Eksperto manymu, palestiniečiai tiesiog spaudo visus reikiamus mygtukus. Jų M.Humphrys suskaičiuoja aštuonis.
1. Palestiniečiai save pateikia kaip „trečiojo pasaulio“ atstovus, kovojančius su imperialistais. O kovą daugelis palaiko tiesiog iš inercijos, nesigilindami į tai, kokie imperialistai puola ar yra puolami, ir nepagalvodami, kokią valstybę, kokį darinį „trečiojo pasaulio“ sukilėliai siekia sukurti.
2. Palestiniečiai neva yra „ne baltieji“, kovojantys su „baltaisiais“. Rasistiniame pasaulyje vis dar gyvenančiai moderniajai kairei labiausiai rūpi „baltųjų“, „žmonių kaip mes“ nusikaltimai. „Ne baltųjų“ nuodėmės kairiesiems nerūpi.
Tai gali atrodyti kaip rasizmas prieš „baltuosius“, bet iš tiesų tai yra kita rasizmo prieš „ne baltuosius“ forma – „ne baltieji“, šiuo atveju palestiniečiai, laikomi nebrendylomis, kurie negali atsakyti už savo veiksmus. Vengimas kritikuoti palestiniečius parodo ne tai, kokie esate išsilavinę ir jautrūs. Tai parodo, kokie rasistai esate.
Žinoma, apie šį konfliktą galvoti kaip apie „baltųjų“ ir „ne baltųjų“ priešpriešą apskritai yra nesąmonė. Izraeliečiai yra kilę iš viso pasaulio – daugelio Artimųjų Rytų šalių, JAV, Rusijos, taip pat Afrikos šalies Etiopijos. Bet rasistams – o šiame fronte ypač pasižymi Vakarų kairė – visi izraeliečiai yra „baltieji“.
3. Palestiniečiai teigia esantys skurdžiai, kovojantys su turtuoliais. Kažkodėl niekam nerūpi faktas, kad jų skurdas yra tik jų pačių nuopelnas, ir faktas, kad izraeliečiai nusipelnė savo turtų, nes sunkiai dirbo ir dirba, kad sukurtų klestėjimą.
4. Palestiniečiai kovoja prieš žydus, o ši tauta pasaulio istorijoje visada buvo populiarus taikinys. Pasaulis taip smarkiai nepasikeitė – prietarai neišnyksta pernakt. Po Osvencimo pasaulis turėjo pasikeisti visam laikui, bet taip neatsitiko.
Jei islamo šalys kada nors nugalėtų Izraelį ir žydai būtų suvaryti į koncentracijos stovyklas, džiaugtųsi visas musulmonų pasaulis. Vakarų kairieji imtų aiškinti, kad žydai patys kalti dėl tokios neapykantos bangos. ES ir Jungtinės Tautos pašūkautų, bet nieko nedarytų. Tik JAV, Jungtinė Karalystė ir kelios kitos šalys pabandytų ką nors daryti.
5. Palestiniečiai – musulmonai, todėl juos remia maždaug milijardas pasaulio musulmonų. Musulmonai remia musulmonus, kurie kovoja su kitų religijų atstovais. Krikščionys ne tokie. Krikščionims Vakaruose nerūpi krikščionių genocidas Sudane.
Jei palestiniečiai būtų krikščionys, jų niekas neremtų. Bent jau musulmonai tai tikrai. O jei jie būtų krikščionys ekstremistai, kairieji juos smerktų ir greičiausiai net palaikytų Izraelį. Vis tik kol kas islamo ekstremizmas moderniajai kairei problemų nekelia.
6. Palestiniečiai neįtikėtinai linkę į smurtą ir barbariškus išpuolius, net prieš beginklius vaikus. Žmonės yra keisti, tad net tokiais atvejais palestiniečiai sulaukia daugiau, o ne mažiau paramos. Jei jei protestuotų taikiai, pasaulis į juos net nekreiptų dėmesio. Bet kaipgi galima ignoruoti jaunus nusikaltėlius, kurie sprogdina restoranus ir šaudo į kūdikius?
Palestiniečiai nėra labiausiai kenčianti tauta pasaulyje. Toli gražu. Yra dešimtys sunkiau gyvenančių ir labiau diskriminuojamų tautų ir šimtai svarbesnių priežasčių šaukti apie pasipriešinimą. Ne, palestiniečiai yra išskirtiniai todėl, kad jie yra barbariškiausi ir labiausiai į smurtą linkę „kenčiantys“ žmonės pasaulyje.
7. Palestiniečiai kovoja su demokratija (1). Demokratija – o Izraelis yra demokratiškas – įsileidžia žurnalistus, kuriems čia patogu dirbti. Be to, demokratinėje šalyje žurnalistas gali be baimės viešai pulti tos demokratijos trūkumus. Nedemokratinėse šalyse žurnalistams prieiga prie įvykių yra ribojama, o jie turi baimintis dėl savo gyvybės. Izraelyje daug žurnalistų, bet Sudane ar Šiaurės Korėjoje jų beveik nėra.
Logiška, kad karas prieš demokratinę šalį nušviečiamas kur kas plačiau nei būtų nušviečiamas karas prieš nedemokratinę šalį. Taip pat logiška, kad demokratija – šiuo atveju Izraelis – dėl savo smulkių nusikaltimų kritikuojama daug aštriau nei būtų kritikuojama nedemokratinė valstybė dėl kur kas rimtesnių nusikaltimų. Izraelis kritikuojamas net dažniau nei šalys, kuriose vykdomas genocidas.
8. Palestiniečiai kovoja su demokratija (2). Jei Izraelis būtų nedemokratinė valstybė, palestiniečiai greičiausiai būtų išnaikinti, o konfliktas būtų greitai pamirštas visų, išskyrus istorikus.
Juk kas dabar kalba apie armėnų genocidą? Bangladešą? Daugelis jaunų žmonių apie šiuos nusikaltimus net nėra girdėją – greitai bus pamiršti ir įvykiai Ruandoje. Bet demokratinis Izraelis negali ir nesiekia sunaikinti savo priešų ir taip užbaigti konflikto.
Parengė Gintaras Radauskas
