai

​„Jeigu tai padarė ne Vladimiras Putinas ir be jo žinios, tai reiškiasi, kad jis tapo nebe toks svarbus Rusijos vidiniame gyvenime“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja Diena“ teigė atsargos karininkas Darius Antanaitis po to, kai grupuotės „Wagner“ vadovas 62-ejų J. Prigožinas galimai žuvo, rugpjūčio 23 d. nukritus lėktuvui Rusijoje.

Laikinas paminklas „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui Novgorode.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Laikinas paminklas „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui Novgorode.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J.Prigožinas ir jo artimiausi bendražygiai i<br>AFP/Scanpix nuotr.
J.Prigožinas ir jo artimiausi bendražygiai i<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijoje nukrito lėktuvas, kuriuo tariamai skrido J. Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijoje nukrito lėktuvas, kuriuo tariamai skrido J. Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J.Prigožinas ir jo artimiausi bendražygiai iš „Wagner“ grupuotės žuvo per lėktuvo katastrofą netoli Maskvos. Manoma, kad tai buvo suplanuota žmogžudystė.<br>AP/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J.Prigožinas ir jo artimiausi bendražygiai iš „Wagner“ grupuotės žuvo per lėktuvo katastrofą netoli Maskvos. Manoma, kad tai buvo suplanuota žmogžudystė.<br>AP/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J. Prigožinas.<br>EPA-ELTA nuotr.
J. Prigožinas.<br>EPA-ELTA nuotr.
Darius Antanaitis<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Aug 28, 2023, 10:58 PM

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ lyderio kūną samdiniai išvežė rugpjūčio 27 d., sekmadienį. Skelbiama, kad jis bus išgabentas į Sankt Peterburgą, kur numatytos laidotuvės.

Paklaustas apie tai, kas galėjo pasikėsinti į „Wagner“ vadeivą, D. Antanaitis pažymėjo, kad J. Prigožinas turėjo daugiau priešų nei Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu. „Jis yra oligarchas, o oligarchai tarpusavyje gan stipriai pjaunasi. Lygiai taip pat jį galėjo pašalinti ir kuris nors kitas oligarchas arba tos pačios teroristinės grupuotės „Wagner“ nariai, kadangi kai kurie iš jų jaučiasi išduoti“, – sakė D. Antanaitis.

Pasak jo, tai galėjo nutikti, nes J. Prigožinas prieš žygį į Maskvą „Wagner“ nariams galėjo pažadėti tam tikrų dalykų, kurie galiausiai nebuvo įgyvendinti, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti maištą.

„Žmonės patikėję J. Prigožinu ėjo į Maskvą, rizikavo viskuo, kuo tik galėjo rizikuoti, bet pats J. Prigožinas viską sustabdė ir pasitraukė. Be abejo, kad ir pačioje grupuotėje yra tam tikra vidinė trintis“, – sakė atsargos karininkas.

Lėktuvos katastrofos versijos 

Atsakydamas į klausimą, kaip galėjo sudužti lėktuvas, D. Antanaitis įvardijo dvi plačiai paplitusias versijas. Pirmąją versiją, kad lėktuvas buvo numuštas raketa, anot jo, vertėtų vertinti atsargiai, kadangi lėktuvą numušus raketa turėtų matytis pakankamai aiškus raketos variklių pėdsakas, tačiau internete paskelbtuose vaizdo įrašuose jis neįžvelgiamas.

„Kita teorija teigia, kad buvo įdėti sprogmenys. Prieš tai buvo sakoma, kad lėktuvas buvo nuodugniai patikrintas ir paskutinį momentą kažkas atnešė brangaus vyno dėžę, tačiau net ir šiuo atveju vyno dėžė būtų patikrinta šunų, – sakė karybos ekspertas. – Įsivaizduokime, kaip ir pereinant patikrą oro uoste, nesvarbu, kas atbėgo ir su kokiu nors pamirštu lagaminu, jį vis tiek patikrina.“

D. Antanaitis pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai rusai numuša lėktuvą. Ekspertas priminė 1983 m. įvykusią tragediją Kamčiatkos pusiasalyje. Tuo metu Pietų Korėjos oro kompanijos „Korean Airlines“ lėktuvą, skridusį reisu MH17, numušė sovietų naikintuvai.

Taip pat jis įvardijo 2014 m. įvykusią tragediją virš Ukrainos, kai tyrėjų teigimu, lėktuvas „Boeing 777“ buvo numuštas Rusijoje pagaminta priešlėktuvinės sistemos BUK raketa. Pasak D. Antanaičio, palyginti su tuo, ką rusai yra padarę, J. Prigožino lėktuvo „numušimas yra menkniekis“.

Atsakydamas į klausimą, kas galėtų pakeisti J. Prigožiną, atsargos karininkas pažymėjo, kad Rusijos gyventojams reikalingas vadovas, „caras“, kitu atveju „jie tampa kaip pasimetusios avelės“. Anot jo, mažai tikėtina, kad atsiras centrinė figūra, galinti sutelkti grupuotę. Naujas samdinių vadovas privalo turėti autoritetą ne tik tarp „Wagner“, bet ir tarp Rusijos gyventojų.

„Mane nustebino, kad buvo toks didelis palaikymas J. Prigožinui Rusijoje, kiek daug gėlių nešė ir kiek daug apie jį kalbėta, kaip apie šalies herojų. Mano galva, toks žmogus, kuris galėtų tapti nauju vadeiva, galėtų būti Sergejus Surovikinas, nukentėjęs nuo V. Putino dėl ryšių su J. Prigožinu ir nuimtas nuo pareigų. Kai jis kariavo Ukrainoje, palaikė ypatingai artimus ryšius su šiais teroristais“, – teigė D. Antanaitis.

Niūri „Wagner“ ateitis

Kalbant apie „Wagner“ ateitį, karybos ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad V. Putinas ir jo pakalikai stengiasi naikinti istoriją apie šią privačią karinę grupuotę. Pasitelkiamos įvairios priemonės, o viena iš jų – užbetonuojami samdinių kapai. Tačiau, anot jo, po šio įvykio V. Putino autoritetas nebėra toks stiprus.

„V. Putino autoritetas milžinišku greičiu krenta žemyn. Su J. Prigožinu, jei jis yra stiprus lyderis, turėjo susitvarkyti maišto metu, ir turėjo su juo pasielgti itin žiauriai, tačiau jis leido jam du mėnesius gyventi. Taip pat vienu momentu jis pasako, kad J. Prigožinas teroristas, kitu, kad J. Prigožinas yra Rusijos didvyris. Tai rodo, kad V. Putino valdžia jau nebėra valdžia“, – sakė karybos ekspertas.

Rusijos prezidentas tik ketvirtadienio vakarą, po paros laiko, pirmą kartą prabilo apie lėktuvo katastrofą. Jis išreiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir apibūdino „Wagner Group“ įkūrėją Jevgenijų Prigožiną kaip talentingą verslininką.

„J. Prigožiną pažįstu seniai, nuo 1990-ųjų pradžios. Tai buvo sudėtingo likimo žmogus, gyvenime padaręs rimtų klaidų, bet ir siekęs reikiamų rezultatų – ir dėl savęs, ir tada, kai aš jo prašydavau, dėl bendro reikalo, kaip antai pastaraisiais mėnesiais“, – sakė V. Putinas.

„Nauja Diena“ pašnekovas pridūrė, kad samdiniai įprastai kovoja už pinigus, o Rusijos režimui nutraukus finansavimą, logiška, kad tokia grupuotė turėtų „mirti“, nes nėra pinigų, nėra algos – nėra kam kariauti.

„Vienas iš būdų, ką siūlo ir V. Putinas, tapti Rusijos kariuomenės dalimi. Kitas dalykas, įsilieti į kitą privačią kariuomenę, kurių, kaip mes žinome, dabar Rusijoje pakankamai daug“, – kalbėdamas apie tai, kuo galėtų užsiimti „Wagner“ kovotojai žlugus šiai karinei grupuotei, išskyrė D. Antanaitis.

Atsargos karininko teigimu, po „Wagner“ lyderio J. Prigožino ir jo bendražygių žūties lėktuvo katastrofoje, Rusijos veikla Afrikoje įgauna teisėtumą. „Reikia nepamiršti, kad tuomet Rusija pradeda konfliktą su Kinija ir Prancūzija ne šešėlyje, ne per „Wagner“ organizaciją, bet tiesiogiai, – teigė jis. – Tai reiškia, kad yra dviejų arba trijų valstybių tiesioginis konfliktas.“

Vertindamas Rusijos įtaką Afrikoje, D. Antanaitis teigė, kad „Wagner“ veiklos perėmimas šiame žemyne nėra logiškas žingsnis, tačiau Kremlius neturėjo pasirinkimo, reikėjo atimti grupuotės finansavimus šaltinius. „Manau, kad yra ribotos galimybės, jog Rusija su savo turimais resursais galėtų padaryti kažką adekvataus Afrikoje, – sakė jis.

Atsakydamas apie karinę suirutę Nigeryje, karybos ekspertas įžvelgė Rusijos interesus.

„Manau, visa problema Nigeryje buvo sukurta Rusijos. Nigeris labai nafta turtinga šalis. Ten nuolat buvo sukilimai ir veikiančios teroristinės organizacijos, – teigė jis. – Be abejo, rusams labai svarbu destabilizuoti padėtį šiame regione, nes tai yra nafta. Rusams irgi reikia kažkaip apginti savo naftos verslą, o kaip apginti, tai sukeliant chaosą kitoje nafta turtingoje vietovėje. Tada pasaulis privalo iš tavęs pirkti naftą.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.