JAV žvalgybos agentūros nežino, kuris padalinys įvykdė ataką, ir nebuvo aišku, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis arba adminisracija žinojo apie operaciją.
JAV pareigūnai sako, kad jų įsitikinimo, jog Ukrainos vyriausybė tiesiogiai prisidėjo prie Kremliaus dronų atakos, lygis yra „žemas“. Taip yra todėl, kad žvalgybos agentūros dar neturi konkrečių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kurie vyriausybės pareigūnai, Ukrainos padaliniai ar operatyvininkai dalyvavo.
Ataka atrodė kaip dalis serijos operacijų, dėl kurių Jungtinių Valstijų – didžiausios Ukrainos karinės įrangos tiekėjos – pareigūnai pasijuto nepatogiai. J. Bideno administracija nerimauja dėl rizikos, kad Rusija apkaltins JAV pareigūnus ir imsis atsakomųjų veiksmų išplėsdama karą už Ukrainos ribų.
JAV pareigūnai teigia manantys, kad ukrainiečiai atsakingi ne tik už dronų ataką, bet ir už žymaus Rusijos nacionalisto Aleksandro Dugino dukters nužudymą, prorusiško tinklaraštininko nužudymą ir kelis išpuolius Rusijos miestuose netoli sienos su Ukraina.
Amerikiečių pareigūnai taip pat mano, kad išpuolį prieš „Nord Stream“ vamzdynus, kuriais iš Rusijos į Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos, įvykdė proukrainietiškai nusiteikę veikėjai, kurių ryšiai su Ukrainos vyriausybe dar nenustatyti.
Pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti slaptus žvalgybos duomenis, apibūdino savo vertinimą bendrais bruožais, tačiau neatskleidė perimtų duomenų detalių.
Nors dronų ataka padarė nedaug žalos, ji sudrumstė saugumo ir nenugalimumo jausmą, kurį Kremlius stengėsi vaizduoti Maskvoje.
JAV žvalgybos agentūrų gebėjimą nustatyti atsakomybę už išpuolius prieš Rusijos taikinius apsunkino tai, kaip Ukraina organizuoja savo saugumo tarnybas, kurių pareigos yra slaptos, persidengiančios ir kartais konkuruojančios.
Pavyzdžiui, Ukrainos saugumo tarnyba, Vyriausioji žvalgybos valdyba ir Ukrainos kariuomenė turi savo specialiųjų pajėgų padalinius.
Jie veikia skirtingo profesionalumo ir priežiūros lygiu, kartais konkuruoja dėl išteklių ir dėmesio Ukrainos sistemoje. JAV pareigūnai nėra tikri, kaip glaudžiai šie padaliniai koordinuoja savo veiklą vieni su kitais, jei apskritai ją koordinuoja, nes tai daroma sąmoningai, t. y. pagal suskirstymo sistemą, kad Rusijos šnipai nesužinotų apie jų operacijas, arba dėl tarnybų tarpusavio nepasitikėjimo, arba dėl abiejų priežasčių.
Kai kurie JAV pareigūnai iš pradžių svarstė galimybę, kad Kremliaus dronų ataką galėjo įvykdyti Rusijos vyriausybė, vykdydama „netikros vėliavos“ operaciją, kuria siekta suteikti Maskvai pretekstą eskaluoti konfliktą.
Tačiau po atakos Jungtinės Valstijos perėmė pranešimus, kuriuose buvo girdėti, kaip Rusijos pareigūnai aptarinėja incidentą ir Maskvos atlikto preliminaraus tyrimo dėl to, kas įvyko, išvadas. Tose vidaus diskusijose Rusijos pareigūnai atrodė nustebę dėl dronų įsiveržimo ir kaltino Ukrainą. JAV pareigūnai teigė, kad ši žvalgybinė informacija padėjo juos įtikinti, kad išpuolį įvykdė ne rusai.
„Stebint, kaip Kremlius reagavo, man atrodo, kad tai buvo jų sutrikimas ir netikėtumas, o ne tyčinė „netikros vėliavos“ operacija“, – sutiko RAND karo analitikė Dara Massicot. – Šie smūgiai taip pat pakenkė suvokimui, kad Maskva turi oro erdvės stebėjimo pajėgumų ir kad Kremlius yra saugus – tai svarbūs suvokimai, kuriuos jie norėtų išlaikyti.“
Jungtinės Valstijos taip pat perėmė Ukrainos pokalbius, kuriuose pareigūnai teigė manantys, kad už ataką atsakinga jų šalis. Tačiau šie pareigūnai, atrodo, neturėjo jokių žinių apie tai, kas Ukrainos sistemoje galėjo ją suplanuoti ar įvykdyti.
JAV pareigūnai teigia, kad kai kurie Ukrainos slaptieji agentai dirba iš esmės savarankiškai ir be tiesioginės V. Zelenskio ar jo pavaduotojų priežiūros. Pareigūnai teigia nemanantys, kad V. Zelenskis patvirtina visas slaptąsias operacijas, ir neaišku, kiek jis apie jas žino iš anksto.
Amerikiečių pareigūnai teigia įtariantys, kad V. Zelenskis ir jo vyriausieji padėjėjai nustato bendrus slaptos kampanijos parametrus, palikdami saugumo tarnyboms ir jų operatyvininkams spręsti, į ką ir kam taikytis. Taip elgdamiesi V. Zelenskis ir jo vyriausieji padėjėjai gali neigti apie juos žinoję.
JAV pareigūnai ne kartą įspėjo Ukrainą nevykdyti aukšto lygio išpuolių Rusijos viduje, nurodydami eskalacijos riziką. Jie taip pat apskritai neigiamai vertino išpuolių veiksmingumą, nes, jų nuomone, jie atitraukia dėmesį nuo svarbiausios kovos: Kijevo kampanijos prieš Rusijos pajėgas pietų ir rytų Ukrainoje.
JAV pareigūnai taip pat viešai neigė sudarę sąlygas tarpvalstybinėms atakoms ar jas skatinę ir sakė, kad nepritaria amerikiečių įrangos naudojimui tokiose operacijose. J. Bideno administracija nenori, kad Maskva manytų, jog Jungtinės Valstijos prisideda prie išpuolių.
Administracijos nuogąstavimai, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus arba išplės konfliktą už Ukrainos ribų, bent jau kol kas sumažėjo, o ukrainiečiai, nepaisydami JAV abejonių, toliau vykdo slaptas operacijas Rusijos teritorijoje.
Nors slaptos atakos, atrodo, kol kas turėjo mažai įtakos konflikto Ukrainoje eigai, jos parodė, kad Kijevas sugeba įsiskverbti giliai į Rusijos teritoriją. JAV pareigūnai teigia, kad šių operacijų tikslas gali būti sustiprinti Ukrainos moralę ir pralaužti Vladimirą Putiną supančią nepažeidžiamumo aurą.
Ukrainos kariuomenės vadovai kartais nenoriai dalijasi su Jungtinėmis Valstijomis informacija apie karo planus, baimindamiesi, kad apie juos sužinos Rusijos šnipai ar kiti asmenys, todėl Ukrainai bus sunkiau nustebinti priešą. Ukrainiečiai ypač mažai pasakoja apie savo slaptas operacijas.
Dronų ataka prieš Kremlių buvo įvykdyta ankstyvą gegužės 3 d. rytą, likus kelioms dienoms iki Rusijos Pergalės dienos, skirtos Rusijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare pažymėti.
Pirmasis dronas sukėlė nedidelį gaisrą; antrasis dronas sprogo tuo metu, kai du žmonės apžiūrinėjo stogą dėl pirmojo drono padarytos žalos, tačiau neatrodo, kad jie būtų nukentėję. Rusijos pareigūnai teigė, kad dronai buvo perimti ir sunaikinti anksčiau, nei spėjo sukelti sužalojimų.
Dienraščio „New York Times“ atlikta išpuolio vaizdo įrašo analizė parodė, kad bepiločių orlaivių sparnų plotis buvo apie aštuonias pėdas. Amerikiečių pareigūnai mano, kad du dronai buvo paleisti iš nedidelio atstumo, Maskvoje arba netoli jos. Pasak aukštų karinių pareigūnų, dronai turėjo nedidelį sprogmenų užtaisą, todėl spėjama, kad sprogimai virš Kremliaus buvo pasitelkti šokiravimo, o ne realios grėsmės tikslui.
Rusijos pareigūnai greitai paviešino šį incidentą ir teigė, kad tai buvo Ukrainos bandymas nužudyti V. Putiną. Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir reguliariai smogė Ukrainai raketomis, nors neaišku, ar tai buvo tiesioginis atsakas į dronų ataką.
Drono atakos dieną V. Zelenskis viešai neigė atsakomybę, tvirtindamas, kad Ukraina kovoja savo teritorijoje ir savo ginklus laiko Ukrainos gynybai, o ne išpuoliams prieš Maskvą.
„Mes nepuolėme V. Putino“, – patikino jis.
Atsakomybę už daugelį išpuolių, įskaitant išpuolį prieš Kremlių, prisiėmė šešėlinis Rusijos partizanų grupių tinklas. Tačiau JAV žvalgybos agentūros nerado jokių įrodymų, kad tokios grupuotės yra atsakingos už operacijas, o kai kurie JAV žvalgybos pareigūnai skeptiškai vertina tai, kad Rusijoje veikia kokios nors reikšmingos pasipriešinimo pajėgos.
Parengta pagal „New York Times“ inf.
