Praėjusį mėnesį Europos Komisija atblokavo Budapeštui skirtas lėšas, nes Briuselis siekė užsitikrinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymą, kad šis labiau remtų Ukrainą.
Vykdomoji valdžia teigia, kad Vengrija priėmė teisės aktus, kuriais padidinama šalies teismų nepriklausomybė, todėl turėjo teisę gauti lėšas.
Tačiau įstatymų leidėjai tvirtino, kad Budapeštas neįvykdė reikalaujamų reformų, ir kaltino Komisiją pasidavus kraštutinių dešiniųjų populisto V. Orbano spaudimui.
„Parlamentas išnagrinės, ar reikėtų imtis teisinių veiksmų, kad būtų panaikintas sprendimas iš dalies atblokuoti lėšas, ir pažymi, kad jis gali pasinaudoti įvairiomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis“, – sakoma EP pareiškime.
Parlamentas taip pat paragino ES valstybes nares tęsti 2018 metais pradėtą procedūrą prieš Vengriją dėl jos nusigręžimo nuo esminių ES demokratijos standartų. Teoriškai pagal šią procedūrą Vengrijai gali būti sustabdytos balsavimo teisės ES susitikimuose.
Europos Parlamentas pagrasino imtis teisinių veiksmų dėl Ursulos von der Leyen sprendimo neįšaldyti dalies Vengrijai skiriamų ES lėšų, siekiant užsitikrinti Viktoro Orbano paramą Ukrainai.
Trečiadienį vykusiuose karštuose debatuose Europos Komisijos pirmininkė neigė pasidavusi šantažui ir teigė, kad Vengrijos vyriausybė įvykdė pakankamai teisinių reformų, kad užtikrintų 10 mlrd. eurų ES lėšų, kurios buvo įšaldytos dėl teisinės valstybės problemų, atšaldymą.
„Vengrija įvykdė savo įsipareigojimus, – sakė U. von der Leyen. – Tai yra taisyklės, dėl kurių visi susitarėme, ir mes jų laikysimės. Būtent tuo teisinė valstybė skiriasi nuo savavališkos valdžios“.
Ji sakė, kad dar 20 mlrd. eurų vis dar įšaldyta dėl susirūpinimo LGBTQI teisėmis, akademine laisve ir migrantų teisėmis ministro pirmininko V. Orbano vis autokratiškesnio valdymo laikotarpiu.
Tačiau EP nariai iš keturių didžiausių politinių frakcijų, įskaitant pačios U. von der Leyen centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) frakciją, teigia, kad pinigai buvo atšaldyti per anksti, siekiant įtikinti V. Orbaną atsisakyti veto Ukrainos narystei ES ir ilgalaikio finansavimo Kijevui.
Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Komisija nusprendė atblokuoti Vengrijos lėšas, V. Orbanas leido pradėti stojimo derybas su Ukraina, tačiau atsisakė nusileisti dėl bloko planų per ateinančius ketverius metus Kijevui skirti 50 mlrd. eurų.
„Tai, kad [tie], kurie turėtų ginti ES finansinius interesus, dabar pasiduoda šantažui, yra neįtikėtina, – sakė liberaliosios frakcijos „Atnaujinkime Europą“ vadovas Malikas Azmanis. – Mes nebegalime pasiduoti V. Orbano reikalavimams. Šių rūmų pasitikėjimas Komisija priklauso nuo to, kas bus toliau“.
Dabar EP nariai grasina paduoti Komisiją į teismą dėl šio sprendimo, o ketvirtadienį vyks balsavimas dėl to, ar rengti bylą Europos Teisingumo Teisme. Įstatymų leidėjai taip pat galėtų inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo komisija, jei ji skirtų Vengrijai papildomų lėšų.
EPP lyderis Manfredas Weberis, kuris jau pasirašė laišką, smerkiantį šį sprendimą, sakė, kad norėtų „išsiaiškinti“ sprendimo priežastis.
Žaliųjų frakcijos narė Gwendoline Delbos-Corfield teigė, kad ES, skirdama V. Orbanui pinigų jo oligarchijai, padarė jį stipresnį.
U. Von der Leyen, kuri, kaip tikimasi, kitą mėnesį paskelbs apie savo kandidatūrą antrai kadencijai, turi būti patvirtinta parlamento ir negali sau leisti susipriešinti su didžiausiomis jo frakcijomis, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. ji buvo išrinkta į postą turėdama tik devynių balsų daugumą.
Socialistų partijos, kuri tada ją palaikė, lyderė Iratxe Garcia Perez teigė, kad jie dar nenusprendė, ar tai daryti vėl.
„Mes giname teisinės valstybės sąlygiškumo mechanizmą, o Europos Komisija turi gerbti šį teisinės valstybės sąlygiškumo mechanizmą“, – sakė ji laikraščiui „Financial Times“.
Tačiau prieš balsuojant parlamente, U. von der Leyen turi užsitikrinti lyderių, kurie po ES rinkimų birželio mėn. spręs dėl aukščiausių bloko postų, paramą. Parodydama, koks neatidėliotinas yra šis klausimas, Komisijos pirmininkė įpusėjus parlamentinėms diskusijoms išskrido į Italiją susitikti su ministre pirmininke Giorgia Meloni.
V. Orbanas, kuris greičiausiai nerems U. von der Leyen, ir toliau prieštarauja idėjai iš ES biudžeto Kijevui skirti 50 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų.
„Nenorime niekam prisidėti prie jokio skolinimosi ir nenorime šios problemos spręsti ES biudžeto lėšomis“, – sakė jis vėlai antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše.
„Tai yra Vengrijos pasiūlymas. Jei Briuselis jam pritars, Ukraina gaus pagalbą, nesusijusią su biudžetu. Jei jie jo nepriims, tada, deja, būsiu priverstas sustabdyti šį procesą“, – sakė jis.
Siekdama įtikinti V. Orbaną, Komisija pasiūlė variantų, įskaitant automatinę peržiūrą 2025 m. ir avarinį stabdį, kuris priverstų vadovus iš naujo įvertinti išlaidas, jei jis suveiktų, bet nesuteiktų jam veto teisės.
Jei V. Orbanas ir toliau laikysis veto teisės, planuojama, kad kitos 26 valstybės narės surinks lėšų ne iš ES biudžeto.
Diplomatai sakė, kad tikisi, jog vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiektas susitarimas.
„Mums nepatinka avarinis stabdys, bet jei jiems to reikia, kad išsaugotų įvaizdį ir susitartų, tebūnie“, – sakė vienas ES diplomatas.
Parengta pagal „Financial Times“ ir ELTA inf.
