Liu Mingfu mėgsta save vadinti naujos eros pranašu. Buvęs generolas niekada nėra buvęs Amerikoje, bet teigia puikiai išmanantis Kinijos ir JAV santykius.
Būtent apie tai jis kalba per paskaitas Nacionaliniame gynybos universitete Pekine, kurio studentai vėliau prisijungia prie Liaudies išsivadavimo armijos.
2010 metais Liu Mingfu išleido bestseleriu šalyje tapusią knygą „Kiniška svajonė”, kurioje tiesiai paaiškino, kad Kinijai reikalingas „stiprus, karingas lyderis”.
„Kai Kinijai grasinama, šalis neturi kitos išeities, kaip pradėti karą ir taip apsaugoti savo teisę kilti ir prasiveržti pro Amerikos karinio sulaikymo politiką”, – rašė kinas.
Kovą, kai plačiapetis Komunistų partijos revoliucionieriaus sūnus Xi Jinping’as buvo oficialiai paskirtas Kinijos prezidentu, Liu Mingfu neslėpė džiaugsmo.
Mat 59 metų Xi Jinping’as, regis, yra būtent toks – agresyvus ir neslepiantis nacionalistinių pažiūrų.
Oficialiai siekia dialogo
Per tris mėnesius Xi Jinping’as jau spėjo drąsiai prikalbėti apie Kinijos ir gretimų regiono valstybių teritorinius ginčus.
Be to, naujasis Kinijos prezidentas atvirai prognozuoja, kad Kinija 2049 metais taps galingiausia karine jėga Ramiojo vandenyno regione, nors čia vis aktyviau kruta ir JAV.
Oficialiai Xi Jinping’o ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimas Kalifornijoje birželio 7 ir 8 dienomis buvo įvertintas kaip sėkmingas.
JAV ekspertai džiaugiasi, kad Pekinas bent jau parodė siekiantis bendradarbiauti, o ne pradėti naują šaltąjį karą tarp dviejų supervalstybių.
Vis dėlto kiti stebėtojai ragina nepamiršti, jog Xi Jinping’as yra pareiškęs, kad Kinijos armija turi būti „pasiruošusi karui”.
Šalies lyderis jau apsilankė nesuskaičiuojamoje daugybėje karinių objektų. O esą daugiausia pasako tai, kad Xi Jinping’as jau ir pats kalba apie kinišką svajonę.
Skamba nacionalizmas
Amerikietiška svajonė yra JAV paplitęs tikėjimas, kad sunkiu darbu, drąsa ir atkaklumu galima praturtėti ir susikurti laimingą gyvenimą, o Kinijoje tikslai apibrėžiami kiek kitaip.
„Turime pasiekti, kad Kinijos tauta pakiltų. Turime užtikrinti klestinčios šalies ir stiprios kariuomenės vienybę”, – dar praėjusiais metais pareiškė Xi Jinping’as.
Šiuos žodžius Kinijos prezidentas ištarė gruodį, atvykęs į Pietų Kinijos jūroje patruliuojantį karo laivą. Jūrą Pekinas atvirai savinasi ir taip siutina kitas Azijos valstybes.
Vis dėlto kinų kaimynai pernelyg nesistebi. Vietnamo, Filipinų, Malaizijos lyderiai neoficialiai pripažįsta, kad Xi Jinping’as ir jo pirmtakas Hu Jintao – labai skirtingi.
Hu Jintao nuolat kalbėjo apie „taikų vystymąsi” ir „harmoningą visuomenę”. Tikslai gražūs, bet kažin ar atitinkantys į priekines pasaulio galingųjų gretas šuoliuojančios šalies ambicijas.
„Savo ruožtu Xi Jinping’as kalba labai agresyviai, – teigia Kinijos politikos ekspertas Davidas Shambaugh. – Tai kelia daug nerimo. Toks nacionalizmas kur kas šiurkštesnis nei Hu Jintao.”
Braunasi į viršūnę
Ištisus dešimtmečius Kinijos požiūris į Rytų ir Vakarų pasaulių santykius buvo paprastas: esą išdidi senovinė civilizacija buvo parklupdyta ant kelių.
Vis kliūdavo ir Britų imperijai dėl Opiumo karų, Japonijos imperinėms ambicijoms prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą.
Daugelis Xi Jinping’o pirmtakų apie Vakarus kalbėdavo kaip apie arogantiškus, demokratiškus priešininkus, neva skriausdavusius Kiniją.
Istorinės neteisybės jausmas niekur nedingo net XX amžiaus pabaigoje ėmus žaibiškai augti Kinijos ekonomikai.
Bet dabar, kai prezidentas – jau Xi Jinping’as, Kinijos santykiuose su pasauliu aušta nauja era.
Naujasis milžiniškos šalies lyderis jau kalba ne apie amžinai skriaudžiamą valstybę, o apie Kiniją, kuri stumiasi atgal į vietą ant pasaulio pirmūnų pjedestalo. Ne tik ekonomine, bet ir politine bei kultūrine prasme.
Kinijoje Xi Jinping’o ir B. Obamos pokalbis Kalifornijoje ir buvo laikomas lygiaverčių partnerių susitikimu.
„Iš Kinijos perspektyvos Vidurinioji karalystė pasaulyje dominavo visą laiką, išskyrus kelis nesėkmingus amžius. Grįžti į viršūnę – natūralu.
O Xi Jinping’as įkūnija kinišką svajonę. Jis padės Kinijai kovoti su Vakarais ir sugrąžins šaliai buvusią šlovę”, – įsitikinęs Liu Mingfu.
Pasaulis junta Kinijos svorį
Kinijos renesansas dabar jau yra gerai žinoma istorija. Tiesa, šalies augimo trajektorija tokia, kad verta pasikartoti.
Valstybė, kuri prieš 50 metų didžiavosi tokia prekybos partnere kaip Albanija, šiandien yra antroji pagal dydį ekonomika pasaulyje. Negana to, per 5 metus galinti pralenkti ir JAV.
Kinijos komunistų partija prižiūrėjo greičiausią ir ryškiausią žmonių gerovės augimą – tokio anksčiau nebuvo patyrusi nė viena šalis. 300 mln. kinų staiga pradėjo lipti iš absoliutaus skurdo liūno.
Šalies svorį junta visas pasaulis. 83 mln. kinų kasmet keliauja po planetą ir išleidžia daugiausia pinigų – daugiau nei amerikiečiai, vokiečiai ar japonai.
Kinų gamyklos, elektrinės ir automobiliai išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o šalies vartotojai nuperka daugiausia prabangos prekių.
Visa tai nepaisant to, kad bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui Kinijoje vis dar mažesnė nei, pavyzdžiui, Serbijoje, Tunise ar net Kuboje.
Manoma, kad Kinija jau 2015 metais gali tapti didžiausia vartotojų rinka. Valstybė jau dabar daugiausia eksportuojanti pasaulyje, be to, patenkanti į daugiausia ginklų parduodančių šalių penketuką.
Būtent todėl svarbu, kaip Kinija mato pasaulį – nuo kinų siekių, skonio ir baimių priklausys milijardų žmonių gyvenimai. Jei Xi Jinping’o kiniška svajonė išsipildys, XXI amžių reikės vadinti Kinijos amžiumi.
Šalies įvaizdis – neigiamas
Vis dėlto Kinijos šuoliai į priekį slepia ir kelias nepatogias tiesas. Pekinas skiria milijardus dolerių ligoninėms statyti, keliams tiesti besivystančiose šalyse ir kinų kalbos pamokoms Vakaruose, bet šalies įvaizdis braška.
BBC gegužę atlikta pasaulinė apklausa parodė, kad žmonių, į Kiniją žvelgiančių neigiamai, per metus padaugėjo 8 proc. – iki 39 proc.
Net Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, kur nemažai šalių priklauso nuo Pekino finansinės paramos ir investicijų, Kinija įsivaizduojama kaip gobši gamtinių išteklių grobstytoja.
Savo ruožtu kinų karinės ambicijos ir dominavimas Pietų ir Rytų Kinijos jūrose gąsdina jų kaimynus. Ką jau kalbėti apie valdžios remiamų programišių išpuolius Vakarų šalyse.
O tikrų sąjungininkų Kinija turi tik kelis – Rusiją, Pakistaną ir Šiaurės Korėją. Pastaroji – tikriausia.
Be to, užuot ėmusis ekonominiu svoriu paremtos iniciatyvos tarptautinėje arenoje, Kinija užsienio politikos srityje pritingi.
Savo įtaką Pekinas panaudoja ne regioniniam stabilumui kurti, o smulkioms rietenoms su mažesnėmis šalimis – Vietnamu ar Filipinais.
„Kinija teigia norinti, kad ją gerbtų likęs pasaulis. Bet kinai nedaro nieko, kad tą pagarbą pelnytų”, – teigia Singapūro nacionalinio universiteto Rytų Azijos instituto direktorius Zheng Yongnianas.
Galiausiai tiek Kinijos politikai, tiek verslininkai vis dažniau nustemba, kai šalies ekonominius laimėjimus pasaulio pasąmonėje užgožia Pekine dėl menkiausių teritorinių ginčų mušami karo būgnai.
Priekaištai – iš Singapūro
JAV gynybos departamentas oficialiai apie karinių šalies pajėgumų Ramiajame vandenyne – regione 2020 metais bus dislokuota 60 proc. viso Amerikos karinio jūrų laivyno – stiprinimo priežastis nekalba.
Negana to, 2011 metų lapkritį B. Obama pabrėžtinai pareiškė, kad laivynas perskirstomas ne dėl Kinijos. Bet tuo patikėjo nebent itin dideli naivuoliai. Pekinas – ne iš tokių.
Kinijos išlaidos gynybai nuo 2006 metų padvigubėjo. Pasak pareigūnų, šalies ginkluotosiose pajėgose šiuo metu tarnauja beveik 1,5 mln. karių.
Pekine taip reaguojama į JAV gynybos politikos strategų dėmesį Azijai – esą reikia ruoštis galimiems mūšiams su vienintele likusia pasaulio supervalstybe Ramiajame vandenyne.
Kitos Azijos šalys – net Vietnamas, praėjusiame amžiuje iškentęs JAV pradėtą karą, – jau ragina amerikiečius aktyviau palaikyti taiką regione. Ypač – ginčytinuose vandenyse.
Kinai nesnaudžia. Pastaruosius metus Kinijos patruliniai laivai nuolat zuja Rytų Kinijos jūroje ties nedidelėmis negyvenamomis salomis, kinų vadinamomis Diaoju, o japonų – Senkaku.
Salas, kurios iš esmės tėra uolos vandenyje, administruoja Japonija, tačiau Pekine aiškinama apie istorinį Kinijos ryšį su teritorija, kurioje gausu žuvų ir natūralių dujų.
Jūriniai konfliktai rusena ir Pietų Kinijos jūroje, kurią Kinija turi dalytis su Vietnamu, Malaizija, Brunėjumi ir Filipinais.
Pekinas dabar tvirtina, kad 80 proc. šios jūros priklauso kinams – esą Kinija praėjusiame amžiuje taip intensyviai „statė tautą”, jog neturėjo laiko užsiimti tokiu reikalu.
Dabar kinai rodo raumenis. Šįmet Kinija ginčytinuose vandenyse apšaudė Vietnamo laivą, o pernai grupė kinų karinių laivų tiesiog išstūmė filipiniečius žvejus iš vienos svarbios seklumos.
„Xi Jinping’as siunčia žinią, kad bet kokia teritorija yra gyvybiškai svarbi Kinijai, kuri tikrai neužleis pozicijų. Toks žaidimas labai pavojingas”, – mano Čikagos universiteto politologas Dali Yang’as.
Kinijos elgesys erzina net tas šalis, kurios su Pekinu dėl teritorijų nesiginčija. Net, pavyzdžiui, Singapūrą, kurio dauguma gyventojų yra etniniai kinai.
Singapūro įkūrėjas Lee Kuan Yew su Kinija sutarė ypač gerai. Bet pernai jo sūnus, šios valstybės premjeras Lee Hsien Loong’as, netiesioginę kritiką Kinijai pažėrė net lankydamasis Centrinėje partijos mokykloje Pekine – ideologinėje Kinijos komunistų partijos širdyje, kuriai iki praėjusių metų vadovavo Xi Jinping’as.
„JAV žvaigždė tikrai nesileidžia, – į kinus kreipėsi Lee Hsien Loong’as. – Amerikos visuomenė – nepaprastai atkakli ir kūrybinga. Ji pritraukia talentus iš viso pasaulio, taip pat ir iš Kinijos.”
Emigruoja ir daug turtuolių
Agresyvus, dažnai nepamatuotas Kinijos elgesys svetur, analitikų teigimu, rodo tam tikrą šalį valdančio komunistinio režimo nepasitikėjimą savimi.
Taip, Vakaruose tai, kad Kinija auga ir augs, nieko nestebina. Bet patys kinai nėra tokie tikri būsimu suklestėjimu ir nenugalimumu, o ir Komunistų partijos vadovybė nujaučia, kad ekonominis augimas nesitęs amžinai.
Kinija privalo išsipančioti iš svaiginančių, bet ramios ateities nežadančių geriausiu atveju vidutinės kokybės prekių eksporto pančių, tačiau pereiti prie žinias ir paslaugas kuriančios ekonomikos nebus lengva.
Tam reikia milžiniškų investicijų ir esminės šalies švietimo sistemos, kuri neskatina kūrybiškumo, peržiūros. Kol kas Kinijoje didėja turtinė nelygybė, o Komunistų partiją smaugia korupcija.
„2010 metais, kai Kinija išvengė pasaulinės recesijos, buvo galima jausti didelę pasaulio nuostabą, pagarbą kinų ekonominiam modeliui, – teigė D. Yang’as. – Bet euforija jau dingo – žengiame į abejonių ir nerimo laikotarpį.”
Savo ruožtu įspūdingo ekonominio augimo rezultatai – oro, vandens, dirvožemio tarša – jau sukelia pilietinius neramumus. Kaip ir skandalai dėl maisto saugumo ar upių teršimas nugaišusiomis kiaulėmis.
Kone kasdien girdėti pranešimų apie dešimtis smulkių protestų dėl gamtos trypimo, korumpuotų valdžios atstovų ar represijų prieš etnines mažumas.
O tie, kurie išgali, balsuoja kojomis. Svarbiausia, kad iš šalies išvyksta ne vien skurstantieji, bet net tėvynėje turtus susikrovę kinai, su savimi pasiimdami antrąsias puses, atžalas ir pinigus.
Vien 2011 metais mažiausiai 150 tūkst. Kinijos piliečių užsitikrino nuolatinio gyventojo statusą užsienio šalyse.
„Apie kinų požiūrį į valdžią daug ką sako tai, kad net šalies elitas yra pasirengęs bet kurią akimirką sprukti svetur”, – sako D. Shambaugh.
Reformos žmonių nenuramina
Xi Jinping’ą ir Komunistų partiją gelbsti patriotinis propagandinis švietimas – jaunimas į naująjį prezidentą deda daug vilčių.
Bet tik iš pažiūros. Kai su vyriausybiniu dienraščiu „People’s Daily” siejamas interneto forumas paklausė vartotojų, ar jie sutinka su Xi Jinping’o retorika, 70 proc. atsakė neigiamai. Apklausos rezultatai buvo staigiai pašalinti.
Pirmoji Xi Jinping’o prezidentinė kelionė buvo į Kinijos pietus – kapitalizmo laboratoriją, kurioje prieš tris dešimtmečius Deng Xiaoping’as pradėjo svarbias rinkos reformas.
Bet naujasis šalies lyderis apie kokias nors panašias naujas iniciatyvas nekalbėjo. Xi Jinping’as tiesiog paleido tiradą apie Kinijos komunizmo didybę.
„Kodėl subyrėjo Sovietų Sąjunga? Kažkas supurtė jų idealus. Mums tai – be galo svarbi pamoka”, – partijos kolegas įspėjo Xi Jinping’as.
Kinijos valdžia tarytum apsėsta minties, kaip išvengti Sovietų Sąjungos likimo. Tad reformų negailima – valstybinė propaganda skalambija apie Xi Jinping’o kovą su korupcija ir išlaidavimu.
Bet tai žmonių jau nenuramina. Balandį buvo sulaikyti aktyvistai, kurie Pekine buvo išskleidę plakatą su užrašu: „Jei nesugaudysime korumpuotų pareigūnų, iš kiniškos svajonės liks tik sapnas.”
