Kompanijai „Costa Crociere” priklausančiam laivui negailėta epitetų. Gražuolis milžinas. Plaukiojantis prabangos miestas. Tikras jūrų perlas, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Rytai-Vakarai"
Tačiau 2006 metų liepos 9-ąją į inauguracinę kelionę išplaukęs 450 mln. eurų kainavęs laivas vandenis skrodė itin trumpai – vos pusšeštų metų.
2012-ųjų sausio 13 d. iš Čivitavekijos uosto laivą išplukdęs kapitonas Francesco Schettino užsigeidė pro Džiljo salą pralėkti lyg „Ferrari” – itin arti ir greitai, kartu ir sirenomis pasignalizuoti.
Tačiau nutrūktgalviškas poelgis baigėsi tragiškai.
Laivas kliudė nedidelę povandeninę uolą – nuo smūgio borte atsivėrė 70 metrų skylė.
Europos tautų vienybę simbolizuojantis „Costa Concordia” ėmė skęsti.
Po kelių dreifavimo valandų kapitono likimo valiai paliktas laivas pasviro ant dešinio šono ir tarsi išsekęs milžinas įsitaisė ant uolų prie Džiljo pakrantės.
Dėl bravūriško F.Schettino poelgio pusiau nugrimzdo vienas gražiausių kruizinių laivų, buvo pridaryta bent penki milijardai eurų nuostolių bendrovei ir kilo ekologinė grėsmė Viduržemio jūros draustiniui.
Tragedija nusinešė 32 žmonių gyvybę, o likusiems 4197 keleiviams, tarp jų – dešimtims vaikų, visam gyvenimui įsirėžė į atmintį kaip baisiausias išgyvenimas. Bet blogiausia yra tai, kad panašios tragedijos gali pasikartoti.
Gražuolis virto baidykle
Per dvidešimt mėnesių vos 50 metrų nuo Džiljo salos pakrantės pragulėjęs „Costa Concordia” iš žavėtis verčiančio laivo virto aprūdijusia jūrų baidykle, keliančia galvos skausmą aplinkosaugininkams, inžinieriams, salos gyventojams.
„Kuo greičiau patraukite skenduolį, nes jis gali su savimi į dugną nusitempti ir salą, – prieš porą mėnesių ragino Džiljo meras Sergio Ortelli. – Saloje padaugėjo smalsuolių, tačiau norinčių čia praleisti vasaros atostogas sumažėjo 30 procentų.”
Iš laivo į aplinką pasklido nemažai teršalų, ir tai turistų nevilioja.
„Kas rytą atėjęs į darbo kabinetą pro langą matau nuskendusį laivą ir meldžiu daugiau jo nematyti”, – sakė iš turizmo ir žvejybos gyvenančios mažos salos meras. Jo maldos, atrodo, buvo išgirstos.
Pirmadienį amerikiečių kompanijos „Titan Salvage” ir italų „Micoperi” konsorciumas pradėjo „Costa Concordia” patraukimo darbus.
Per 19 valandų laivas buvo pasuktas ir iškeltas. Pusė laivo – vis dar skaisčiai baltas, o po vandeniu rūdijusi dalis – pilkšva, lyg kraupus randas.
Bet salą ši baidyklė paliks dar negreitai.
Unikali inžinerinė operacija
Priežasčių, kodėl viskas vyksta, atrodo, lėtai, netrūksta. Pirmiausia dėl skenduolio dydžio ir vietos, kurioje jis atsidūrė. Tam tikra prasme iškelti Perl Harbore 1941-aisiais japonų nuskandintus amerikiečių laivus arba rusų povandeninį laivą „Kursk” buvo paprasčiau ir pigiau.
Prieš pradedant „Costa Concordia” patraukimo darbus buvo atlikti 600 mln. eurų kainavę namų darbai. Prie ant dešinio šono pasvirusio laivo išdygo 11 bokštelių, kurie kartu su plieniniais lynais prilaikė ant uolų prigulusį laivą.
36 hidrauliniai keltuvai, sujungti su milžiniškais vandens pripildytais konteineriais-plūdurais, padėjo ištiesinti laivą ir patupdyti jį ant jūros dugne patiestų šešių cementinių platformų.
Šioms pusantro futbolo stadiono dydžio platformoms sunaudota 18 tūkst. tonų cemento. Kad keliamas 114 tonų sveriantis laivas nenuslystų į jūros dugną, buvo pasitelkti 9 vertikalūs konteineriai – kesonai, sveriantys po 540 tonų. Šiai inžinerinei struktūrai pastatyti sunaudota 30 tūkst. tonų plieno. Tiek plieno pakaktų keturių Eiffelio bokštų statybai.
Laivas apraizgytas 3200 km elektros laidų, kurių pakaktų penkis kartus nutiesti nuo Romos iki Milano.
Analogo neturi ir laivo patraukimo darbų sąmata. Skaičiuojama, kad laivybos kompanijai patraukti „Costa Concordia” nuo Džiljo salos pakrantės, nutempti į uostą ir supjaustyti į metalo laužą kainuos 1,1 mlrd. eurų.
Ir lobynas, ir kapas
Iškeltas ir ant cementinio pjedestalo patupdytas laivas prie Džiljo salos liks dar mažiausiai pusmetį.
Kai tik laivas bus stabilizuotas, į jį įžengs pareigūnai.
Jie ieškos dviejų iš 32 per avariją žuvusių žmonių palaikų – mokytojos iš Sicilijos Marios Grazios Tricarichi ir laive dirbusio padavėjo iš Indijos Russelo Rebello.
Be to, teks išlaužti visų 1500 kajučių seifus, į kuriuos keleiviai sudėjo savo pinigus ir brangenybes. „Costa Crociere” kompanija tikisi išgelbėti ir bent dalį iš 6 tūkstančių laive buvusių meno kūrinių.
Inžinieriams teks kuo skubiau suremontuoti povandeninio rifo prarėžtą 70 metrų skylę laivo borte, kad laivas saugiai praleistų vėjuotą ir audringą žiemą Džiljo pakrantėje.
Aplinkosaugininkų teigimu, dvidešimt mėnesių ichtiologiniame draustinyje pragulėjęs reliktas yra tikra ekologinė bomba.
Iš laivo jau išsiurbta 2 tūkstančiai kubinių metrų degalų.
Bet viduje dar pilna įvairiausių nuodų – nuo skalbimo priemonių iki supuvusio maisto.
Tikimasi, kad išvengti ekologinės katastrofos padės specialūs sugeriantys plūdurai ir siurbliai.
Vienas skandino, kitas gelbėja
Kad kapitonu bailiu ir nekenčiamiausiu žmogumi Italijoje vadinamo F.Schettino paskandinto laivo gelbėjimas vyktų pagal planą, rūpinasi visą parą prie laivo dirbanti 500 žmonių komanda iš 26 pasaulio šalių.
Jai vadovauja kitas kapitonas – visiška F.Schettino priešingybė – drąsiu ir ryžtingu vadinamas 52 metų Nickas Sloane’as iš Pietų Afrikos Respublikos.
Buriavimą ir golfą mėgstantis kapitonas, antradienį auštant iškėlus laivą, žurnalistų ir vietos gyventojų buvo sutiktas kaip superherojus – su plojimais, ovacijomis ir apkabinimais.
Bet per 30 karjeros metų su kai kuriais didžiausiais pasaulyje sudužusiais laivais dirbęs N.Sloane’as herojumi nesijaučia.
„Aš nesitikėjau tokio dėmesio, – kalbėjo sėkmingai laivą iškėlęs kapitonas.
Apsikabinęs žmoną jis neslėpė emocijų išspaustų ašarų. – Kai man buvo pasiūlyta imtis „Costa Concordia” gelbėjimo operacijos, supratau, kad tai bus unikali ir rizikinga operacija, todėl nedelsdamas sutikau.
Laimė, operacija susiklostė sėkmingai, tačiau mūsų dar laukia labai daug darbo.
Kai viskas bus baigta, norėčiau leistis į kelionę po pasaulį su šeima. Norėčiau keliauti dvejus metus”, – kalbėjo „neįmanomos misijos” režisieriumi jau pramintas N.Sloane’as.
Žurnalistų paklaustas, ką pasakytų „Costa Concordia” paskandinusiam kapitonui F.Schettino, jis diplomatiškai išsisuko ir sakė, kad „nenorėtų būti jo vietoje, nes kapitonui tai – didžiausia tragedija”.
Darbai be pabaigos
Italų vyriausybės paskirtas darbų komisaras, Civilinės saugos departamento vadovas Franco Gabrielli pabrėžė ir komandinio darbo svarbą. Visai kaip futbole. Esą N.Sloane’as yra puikus puolėjas, tačiau be išradingos 11 inžinierių komandos, kurios branduolį sudaro italai, nebūtų pasiekęs tokių gerų rezultatų.
Tačiau net puikiai atlikus visus darbus, netgi nutempus kruizo reliktą, Džiljo sala dar negalės sugrįžti į ramią kasdienybę.
„Precedentų neturintį projektą sudaro dešimt fazių, laivo pasukimas ir iškėlimas buvo tik aisbergo viršūnė. Patraukus laivą nuo Džiljo pakrantės, darbai tuo nesibaigs. Ateinančius 5 metus bus valomas jūros dugnas, kad aplinkai neliktų jokios žalos”, – sakė F.Gabrielli.
Rietenos dėl relikto
Jei tikėtume F.Gabrielli, aprūdijusia pabaisa virtęs laivas Džiljo salą paliks iki ateinančios vasaros.
Tačiau dar neaišku, kuria kryptimi buvęs jūrų gražuolis leisis į paskutinę savo kelionę ir virs metalo laužu. Logiškiausias pasirinkimas būtų arčiausiai esantis Pjombinas. Kad pusantro šimto kilometrų nutolęs uostas yra geriausias pasirinkimas, mano ir Toskanos regiono prezidentas Enrico Rossi.
„Toskanos regionas labiausiai nukentėjo nuo laivo avarijos, tad turi pirmenybę ir teisę kiek įmanoma atsigriebti”, – teigia E.Rossi.
Skaičiuojama, kad dėl laivo nutempimo į Pjombino uostą jame būtų sukurta trys šimtai darbo vietų.
Tiesa, kol kas Pjombino uostas tokio dydžio laivo priimti negali. Uosto plėtros darbams vyriausybė jau skyrė 160 mln. eurų, jie pradėti, tačiau juos baigti gali prireikti trejų metų.
Skenduolio norėtų ir už mažiau nei 200 kilometrų esantis Čivitavekijos uostas. Grįžimas į uostą, iš kurio „Costa Concordia” išplaukė į paskutinį kruizą, pavadintą „Citrusinių vaisių aromatas”, būtų reikšmingas ne tik simboline prasme, bet ir ekonomiškai naudingas uostui.
Dėl tos pačios priežasties skenduolio norėtų ir Neapolio bei Palermo uostai. „Costa Crociere” kompanija neatmeta ir Turkijos pasiūlymo – joje supjaustyti laivą būtų pigiau nei Italijoje.
Svarbus ne tik ekonominis motyvas. ES biurokratai mano, kad Italija apskritai neturi tokio dydžio laivui pjaustyti pagal numatytus saugumo reikalavimus tinkamo uosto.
„Kai laivas bus pakeltas ir stabilizuotas, jį bus galima nutempti kur tik nori, kad ir į Korėją”, – sakė darbų komisaras F.Gabrielli.
Kaltininkai – laisvėje
Kur „Costa Concordia” baigs savo egzistavimą – ne vienintelis nežinomasis. Labiau italus domina, kada bus nubausti avarijos kaltininkai. Laivą ant uolų užplukdęs ir likimo valiai palikęs kapitonas F.Schettino šiuo metu dar teisiamas.
Jau įvyko keli teismo procesai, prokurorai siūlo skirti jam 20 metų kalėjimo bausmę.
F.Schettino advokatas derasi dėl 3,5 metų bausmės.
Keturiems įgulos nariams buvo skirtos iki pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės lygtinai.
Apie laivo patirtą nelaimę pranešti delsusiam laivo savininkės „Costa Crociere” krizių centro vadovui Roberto Ferradini skirta dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė lygtinai.
Bet nė vienas kaltinamasis už grotų nesėdo.
Žinant Italijos teisėsaugos lėtumą, galima drąsiai teigti, kad bylos nagrinėjimas greitai nesibaigs. Be to, teisme turėtų liudyti daugiau kaip 400 liudininkų ir 250 ieškovų.
Kol teisėjai nuspręs, kokią bausmę skirti už absurdiško gesto sukeltą masinę netyčinę žmogžudystę ir laivo palikimą, kapitonas galės toliau laiką leisti su šeima namuose netoli Neapolio.
Uždrausti manevrų neapsimoka
Ne mažiau italus domina ir tai, kodėl milžiniški kruiziniai laivai toliau plaukioja arti krantų. Po „Costa Concordia” tragedijos į viešumą iškilo laivybos kompanijų iki tol toleruotas vadinamasis pasveikinimas arba nusilenkimas, kai milžiniškas kruizinis laivas prisiartina kuo arčiau pakrantės ir pasveikina gyventojus sirenomis.
Praėjus vos mėnesiui po tragedijos Italijos aplinkos apsaugos ir Susisiekimo ministerijos pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris uždraustų kruizinių laivų navigaciją arčiau nei trys jūrmylės, t.y. 5,5 km nuo kranto. O ichtiologiniuose draustiniuose ir gausiai gyvenamose zonose išvis uždraustų laivų navigaciją.
Tačiau projektas iki šiol įstatymu nevirto. Laivų navigaciją ir toliau reguliuoja atskirų regionų reglamentai. Mat jei įstatymas būtų priimtas, nė vienas kruizinis laivas negalėtų įplaukti į Venecijos uostą.
Išvertus į pinigų kalbą, tai reikštų milijonus eurų nuostolių laivybos bendrovėms, savivaldybei ir valstybinėms įmonėms. Kiekvienas Venecijoje inkarą nuleidžiantis kruizinis laivas dabr sumoka 39 tūkst. eurų uosto tarnybai.
Pernai inkarą nuleido 661 laivas – uosto tarnybos kasa buvo papildyta 25,77 mln. eurų.
Pagrindinė Venecijos uosto akcininkė – laivų judėjimą uoste turinti reguliuoti valstybinė įmonė. Ji per pastaruosius trejus metus iš kruizinių laivų susižėrė 13 mln. eurų. Venecijos ir Paduvos universitetų ekspertai apskaičiavo: kruizinių laivų srautas miesto piniginę papildo net po milijoną eurų per dieną. Tai sudaro 5,4 proc. bendrojo Venecijos vidaus produkto. Kaipgi atsisakyti tokio gardaus kąsnio?
Laukia didesnės tragedijos?
Į kovą su kruiziniais laivais lagūnoje stojo ir žinomas dainininkas bei aktorius Adriano Celentano.
„Negaliu patikėti, kad nacionalinė žiniasklaida skyrė tiek dėmesio mano lūžusiam mažajam kojos pirštui, bet nė žodžiu neužsimena apie mano kovą prieš gigantiškus laivus skęstančioje Venecijoje. Kodėl delsiama uždrausti jų navigaciją lagūnoje?
Laukiama dar didesnės tragedijos?” – savo interneto dienoraštyje piktinosi A.Celentano.
Tautų draugystės simbolis – draudikų siaubas
„Costa Concordia” laikytas „Costa” kruizinių laivų flotilės pažiba. 290 metrų ilgio, 52 metrų aukščio, 36 metrų pločio, 114 tūkst. tonų sveriančiame laive buvo 1500 kabinų, 5 restoranai, 13 barų, 4 baseinai, 5 sūkurinės vonios, 2 tūkst. kvadratinių metrų grožio ir sveikatingumo kompleksas, sporto salė, trijų aukštų teatras, diskoteka, kazino, 4D kino salė, „Formulės 1” simuliatorius, 6 tūkst. meno kūrinių.
Laivo statyba kainavo 450 mln. eurų. Europos tautų draugystę simbolizavęs „Costa Concordia” plaukiojo tik pusšeštų metų. Tai trumpiausiai po „Titaniko” plaukiojęs kruizinis laivas.
Į pirmąją kelionę leidęsis 2006 metų liepos 9 d., prie Džiljo krantų laivas atgulė 2012-ųjų sausio 13 d. Per laivo avariją žuvo 32 žmonės, dviejų palaikai nerasti iki šiol.
Skaičiuojama, kad relikto patraukimo darbai kainuos 1,1 mlrd. eurų. Kruizinio laivo padaryta ekonominė žala kompanijai skaičiuojama 5 mlrd. eurų. Tačiau „Costa Crociere” kišenė neištuštės, nes išlaidas padengs draudimo kompanijos.
Laivą ant uolų užplukdęs ir palikęs kapitonas F.Schettino šiuo metu dar teisiamas, jam skirtas namų areštas. Keturiems įgulos nariams ir laivo savininkės „Costa Crociere” krizių centro vadovui dėl jų vaidmens katastrofoje skirtos trumpos laisvės atėmimo bausmės lygtinai.
