Pasak analitikų, tikėtina, kad Rusijos gynybos ministerija pasinaudojo galimybe sąmoningai panaudoti tiek elitines, tiek nuteistųjų „Wagner Group“ pajėgas Bachmute, siekdama susilpninti J.Prigožiną ir sužlugdyti jo ambicijas daryti didesnę įtaką Kremliuje.
Rusijos gynybos ministerija vis labiau ribojo J.Prigožino galimybes verbuoti nuteistuosius ir apsirūpinti šaudmenimis, todėl „Wagner“ įkūrėjas buvo priverstas viešai pripažinti savo priklausomybę nuo Gynybos ministerijos.
Pavyzdžiui, J.Prigožinas viešai skundėsi, kad išsiuntė laišką ir bandė pasiųsti savo atstovą – greičiausiai S.Šoigui ir V.Gerasimovui – su neatidėliotinu reikalavimu dėl šaudmenų, tačiau atstovui nebuvo leista pateikti savo skundų.
Privačios karinės bendrovės finansininkas grasino išvesti „Wagner“ pajėgas iš Bachmuto ir užsiminė, kad Rusijos gynybos ministerija pasinaudojo „Wagner“ grupuote, kadangi pastaroji prisiėmė pagrindinę naštą siekiant užimti Bachmutą. Anot JAV analitikų, šie grasinimai ir skundai rodo, kad J.Prigožinas supranta savo konflikto su Rusijos gynybos ministerija rimtumą.
Kovo 6 d. ISW įvertino, kad „Wagner“ turėjo skirti savo elitinių pajėgų, kad išlaikytų puolimo tempą Bachmute, tačiau gali būti, kad šių pajėgų pritrūks tiesioginių puolimų rytinėje, pietinėje ir šiaurinėje Bachmuto dalyse metu. Vasario 18 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti 43 autobusai su „Wagner“ samdiniais, kurie iš Krymo per Melitopolį galimai važiavo sustiprinti pozicijų Bachmute.
Kovo 5–6 d. J.Prigožinas skundėsi, kad „Wagner“ reikia papildomo pastiprinimo. J.Prigožinas tikriausiai tikėjosi, kad Ukrainos pajėgos visiškai pasitrauks iš Bachmuto iš baimės dėl gresiančios apsupties, ir manė, kad jo skiriamų elitinių „Wagner“ pajėgų pakaks šiam efektui sukelti.
Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatis kovo 11 d. taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos gali smarkiai susilpninti „Wagner“ pajėgas, tuo labiau, kad per žiemą jau išretino antrąją grupuotės samdinių formuotę.
„Rusijos karinė vadovybė gali leisti „Wagner“ grupei patirti didelius nuostolius Bachmute, kad vienu metu susilpnintų J.Prigožino įtaką ir kartu užimtų miestą jo samdinių sąskaita, – nurodo JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai. – Tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė bando atkeršyti J.Prigožinui už 2022 m. gegužės mėn. jo inicijuotą konfliktą.“
Prarastas pasitikėjimas
J.Prigožinas taip pat nuo 2022 m. gegužės mėn. vykdo nesiliaujančią šmeižto kampaniją prieš Rusijos gynybos ministeriją ir kariuomenės vadovybę – iš pradžių slapta, per su „Wagner“ susijusias ultranacionalistines socialinės žiniasklaidos platformas.
Su „Wagner Group“ susiję kariniai tinklaraštininkai ėmė girti „Wagner“ laimėjimus puolamosiose operacijose ir net skleidė mintį, kad J.Prigožinas galėtų pakeisti S.Šoigu gynybos ministro poste.
Anot ISW, J.Prigožinas pervertino V.Putino priklausomybę nuo „Wagner“ pajėgų ir bandė pakeisti Rusijos karinę ir politinę vadovybę su savo grupuote susijusiais veikėjais.
Jis rugsėjo 21 d. kritikavo Rusijos gynybos ministerijos nesugebėjimą tinkamai vykdyti mobilizaciją ir tuo pat metu pasinaudojo proga reklamuoti verbavimą į privačią karinę bendrovę „Wagner“.
J.Prigožinas kartu su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu pasinaudojo „Lymano“ žlugimu, siekdami, kad būtų atleistas Centrinės karinės apygardos vadas Aleksandras Lapinas, kuris, kaip pranešama, vadovavo „Lymano“ pajėgų grupei.
JAV žvalgybos pareigūnai pranešė, kad nuolatinės karinės nesėkmės – greičiausiai Charkovo srities ir Lymano praradimas, ydinga mobilizacija ir keturių iš dalies okupuotų Ukrainos sričių aneksija rugsėjo 30 d. – įžiebė kritikos bangą V. Putino artimiausioje aplinkoje.
JAV žvalgyba vėliau atskleidė, kad J.Prigožinas tiesiogiai kreipėsi į V.Putiną dėl šių karinių nesėkmių, o tai greičiausiai lėmė S.Surovikino paskyrimą Rusijos pajėgų grupės Ukrainoje vadu.
Ukrainos žvalgyba siejo S.Surovikiną su „Wagner“, o J.Prigožinas net pagyrė naują vadą, taip atsakydamas į jo paskyrimą. Lapkričio 1 d., netrukus po S.Surovikino paskyrimo, pasirodė pranešimai apie A.Lapino atleidimą iš „centrinės“ pajėgų grupės vado pareigų.
J.Prigožinas siekė „įstatyti“ su „Wagner“ grupuote susijusius karinius pareigūnus į Rusijos karinę vadovybę iš dalies tam, kad užsitikrintų geresnes galimybes naudotis Rusijos amunicijos sandėliais ir biudžetu.
Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad J.Prigožinas ir R.Kadyrovas siekė pakenkti S.Šoigu, kad gautų prieigą prie Rusijos gynybos ministerijos biudžeto ir galėtų siekti kitų politinių tikslų, augindami savo sukarintas organizacijas.
Vasario 20 d. J.Prigožinas pripažino, kad S.Surovikinas padėjo „Wagner Group“ gauti amunicijos, taip dar kartą patvirtindamas, kad „Wagner“ pajėgos naudojosi konkrečiais ryšiais Rusijos karinėje vadovybėje, kuriems J.Prigožinas greičiausiai padėjo įgyti valdžią.
Akivaizdžios karinės-politinės J.Prigožino ambicijos greičiausiai sukėlė nerimą V.Putinui spalio mėnesį, kai jo režimas buvo labiausiai pažeidžiamas visuomenės.
Kremliaus pareigūnai taip pat patvirtino, kad V. Putinas savo artimiausioje aplinkoje vis dažniau pirmenybę teikė lojalumui, o ne kompetencijai, ir V.Putinas J.Prigožino kritiką galėjo suvokti kaip nelojalumo formą.
„J.Prigožinas greičiausiai neketino mesti tiesioginio iššūkio V. Putinui, tačiau V. Putinas agresyvią jo savireklamą kitų, turinčių V. Putino pasitikėjimą, sąskaita greičiausiai laikė grėsme, – nurodoma JAV analitikų karo Ukrainoje ataskaitoje. – V.Putinas greičiausiai siekė suvaldyti kylančią grėsmę savo kontrolei, palaipsniui vėl suteikdamas Rusijos gynybos ministerijai svarbą ir galią.“
Pranešama, kad Gynybos ministerija spalio mėn. pradėjo verbuoti belaisvius, o tai tikriausiai sumažino grupuotės finansininko vykdytą verbavimą. Galiausiai V. Putinas leido Rusijos gynybos ministerijai sausio mėn. perimti iš J.Prigožino Bachmuto krypties kontrolę, nes „Wagner“ pajėgoms nepavyko pasiekti žadėtos pergalės iki 2022 m. pabaigos.
Įsiplieskiantis konfliktas
2022 m. gruodžio pabaigoje Rusijos karinei vadovybei taip pat galėjo pavykti įtikinti V.Putiną, kad „Wagner“ pajėgos nėra gera investicija į išteklius, nes maždaug tuo pačiu metu Rusijai ėmė trūkti šaudmenų.
Sausio 11 d. V.Putinas demonstratyviai pažemino S.Surovikiną ir vadu Ukrainoje paskyrė V.Gerasimovą. Sausio 10 d. Kremliaus vadovas panašiai paskyrė A.Lapiną Rusijos sausumos pajėgų vadu ir pertvarkė Rusijos karinę vadovybę Ukrainoje.
Sausio 13 d. Rusijos gynybos ministerija prisiėmė atsakomybę už Soledaro užėmimą ir sąmoningai nepripažino „Wagner“ grupuotės dalyvavimo. Sausio 15 d. neįprastame interviu televizijai V.Putinas nepripažino J.Prigožino nuopelnų už Soledaro užėmimą, o pergalę priskyrė Rusijos gynybos ministerijai ir generaliniam štabui.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat netiesiogiai apkaltino J.Prigožiną sąmoningai manipuliuojant informacine erdve, kad būtų atskleistas „Wagner“ ir Rusijos gynybos ministerijos konfliktas.
Sausio 18 d. V.Putinas taip pat susitiko su ilgamečiu J.Prigožino priešininku Aleksandru Beglovu, veikiausiai sąmoningai siekdamas dar labiau marginalizuoti J.Prigožiną. Nuo 2023 m. pradžios Kremlius atkirto galimybę „Wagner Group“ verbuoti belaisvius.
V.Putinas ir Rusijos gynybos ministerija gali panaudoti J.Prigožiną kaip atpirkimo ožį už brangiai kainuojantį žygį į Bachmutą, kai puolimas pasieks kulminaciją.
Pasak analitikų, tikėtina, kad V. Putinas pasinaudos dideliais „Wagner“ nuostoliais, pranešimais apie prastą moralę ir karo nusikaltimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo tikėtinų tokių pat ar galbūt dar didesnių problemų Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
„Didžioji dalis Rusijos ir Vakarų pranešimų apie Bachmutą jau dabar daugiausia dėmesio skiria dideliems „Wagner“ nuostoliams, o tai leidžia Gynybos ministerijai nuslėpti arba sumenkinti kitus Rusijos konvencinių pajėgų patirtus nuostolius, – rašoma ISW ataskaitoje. – Didelių „Wagner“ kalinių ir samdinių nuostolių atskleidimas nesukeltų tokio visuomenės pasipiktinimo kaip nuolatiniai pranešimai apie nuostolius ir netinkamą elgesį su priverstinai mobilizuotais kariais.
Pasak ISW, mažai tikėtina, kad J.Prigožinas susigrąžins V.Putino palankumą tokiu pat mastu, kokį jis turėjo 2022 m. gegužės-spalio mėn. Neįvardyti Kremliaus pareigūnai pareiškė, kad V. Putinas vis labiau siaurina savo vidinį ratą ir vargu ar pasiūlys J.Prigožinui tokias lengvatas, kokias jis kadaise turėjo, nepriklausomai nuo Rusijos karinių nesėkmių fronto linijose sunkumo.
Nepaisant triuškinančių karinių nesėkmių vasario pradžioje aplink Vuhledarą, Rusijos gynybos ministerija veikiausiai vis dar išlaiko V. Putino palankumą.
Kremlius kuria naujus ginkluotus junginius prie valstybinių energetikos bendrovių, greičiausiai siekdamas pakeisti „Wagner“ ir galbūt išlaikyti atsvarą Rusijos gynybos ministerijai. „Wagner“ likimas greičiausiai priklauso nuo J.Prigožino gebėjimo įtikinti Kremlių savo lojalumu.
Taip pat mažai tikėtina, kad J.Prigožinas pasieks ankstesnes aukštumas, nepaisant jo atnaujintų pastangų verbuoti samdinius iš 42 skirtingų Rusijos miestų. Jis užsitarnavo prastą reputaciją dėl to, kad su savo pajėgomis elgėsi kaip su patrankų mėsa, ir iš ultranacionalistų bendruomenių išsiurbė rekrūtus.
Vieši J.Prigožino prašymai dėl amunicijos ir atsargų taip pat vargu ar padarys tarnybą „Wagner“ grupuotėje patrauklią naujokams. J.Prigožinas suskaldė ir poliarizavo anksčiau tarpusavyje susijusią ultranacionalistų bendruomenę, kuri padėjo jam verbuoti pajėgas karo pradžioje ir ankstesniuose konfliktuose visame pasaulyje.
Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“ konfliktas rodo, kad skirtingos V.Putino artimiausios aplinkos šalių konkurencija tarpusavyje nepadeda siekti bendrų Kremliaus vadovo tikslų.
Parengta pagal understandingwar.org inf.
