Gegužės 3 d. Rusija apkaltino Ukrainą surengus bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių. Trečiadienį socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip šalia vėliavos stiebo ant Kremliaus Senato rūmų pastato Maskvoje susprogdinamas dronas, o du neatpažinti asmenys užlipa ant pastato kupolo.
Kremlius apkaltino Ukrainą surengus „suplanuotą teroristinį išpuolį“ siekiant nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir patikslino, kad išpuolio metu V. Putino Kremliuje nebuvo, todėl jis nenukentėjo. Ukrainos pareigūnai, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėžė, kad Ukraina išpuolio neorganizavo.
Anot JAV analitikų, tikėtina, kad Rusija surengė šį išpuolį siekdama priminti karą Rusijos vidaus auditorijai ir sudaryti sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai. Pasak jų, keletas požymių rodo, kad smūgis buvo surengtas šalies viduje ir tikslingai inscenizuotas.
„Rusijos valdžios institucijos neseniai ėmėsi veiksmų, kad padidintų Rusijos vidaus priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, įskaitant pačią Maskvą, todėl labai mažai tikėtina, kad du bepiločiai orlaiviai galėjo prasiskverbti pro kelis priešlėktuvinės gynybos sluoksnius ir susisprogdinti arba smogti tiesiai virš Kremliaus centro taip, kad būtų galima gauti įspūdingų vaizdų, kuriuos gražiai užfiksuotų kameros“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Iš 2023 m. sausio mėn. geolokalizuotų vaizdų matyti, kad Rusijos valdžios institucijos netoli Maskvos išdėstė priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pancir“, kad sukurtų oro gynybos liniją aplink miestą.
Smūgis, kurio metu būtų išvengta tokių priešlėktuvinės gynybos priemonių aptikimo ir sunaikinimo, ir kuriam pavyktų pataikyti į tokį svarbų taikinį kaip Kremliaus Senato rūmai, būtų didelė gėda Rusijai.
Kremliaus neatidėliotinas, nuoseklus ir koordinuotas atsakas į incidentą leidžia manyti, kad ataka buvo parengta taip, kad jos numatytas politinis poveikis būtų didesnis už gėdą. Kremlius nedelsdamas apkaltino Ukrainą surengus teroro išpuolį, o Rusijos pareigūnai atsakydami dėl atakos, greitai susitelkė ties šiuo kaltinimu.
Anot JAV analitikų, jei dronų ataka nebūtų buvusi parengta iš vidaus, ji Kremliui būtų buvusi netikėtas įvykis. Labai tikėtina, kad oficiali Rusijos reakcija iš pradžių būtų buvusi kur kas labiau neorganizuota, kadangi anksčiau Kremlius nesugebėjo laiku ir nuosekliai reaguoti į kitus karinius pažeminimus, kurie buvo vykdyti ne savo iniciatyva, įskaitant Balaklijos ir Chersono miesto kritimą 2022 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.
„Greitas ir nuoseklus oficialaus Rusijos naratyvo apie šį smūgį pateikimas leidžia manyti, kad Rusija inscenizavo šį incidentą artėjant gegužės 9-osios Pergalės dienos šventei, kad vidaus auditorijai karas būtų parodytas kaip egzistencinis, – rašo JAV analitikai. – Kremlius gali pasinaudoti šiuo smūgiu, kad pateisintų gegužės 9-osios parado atšaukimą arba dar labiau jį apribotų. Tai greičiausiai sustiprintų informacinę kampaniją, pateikiančią karą Ukrainoje kaip keliantį tiesioginę grėsmę Rusijoje švenčiamiems istoriniams įvykiams.“
ISW jau anksčiau yra įvertinusi, kad Rusija taiko įvairias priemones, kad karas Ukrainoje Rusijos vidaus auditorijai atrodytų egzistencinis, ir ruošiasi platesnei visuomenės mobilizacijai.
Kai kurie Rusijos nacionalistai karo tinklaraštininkai pasinaudojo šiuo dronų smūgiu, kad paragintų Rusiją eskaluoti karą, nors šiuo metu Rusija neturi tam karinių pajėgumų.
Daugelis karą palaikančių karinių tinklaraštininkų, įskaitant aršų nacionalistą ir buvusį Rusijos karininką Igorį Girkiną, kritikavo Kremlių už tai, kad jis leido Ukrainai peržengti daugybę Rusijos „raudonųjų linijų“ be adekvataus atsakomojo smūgio, ir ragino Rusiją eskaluoti atsakomuosius veiksmus, be kita ko, nusitaikyti į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kitus Ukrainos sprendimus priimančius asmenis.
Karo tinklaraštininkų grupės išreiškė gėdą dėl Kremliaus smūgio, palygindamos jį su pažeminimu, kai 1987 m. vienas Vokietijos civilinis pilotas nusileido nedideliu lėktuvu netoli Kremliaus.
Kiti Rusijos karo tinklaraštininkai, įskaitant ir artimai susijusius su Kremliumi, kritikavo didelį atgarsį Rusijos informacinėje erdvėje. Jie daugiausiai nepritarė atsakomajam kariniam eskalavimui, motyvuodami tuo, kad šis smūgis nekeičia nei operacinės, nei strateginės padėties kare, o ragino reaguoti atsargiai.
Tokie prokremliškų karo tinklaraštininkų pranešimai galėtų patvirtinti vertinimą, kad šios atakos po netikra vėliava tikslas buvo pateisinti didesnes mobilizacines priemones, o ne kokį nors eskalavimą.
JAV analitikų teigimu, gali būti, kad Kremlius planuoja vykdyti kitas netikras operacijas ir didinti dezinformaciją prieš Ukrainos kontrpuolimą, kad padidintų vidaus paramą karui.
Gegužės 2 d. Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Rusijos pajėgos Briansko ir Kursko srityse gavo ukrainietiškas uniformas, kad galėtų vykdyti melagingą operaciją pasienio rajonuose.
Gegužės 3 d. Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Rusijos pajėgos gali imituoti įkaitų paėmimą, ir pažymėjo, kad Rusijos Vakarų karinės apygardos 1-osios gvardijos 13-ojo gvardijos tankų pulko (4-oji gvardijos tankų divizija) ir 1-ojo gvardijos motorizuotųjų šaulių pulko (2-oji gvardijos motorizuotųjų šaulių divizija) „Audros“ būriai atvyko į Ivanivskę Kursko srityje ir Jamnoję Briansko srityje.
13-asis gvardijos tankų pulkas patyrė didžiulių nuostolių karo pradžioje Černigovo srityje ir 2022 m. rudenį per Ukrainos kontrpuolimą Charkovo srityje. 13-ojo gvardijos tankų pulko elementai yra Brianske arba Kursko srityje.
Šis pranešimas, kad 13-ojo gvardijos tankų pulko elementai yra Brianske arba Kursko srityje, leidžia manyti, kad pulkas nėra Ukrainoje ir nėra pasirengęs grįžti į mūšį.
Rusijos karo tinklaraštininkai sustiprino valstybinės žiniasklaidos priemonės RT teiginį, kad Ukrainos pajėgos rengia provokaciją prieš Padniestrę ir bandys įžengti į Padniestrę gegužės 9–15 d.
Kremlius anksčiau bandė vaizduoti Ukrainą kaip egzistencinę grėsmę Rusijos teritoriniam vientisumui ir įspėti apie neva Ukrainos rengiamas provokacijas, kurios bus vykdomos Moldovoje.
Parengta pagal understandingwar.org inf.
