Rusijos žiniasklaida neseniai sudarė žemėlapį su neva Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padarytos žalos zonomis. Jame pažymėti trys spinduliai: 300, 450 ir 800 kilometrų.
Į zoną, kuri gali būti užpulta ar atakuota, rusų propagandistų požiūriu, patenka visos be išimties okupuotos Ukrainos teritorijos, taip pat didelė Rusijos dalis su tokiais miestais kaip Maskva, Tula, Krasnodaras, Smolenskas, Rostovas prie Dono ir Belgorodas.
Rusijoje viešojoje erdvėje jaudinantis dėl galimų išpuolių prieš svarbius infrastruktūros taškus, žemiau pateikiamios nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. ryškiausios neįvardintų pajėgų atakos prieš agresorių ne fronto linijose.
Susiję straipsniai
Desantinis laivas „Saratov“: 100 km iki fronto linijos
2022 m. kovo 24 d. okupuotame Berdiansko uoste sudegė desantinis laivas „Saratov“, gabenęs Rusijos kariams skirtą karinę įrangą.
Kremlius, kuris ne iš karto pripažino laivo netektį, pareiškė, kad Rusijos karinio jūrų laivyno pasididžiavimas buvo sunaikintas karui jūroje nepritaikytu ginklu – „Točka-U“. Tą pačią dieną buvo apgadinti desantiniai laivai „Orsk“, „Cezaris Kunikovas“ ir „Novočerkassk“.
Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykla: 170 km iki fronto linijos
2022 m. birželio mėn. kilo gaisras Novošachtinsko naftos bazėje Rostovo srityje. Rusijos agentūros „RIA Novosti“ teigimu, atakas įvykdė dronai: vienas jų esą atsitrenkė į naftos perdirbimo įrangą, kitas – tiesiai į naftos rezervuarą.
Vietos liudininkai taip pat kalbėjo apie UAV netoli įvykio vietos. Pasak kaimo gyventojų, gaisro dūmai pasklido dešimtis kilometrų. Viešumoje pasirodžiusiame vaizdo įraše taip pat matyti, kaip naftos perdirbimo gamyklos link skrenda dronas, po kurio įvyksta sprogimas.
Ugningas rugpjūtis okupuotame Kryme: 150–250 km iki fronto linijos
2022 m. rugpjūtį okupuotame Kryme vienas po kito liepsnojo sandėliai ir aerodromai. Rugpjūčio 9 d. atakuotas Novofedorovkos aerodromas.
Po šio karinio objekto apšaudymo turistai pradėjo masiškai palikti Krymą, nors prieš tai jis laikytas jaukia atostogų vieta. Rusijos vadovybė tvirtino, kad įranga nenukentėjo, palydovinės nuotraukos rodo ką kita.
Po savaitės, rugpjūčio 16 d., karšta buvo ir karinėje bazėje netoli Džankojaus, kur sprogo amunicijos sandėlis.
O rugpjūčio 18 d. buvo smogta Belbeko aerodromui netoli Sevastolio - girdėjosi mažiausiai keturi sprogimai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, aerodrome bazavosi Rusijos naikintuvai Su-27, Su-27SM, Su-30M2 ir Su-27M.
Rugpjūčio 20 d. Juodosios jūros laivyno būstinėje įvyko ne tiek karinis, kiek politinis bepiločių orlaivių reidas. Dronas įskrido į Juodosios jūros laivyno štabo stogą, taip sukeldamas abejonių dėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos veiksmingumo.
Bombonešių kilimo ir tūpimo takai: iki fronto linijos – 100, 500, 650 km
2022 m. gruodžio mėn. įvyko sprogimai Rusijos strateginių orlaivių bazėje Engelse, Saratavo srityje, kuri yra už kelių šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienos. Gruodžio mėnesį Engelso bazė du kartus tapo išpuolių, dėl kurių Maskva kaltino Ukrainą, taikiniu.
Sprogimai tą mėnesį įvyko ne tik Engelso aerodrome, tačiau ir kitose bazėse Riazanės regione bei Kurske, kur Rusija bazuoja savo strateginius bombonešius.
Karo analitikų teigimu, Rusijos vadovybė buvo priversta dislokuoti kai kuriuos kovinius lėktuvus toliau nuo fronto linijos.
Dar viena naftos bazė: 500 km iki fronto linijos
2023 m. vasario 23 d. įvyko gaisras naftos bazėje Tuapsėje, netoli kurortinio Sočio miesto. Pasak miesto administracijos, gaisro plotas apėmė 200 kvadratinių metrų.
Tuapsėje esą sprogo du nenustatyti orlaiviai, kurie buvo priskirti Ukrainai. Vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad šalia sandėlio buvo Rusijos gynybos ministerijos kareivinės.
Miestas yra daugiau nei 450 km nuo artimiausios Ukrainos valdomos vietos.
„Twitter“ nuotr.
Sprogimų pavasaris
2023 m. balandžio ir gegužės mėnesiais įvyko daugybė incidentų. Balandžio 30 d. okupuotame Sevastopolyje sudegė „Rosneft“ naftos saugykla. Netoli Kazokų įlankos esančioje naftos saugykloje kilo didelio masto gaisras, kurio metu buvo sunaikinta 10 naftos produktų talpyklų, kurių bendra talpa siekė apie 40 000 tonų.
Gegužės 1 ir 2 d. Briansko srityje dėl sprogimų nuo bėgių nuvažiavo du traukiniai su kuru, mediena, propanu ir salietra.
AFP/Scanpix nuotr.
Gegužės 3 d. Tamanės uoste, Krasnodaro krašte, sudegė naftos saugykla-cisterna. Penki ugniagesių traukiniai gesina aukščiausio sudėtingumo gaisrą.
O po poros dienų, gegužės 5 d., vėl Kubanėje, Krasnodaro krašte, Iljos naftos perdirbimo gamykloje užsidegė cisterna. Gaisras buvo lokalizuotas 400 kvadratinių metrų plote. Gaisro priežastimi vėlgi buvo įvardyta dronų ataka.
Nėra galimybės sustabdyti
Kijevas laikosi įprastos pozicijos neprisiimti atsakomybės už išpuolius ir dažniausiai sprogimų priežastį pašaipiai nurodo rūkymą netinkamose vietose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažįsta smūgius tik okupuotose teritorijose, pabrėžiant, kad šalis susigrąžina savo žemę.
Naujosios geopolitikos tyrimų tinklo direktoriaus Michailas Samuso teigimu, Rusija nesugebės apsaugoti savo infrastruktūros nuo atakų, ji yra dar labiau pažeidžiama nei Ukraina.
Transporto, dujų ir elektros energijos infrastruktūra Rusijai yra labai svarbi, nes dėl didžiulės šalies teritorijos nėra galimybės dubliuoti ar kurti lygiagrečios infrastruktūros.
„Jei sabotažo karas išplis į didžiulę Rusijos teritoriją, ten tiesiog nėra galimybės jį sustabdyti – nei naudojant PPO, nei tuo labiau kontrsabotažo struktūras“, – sakė M.Samusas.
Strateginiai taškai
Rusijos aerodromai, uostai ir bazės, kuriuose Rusija šiuo metu laiko degalus ir jais aprūpina lėktuvus, ir kurie smogia į Ukrainos miestus:
Kariniai analitikai prognozuoja, kad Džankojus yra antroji Černobajevka. Tai pagrindinis Rusijos kariuomenės aprūpinimo mazgas visuose pietuose. Čia susikerta keliai ir geležinkeliai, vedantys į to paties pavadinimo Džankojaus oro uostą, kuriame Rusija bazuoja savo karo lėktuvus.
Feodosijos naftos saugykla. Būtent ji maitina Rusijos naikintuvus ir atakos lėktuvus, kurie bombarduoja Ukrainos miestus ir kaimus. Beje, ji jau buvo pakirsta bepiločių lėktuvų atakų dėl kurių sudegė 40 000 tonų degalų.
Feodosijos jūrų uostas ir Sevastopolio įlanka. Juose dislokuoti Rusijos raketas nešiojantys laivai.
Krymo tiltas. Šiuo tiltu dabar galima patekti į žemyninę Rusijos dalį iš pusiasalio. Be tilto, kuris apjungia teritorijas, Kremliui būtų sunku tiekti ginklus.
Keltų perkėla Kavkazo uoste, vedanti į Kerčę. Kremlius dabar intensyviai dirba, kad ji vėl pradėtų veikti. Ši perkėla buvo intensyviai naudojama iki Krymo tilto. Dabar, siekiant turėti kitokių ginklų pristatymo būdų – perkėla vėl atgaivinama.
Strateginės aviacijos aerodromai, iš kurių į Ukrainą paleidžiamos raketos. 2023 m. pavasarį bombonešiai kyla iš Engelso, Diagilevo, Kursko ir Volgodonsko. Po efektyvių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių Engelsui ir Diagilevo, Rusija veikiausiai dalį bombonešių iš jų perkels į Olenijos aerodromą netoli Murmansko (iš ten jau buvo paleidimų) ir į Achtiubinską – arba bent jau ruošia ten infrastruktūrą sunkiojo strateginio bombonešio „Tu-160“ priėmimui.
„Išpuoliai prieš karinius objektus Kryme yra logiški Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai karo sąlygomis. Galimi smūgiai Belbeko Gvardeikio oro pajėgų bazei ir Džankojuje esančiam aerodromui, nes Rusija ten bazuoja savo atakos lėktuvus, kurie vėliau apšaudo Ukrainos miestus“, – sakė Globalizmo centro „Strategija XXI“ programų vadovas Pavlo Lakijčiukas.
„Pastarieji smūgiai Strelkovoje ir Kamyševos įlankoje rodo, kad Sevastopoliui reikia ruoštis „galingam paplūdimio sezonui,“ – pridūrė jis.