Pavyzdžiui, durininku Damaske dirbantis Jameelas Abdulas-Razzakas sako, jog nebeišgali nusipirkti agurkų, pomidorų ir salotų, kuriuos anksčiau jo šeima vartodavo kasdien.
Mat sostinės prekyvietėse šviežių daržovių kaina nuo 2011-ųjų kovo, kuomet prasidėjo sukilimas prieš prezidentą Basharą al-Assadą, padidėjo penkis kartus.
Šalies verslininkams tapo itin brangu ir rizikinga vežti darbuotojus į laukus, o iš ten gabenti produkciją.
Tokiems žmonėms kaip J. Abdulas-Razzakas, kurio atlyginimas – 200 JAV dolerių per mėnesį, tai reiškia išlaidavimo įpročių pakeitimą.
Laukia ir didesni sunkumai
„Šiuo metu Sirijoje vyrauja išgyvenimo ekonomika, - kalbėjo Artimųjų Rytų Carnegie centro ekonomistas Beirute Ibrahimas Saifas. - Krizės metu žmonės turi daug ko atsisakyti, nustoti vaikščioti į kavines, nesiskolinti pinigų“.
Rugsėjo mėnesį Sirijos valstybinis laikraštis „Al-Thawra“ išspausdino žemės ūkio ministro Subhi al-Abdullah kreipimąsi į šalies gyventojus. Jis kvietė žmones sodinti, ką tik gali pasodinti, ir auginti kokius tik gali gyvulius ir paukščius.
„Sirija yra karo padėtyje, ir mes visi turėtume sutelkti savo išteklius“, - ragino ministras.
Nuolatiniai sukilėlių ir vyriausybinės armijos susirėmimai, miestų bombardavimai lėmė, kad ne tik maisto, bet ir kitų prekių tapo sunku gauti.
Sirijai nustatytos sankcijos prekybai nafta taip pat turi didelę įtaką šalies ekonomikai. Netekęs galimybės parduoti naftą užsienio šalims, Damaskas negali taip uždirbtų pinigų panaudoti importui.
Pasaulio ekonominės analizės centras „Economist Intelligence Unit“ (EIU) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas šiemet sumažės 10,2 proc. Tad dar daugiau gyventojų bus priversti sukti galvą, kaip sudurti galą su galu.
Padeda Rusija ir Iranas
Nepaisant to, EIU ekonomistė Ayesha Sabavala mano, kad B.al-Assado vyriausybės vien ekonominiai sunkumai neparklupdys.
„Jie sugebėjo išsiversti sumažinę importą iš užsienio, apsiribodami tik būtiniausių prekių įvežimu“, - sakė „Bloomberg“ kalbinta specialistė.
EIU vertinimu, Sirijos rezervai kitų metų pabaigoje turėtų išsekti iki 3 mlrd. JAV dolerių. 2010 metų pabaigoje jie siekė 19,5 mlrd. JAV dolerių.
A.Sabavala pabrėžė, kad Damaskui išgyventi padeda ir jo sąjungininkių – Rusijos bei Irano – finansinė parama.
Tačiau nuostoliai, kuriuos Sirija patiria dėl nesibaigiančių sukilimo kovų, yra milžiniški. Labiausiai nuniokoti miestai, o ypač komercinis šalies centras Chalebas. Šiame mieste pastaraisiais mėnesiais vyksta aršūs vyriausybinių pajėgų ir sukilėlių susirėmimai, bombarduojami jo rajonai.
Sirijos premjeras Waelis al-Halqi įvardijo galimą žalos dydį – 29 mlrd. JAV dolerių. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, tai atitinka maždaug pusę 2010 metų Sirijos BVP.
Oficialiais duomenimis, šią liepą infliacija šalyje viršijo 36 proc.
Verslas šlubuoja
„Žmonės neneša taisyti savo kompiuterių, o apie naujų pirkimą – nėra kalbos. Jie taupo pinigus, kad galėtų nusipirkti maisto ir gėrimų“, - padėtį apibūdino kompiuterinės technikos prekių parduotuvės Damaske šeimininkas Nouras Assa.
Maisto prekių parduotuvės savininkas Abboudas Mardini teigė, jog pas jį sirai dabar perka dviem trečdaliais mažiau makaronų, cukraus ir konservuoto maisto, nei anksčiau.
Automobilių pardavėjas Samiras Tarbeenas teigė, jog jo verslas taip pat smarkiai šlubuoja. Per daugiau kaip keturis mėnesius jam nepavyko parduoti nė vieno automobilio. „Bankai nustojo teikti paskolas, ir tai mums labai pakenkė“, - sakė S.Tarbeenas.
Valstybinio laikraščio „Al-Watan“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Sirijoje buvo parduota 30 tūkst. automobilių. Prieš metus per tą patį laikotarpį buvo nupirkta 103 tūkst. transporto priemonių.
Sieks atgaivinti turizmą
„Pats pavojingiausias dalykas, su kuriuo susidursime, - tai Sirijos ekonomikos susilpnėjimas arba griuvimas“, - dar 2011 metais viešėdamas Damasko universitete perspėjo prezidentas B. Al-Assadas.
„Mes šią problemą turime įveikti grįždami prie normalaus gyvenimo“, - pridūrė šalies vadovas.
Tačiau praėjus daugiau kaip metams po šios jo kalbos yra aišku, kad į senas vėžes Sirijai nebus lengva grįžti.
Per daugiau kaip pusantrų metų neramumai Sirijoje tik plėtėsi. Per juos jau žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
Nepaisant to, šalies vyriausybė puoselėja ateities ekonomikos atsigavimo planus. Juose – ir investuotojų iš draugiškų šalių (Rusijos, Kinijos ir pan.) pritraukimas, ir turizmo skatinimas.
Vis dėlto turizmas, ko gero, artimiausiu metu nesuklestės.
„Al-Thawra“ pranešė, kad Sirijos pelnas iš turizmo pirmąjį 2012 m. ketvirtį buvo sumažėjęs trimis ketvirtadaliais.
Turistų nevilioja pavojai, kurių apstu visoje šalyje. Daugybė kelių yra užblokuoti ir valdomi sukilėlių, o geležinkelio sistema patyrė išpuolių.
Tie patys pavojai nuo darbų baido ir ūkininkus bei žlugdo anksčiau klestėjusį žemės ūkį.
