2011 metų kovo 11 d. Japonijoje įvyko 9 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Jis sukėlė milžinišką cunamį, kuris rėžėsi į šalies šiaurės rytų pakrantę, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Dėl cunamio toje pakrantėje esančioje Fukušimos atominėje elektrinėje nutrūko energijos tiekimas, išsijungė visos vėsinimo sistemos.
Trys branduoliniai reaktoriai perkaitę sprogo ir paskleidė milžiniškus radiacijos kamuolius virš ramaus kraštovaizdžio, kuriame buvo įsikūrę žvejų kaimeliai, ryžių auginimo terasos ir pienininkystės ūkiai.
Praėjus trejiems su puse metų po baisiosios branduolinio reaktoriaus avarijos Fukušima vis dar neišlipa iš krizės.
Čia vis dar dirba beveik 6 tūkstančiai darbuotojų.
Apsivilkę dusinančius kostiumus, saugančius juos nuo radiacijos, jie mėgina atitaisyti cunamio padarytą žalą.
Lyg vaiduoklių buveinė
Savo darbą pradėjusi dar 1971 metais, Fukušimos elektrinė turėjo būti uždaryta gerokai prieš tai, kai į ją rėžėsi 14 metrų aukščio cunamis.
Dabar vaizdas primena siaubo filmus apie vaiduoklius – čia klaikiai niūru, o galingos stichijos padariniai ryškiai matomi iki šiol.
Vaikštant Fukušimos koridoriais it išskrosti palaikai atsiveria styrantys reaktorių karkasai. Po sprogimo jie išmarginti tamsiomis suodžių dėmėmis.
Apgriuvusio reaktoriaus branduolyje vis dar pulsuoja toks radiacijos kiekis, jog niekas iki šiol negalėjo prisiartinti prie jo tiek, kad galėtų ištirti sunaikinimo laipsnį.
O elektrinės kontrolės poste tarp ekranų ir svirčių eilių ant metalinės plokštelės, it kokios senovinės runos, iškeverzoti skaičiavimai žmonių, kurie buvo bejėgiai prieš gamtos stichijos sukeltą katastrofą.
Kai kuriose pastato dalyse nėra elektros, todėl darbuotojai aklinoje tamsoje iš lėto klaidžioja su žibintuvėliais. Visi jie dėvi judesius ir kvėpavimą varžančiais kostiumus, kurie gerokai sulėtina jų darbą.
Kas dvi su puse dienos darbuotojai pastato po milžinišką vandens saugyklą, kurioje jie laiko per pažeistus reaktorius keliavusį ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą vandenį.
Tokių saugyklų čia jau visas miškas: elektrinės patalpose stovi 1,3 tūkstančio cisternų, kurių viduje sukaupta po 1000 tonų vandens.
Lauke aplink elektrinę vaizdas ne ką linksmesnis. Teritorija paskelbta nebegyvenama, kraštovaizdis nuniokotas.
Pro šalį kartkartėmis praliuoksi vienas kitas užklydęs kiškis, o vienintelis gamtos gyvybės ženklas – žiedais apsipylusios azalijos.
Bėgo neatsigręždami
Kelyje iki Fukušimos galima pamatyti, rodos, tipišką mažo Japonijos miestelio vaizdą: makaronų užkandines, fermas skiedromis dengtais stogais, sustingusį, ore savo nagus dar laikantį krautuvą ir reklaminius stendus, kuriuose pagyrūniškai puikuojasi restoranų, kėglinių klubų ir karštųjų versmių kurortų reklamos.
Tačiau visur – nė gyvos dvasios. Rajonus aplinkui elektrinę žmonės paliko 2011 m. sprogus branduoliniam reaktoriui. Šie miesteliai – vaiduokliai, po sprogimo įkalinti radioaktyviųjų medžiagų debesyje.
Įvykus katastrofai iš čia žmonės bėgo nieko nelaukdami – pasiėmę tik kelis vertingus daiktus ar pagriebę, kas tąsyk papuolė po ranka. Kai kuriems jų nepavyko iškart pabėgti nuo radiacijos – vėjo pučiama ji atslinkdavo iš paskos.
Vienai šeimai dėl to teko persikraustyti netgi 10 kartų. Nematomi, bekvapiai ir beskoniai radiacijos spinduliai juos vijosi it įsikibę.
Dabar keli šios šeimos nariai, kaip ir daugybė japonų, skundžiasi sveikatos sutrikimais – iš nosies bėgančiu krauju, paslaptingais bėrimais. Jie ilgai negyvens – metus kitus: spindulinė liga pamažu sunaikins vidaus organus, sukels vėžį.
Atstumtieji žudosi
Nenuostabu, kad tokių sveikatos sutrikimų turintys Fukušimos pašonėje gyvenę žmonės sako, jog jaučiasi it atstumtieji. Kiti esą jų nenori prisileisti artyn ir prisigalvoja visokių prietarų, kurie kenkia ir tų žmonių materialinei gerovei.
Japonijoje dar nuo 1945-ųjų, kai virš Hirošimos ir Nagasakio sprogo atominės bombos, yra specialus terminas, apibūdinantis tokius žmones, – hibakušos arba paveiktieji.
Štai vienas pieno ūkį turėjęs vyras po katastrofos vos sudūrė galą su galu, nes žmonės manė, kad jo karvės duoda radioaktyvų pieną.
Neatlaikęs spaudimo jis nusižudė, o atsisveikinimo raštelyje žmonai rašė: „Praradau valią stengtis. Jei tik nebūtų buvę tos atominės elektrinės.“
Nepaisė saugumo
Po Fukušimos sprogimo buvo uždarytos visos 48 Japonijos atominės elektrinės, tačiau naujasis šalies premjeras Shinzo Abe dabar norėtų bent kelias jų atgaivinti.
Žmonės į tokius ministro pirmininko planus žiūri nepalankiai, nes Fukušimos sprogimas japonams nebuvo tik didžiulė stichinė nelaimė.
Fukušima sudrebino ir kolektyvinio pasitikėjimo pamatus, kurie visuomet šalyje buvo labai stiprūs.
Japonams ši katastrofa – žmonių sukurta krizė, kurią sukėlė politikų pasipūtimas ir įmonių neatsargumas.
Panaši reakcija į Hirošimos ir Nagasakio bombardavimus Japonijoje 5-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje leido išpopuliarėti filmams apie radioaktyviąją pabaisą Godzilą, kuri tapo žmogaus sukeltų nelaimių metafora.
Nuo Fukušimos tragedijos į naujus valdžios planus, susijusius su energetika, japonai ėmė žiūrėti labai atsargiai.
Fukušimos atvejis įrodė: kad ir kiek technologijų Japonija tobulintų, neapsižiūrėjimas ir nesugebėjimas veikti pavojaus sąlygomis gali baigtis katastrofiškai.
Tarkime, galima manyti, kad šalis, kuri yra vienoje aktyviausių seisminių zonų, imsis kaip įmanoma didesnių saugumo priemonių ant vandenyno kranto statydama atominę elektrinę.
Vis dėlto tiek Fukušimą valdžiusios Tokijo elektros energijos kompanijos (TEPCO) vyriausieji specialistai, tiek Japonijos valdžia ekspertų perspėjimų dėl galimos katastrofos visiškai nepaisė.
„Kad ir kaip skausminga, turime pripažinti, kad ši katastrofa buvo „pagaminta Japonijoje“. Fundamentalių jos priežasčių turėtume ieškoti Japonijos kultūroje: tai mūsų paklusnumas, nenoras abejoti autoritetu, atsidavimas projektų vykdymui „pagal planą“, priklausymas vieniems nuo kitų ir izoliacija nuo likusio pasaulio“, – po katastrofos pareiškė Japonijos nepriklausomų tyrimų tarnyba.
Baiminasi dėl ateities
Čia dirbantys ekspertai teigia, kad po sprogimo jiems atėjo metas visai kitomis akimis pažvelgti į branduolinę energetiką ir jos saugumą. Radiacija pulsuojanti apgriuvusi Fukušima kompanijai TEPCO ir visai Japonijai yra išties didelis iššūkis.
Premjeras Sh.Abe, pernai apsilankęs elektrinėje, darbininkams kalbėjo, jog nuo jų priklauso visos Japonijos ateitis, – kompanija TEPCO turi dėti visas pastangas, kad radiacija užterštas vanduo neišsilietų ir neužterštų šalies vandenų.
Tąsyk Sh.Abe mėgino nuraminti visuomenę. Jis šypsojosi ir prieš kameras valgė persikus, užaugintus netoli Fukušimos, norėdamas įrodyti, kad vietos produkcija yra saugi. Vis dėlto žmonėms tai įspūdžio nepadarė.
Niekas nenori grįžti ir auginti vaikų, nes bijo, kad juos pasieks radiacijos spinduliai.
Japonijos motinos aktyviai pasisako ir prieš bet kokias valdžios iniciatyvas atgaivinti atomines elektrines. Žmonės bijo, kad scenarijus pasikartos, nes į klaidas buvo pažiūrėta pro pirštus.
„Niekas nesėdo į kalėjimą ir niekas nenori prisiimti atsakomybės. Visi vis dar žiūri nusigręžę į kitą pusę. Niekas nepasikeitė“, – kalbėjo vienas žymiausių Japonijos branduolinės energetikos ekspertų Haruo Kurasawa. („Time“, „The Guardian“)
