Šis internetinis leidinys sugrupavo šūsnį versijų, kas galėjo užsakyti ir nužudyti buvusį Rusijos vicepremjerą, opozicionierių B.Nemcovą.
Oficialios versijos:
* B.Nemcovą pašalino islamistai, kurie buvo nepatenkinti jo parama Prancūzijos satyriniam savaitraščiui „Charlie Hebdo“ – leidinio redakcijoje sausio pradžioje buvo surengtos žudynės. Tokią versiją pagarsino Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas.
* V.Markinas taip pat viešai svarstė ir apie tai, kad B.Nemcovą pašalino kiti Rusijos opozicijos lyderiai ar „tamsiosios išorės jėgos“, neva suinteresuotos destabilizuoti šalį. Rusijos gynybos ministerijos valdoma televizija „Zvezda" tokiais provokatoriais vadina Ukrainos nacionalistų judėjimo „Pravyj sektor“ lyderį Dmytro Janošą ir buvusį Ukrainos nacionalistų partijos „UNA-UNSO“ vadovą Dmytro Korčynskį, kuris neseniai aiškino, kad „reikia rengti teroristinius išpuolius Rusijoje“.
* Įtariami ir Rusijos ultranacionalistai. Pranešama, kad B.Nemcovo nužudymo bylą patikėta tirti Tyrimų komiteto komandai, kuriai vadovauja generolas majoras Igoris Krasnovas. Jis garsėja ultranacionalistų nusikaltimų tyrimais – rengė bylą prieš Ivaną Mironovą, kuris 2006 metais buvo užpuolęs politiką ir verslininką Anatolijų Čiubaisą.
Tai esą rodo, kad Kremliuje linkstama prie ekstremistų apkaltinimo nužudymu. Nors valdžia skatino nacionalistus aktyvinti veiklą, kai Rusija aneksavo Krymą, vėliau prezidentas Vladimiras Putinas jiems apkarpė nagus – kai intelektualai ėmė skųstis smurto prieš ukrainiečius skatinimu.
* Galiausiai paties V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog į B.Nemcovą galėjo būti taikytasi dėl to, kad jis atskleidė korumpuotą medicinos įrangos pirkimo schemą Jaroslavlyje, kur dirbo srities dūmoje.
Pusiau oficialios versijos:
* Su B.Nemcovu susidorojo kiti opozicijos lyderiai.
* Lemtingą sprendimą priėmė Ukrainos oligarchai, nusivylę B.Nemcovu, kuris nesugebėjo destabilizuoti Rusijos visuomenės. Su šalies saugumo tarnybomis siejamas portalas „LifeNews" teigia, kad tokią hipotezę kelia nusikaltimo tyrėjai.
„Ukrainos oligarchai galėjo sumokėti B.Nemcovui už Rusijos visuomenės suskaldymą. Bet visuomenė tapo tik dar vieningesnė, tad B.Nemcovo rėmėjai, supratę, jog norimų rezultatų nesulauks, galėjo patys jį pašalinti“, – teigė šaltinis.
* B.Nemcovas buvo nužudytas dėl pavydo – tas pats „LifeNews“, remdamasis šaltiniais teisėsaugoje, svarsto apie meilės trikampį: „Mergina, su kuria buvo B.Nemcovas, yra Ukrainos pilietė. Kaip mes jau nustatėme, ji neseniai iš Maskvos nuskrido į Šveicariją, kur jai buvo atliktas abortas. Tad negalime atmesti buitinio konflikto galimybės.
* Valdžią palaikančios ir dažnu atveju jos išlaikomos žiniasklaidos priemonės taip pat svarsto apie B.Nemcovo politinę veiklą Jaroslavlyje.
Neoficialios versijos, kurias skleidžia valdžią remianti žiniasklaida ir visuomenės veikėjai:
* „Russia-Insider" teigimu, kalta JAV centrinė žvalgybos valdyba: „Langlyje yra vyrukų, kurie gavo aukštesnes pareigas.“
* Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė: „Vakarų žvalgyba bet kokiomis priemonėmis siekia sukelti vidaus konfliktą Rusijoje.“
* Valstybinėje žiniasklaidoje taip pat keliama versija, kad B.Nemcovo nužudymą užsakė buvęs politinis kalinys Michailas Chodorkovskis – kad diskredituotų V.Putiną. Bedama pirštu ir į kitus opozicijos veikėjus, kurie B.Nemcovą esą pavertė kankiniu.
Neoficialios versijos, išsakomos opozicijos:
* B.Nemcovą nužudė vadinamosios Novorusijos Donbase kovotojai arba jų ultranacionalistinių pažiūrų rėmėjai Rusijoje – pavyzdžiui, Igoris „Strelkovas“ Girkinas.
* Galėjo pasidarbuoti ir Antimaidano judėjimas – baikeriai, Afganistano karo veteranai, kazokai.
* Daugelis kovo 1-ąją Maskva žygiavusių protestuotojų vis dėlto kaltina „neapykantos atmosferą“, kurią Rusijoje jau ilgą laiką kursto „antimaidanininkai“, garsusis propagandistas Dmitrijus Kiseliovas, „penktosios kolonos“ atstovus medžiojanti valstybinė žiniasklaida.
* B.Nemcovą pašalino V.Putino režimas – Federalinės saugumo tarnybos rankomis. Opozicijos Valstybės Dūmoje narys Ilja Ponomariovas savaitgalį tiesiai pareiškė: „Gana akivaizdu, kad kaltas šitas režimas, šita sistema.“
Kodėl svarbi diena – vasario 27-oji:
Daugeliui rusų dar mokykloje įkalta, kad būtent vasario 27 dieną 1933 metais Vokietijoje ką tik į valdžią demokratiniu būdu atėjęs Adolfas Hitleris inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino komunistus ir galutinai prismaugė demokratiją šalyje.
Vasario 27-ąją praėjusiais metais Rusijos agentai perėmė Krymo parlamento kontrolę. Kitą dieną užimtas oro uostas ir svarbiausi aerodromai, o kovą aneksuotas visas pusiasalis.
Be to, kaip tik vasario 27-ąją V.Putinas specialiu dekretu šiemet paskelbė Specialiųjų pajėgų – „žaliųjų žmogeliukų“ diena.
***
„The Intepreter“ analitikai iš arčiau pažvelgė į daugelį populiariausių versijų, kas ir kodėl nušovė B.Nemcovą:
1. Verslo partneriai, pavydus meilužis, kitas privatus asmuo. Daugeliu atvejų, kai kalbama apie pinigus ar meilės trikampius, auka nužudoma namuose arba prie pat namų. Žudikas nenori rizikuoti ir būti užfiksuotas vaizdo kamerų ar praeivių.
Faktas, jog B.Nemcovas buvo nušautas atviroje, viešoje vietoje, kur vaikšto daug praeivių ir važiuoja daug automobilių ir kurią stebi daugybė vaizdo kamerų, leidžia manyti, kad asmeniniai motyvai su nusikaltimu nesusiję.
2. Ukrainos vyriausybė ar JAV valstybės departamentas. Tie, kurie tvirtina, kad ukrainiečiai ar Vakarų vyriausybės pašalino lūkesčių nepateisinusį agentą B.Nemcovą, nesugeba paaiškinti, kodėl tariami nusikaltimo užsakovai nepalaukė kovo 1-osios demonstracijos, kad įsitikintų, ar tikrai B.Nemcovas nesugebėjo suskaldyti Rusijos.
Be to, jei šie iždininkai nori pritraukti naujų pagalbininkų, vieno agentų egzekucija atbaidytų bet kokius potencialius rekrūtus.
3. Vakarų žvalgyba, siekianti destabilizuoti Rusiją. Argumentas, kad bet kokia žmogžudystė „destabilizuoja visuomenę“, gal ir galėtų įtikinti. Bet Rusijoje opozicijos lyderio, kuris šalyje net nėra gerai žinomas, nužudymas nepadeda pasiekti tokio efekto.
Per pastaruosius 25 metus Rusijoje nužudyta dešimtys žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, parlamentarų, teisininkų, menininkų, verslininkų, dvasininkų. Tačiau nė vienas šių nusikaltimų nesudrebino V.Putino režimo pamatų, o Michailą Gorbačiovą ir Borisą Jelciną pribaigė kitos aplinkybės.
Be to, padėtis Rusijoje jau nėra stabili dėl agresijos Ukrainoje, krintančios rublio vertės ir mažų naftos kainų.
4. Rusijos opozicija, pavertusi B.Nemcovą „kankiniu“. Ši teorija iš esmės yra originali „savi šaudė į savus“ versija, itin populiari tarp Kremliaus informacinio karo strategų.
Pavyzdžiui, bene pati populiariausia Maskvos platinama dezinformacinė teorija – kad Maidane „Dangiškąją šimtinę“ nušovė ne milicijos ir saugumo pajėgų snaiperiai, o patys „Pravyj sektor“ kovotojai – kad tik pasisektų perversmas.
Tinklaraštininkas Olegas Kašinas, kuris 2010 metais buvo žiauriai sumuštas, atsimena, kaip tyrėjai jam bandė įpiršti nuomonę, kad jį užpuolė opozicija, norėjusi jį paversti kankiniu. O.Kašinas iki šiol įsitikinęs, kad buvo sumuštas valdžios užsakymu.
5. Ultranacionalistai arba nacionalbolševikai. Vadinamieji „antimaidanininkai“ B.Nemcovą neseniai įvardijo kaip Maidano Ukrainoje organizatorių. Jei su opozicionieriumi susidorojo būtent jie, tai rodo, kad ekstremistai V.Putino naudai dirba ir be jo žinios. Tikėtina, kad būtent iš šių ekstremistinių judėjimų bus ištraukti įtariamieji.
„Jų veidai, biografijos, jų nusikaltimų įrodymai atsidurs Rusijos televizijose, anglakalbėje „Russia Today“ – o to tik ir tereikia auditorijoms Vakaruose. Asmeniškai lažinčiausi už tai, kad sulaikys kažką iš M.Chodorkovskio, kurio Kremlius iš tiesų bijo, aplinkos“, – pareiškė I.Ponomariovas.
6. Kremlius. Kai politinės žmogžudystės įvykdomos JAV, Pietų Amerikoje, Azijoje ar Afrikoje, žiniasklaida laisvai tvirtina, kad valdžia galbūt galėjo prie jų prisidėti. Bet Rusijoje tokios įžvalgos paprastai greitai nurašomos į sąmokslo teorijų kertelę.
Vis dėlto šįkart B.Nemcovo pašalinimas gali būti paaiškintas gana paprastai: režimo vadovybė turėjo daugiausia motyvų ir galimybių susidoroti su opozicionieriumi:
a) B.Nemcovas buvo akylai stebimas. Tai įrodyta jau daugybę kartų – įrašytus jo pokalbius telefonu skelbė valstybinė žiniasklaida, televizijos rodė vaizdus iš privačių jo susitikimų su kitais žmonėmis.
Žudikai tikrai žinojo, kur B.Nemcovas susitiko su drauge ir kuria kryptimi pora ėjo po vakarienės. O jei B.Nemcovas buvo nuolat stebimas, vyriausybės agentai galėjo arba užkirsti kelią šauliams, arba juos žaibiškai sulaikyti.
Net jei B.Nemcovo nesekė 24 valandas per parą, kelios dienos prieš sekmadienio demonstraciją sekliams bet kokiu atveju turėjo būti darbingos.
b) Vaizdo medžiaga iš stebėjimo kameros, nukreiptos į tiltą, ant kurio buvo nušautas B.Nemcovas, rodo, kad netoliese buvo sustojusi miesto sniego valymo mašina. Ji tyčia blokuoja vaizdą, be to, įraše matyti, kaip iš automobilio iššoka žmonės, greičiausiai – žudikai.
Kitos stebėjimo kameros arčiau tilto turbūt užfiksavo daugiau nusikaltimo detalių, bet jų medžiaga neskelbiama – „Kommersant“ skelbia, kad kameros penktadienio vakarą lyg tyčia buvo taisomos.
c) „Novaja gazeta“ praėjusią savaitę paviešino iš Kremliaus nutekintus dokumentus, kurie rodo, kad Rusija dar gerokai prieš Viktoro Janukovyčiaus pabėgimą iš Ukrainos planavo aneksuoti Krymą ir įsiveržti į Donbasą.
Maskva neabejotinai siekia nubausti informacijos tekintojus, kaip ir ją skelbiančius žurnalistus. „Novaja gazeta“ žurnalistas Dmitrijus Muratovas greičiausiai buvo atsidūręs dideliame pavojuje, kai paskelbė gautus duomenis, bet Kremlius taikiniu galėjo pasirinkti ne jį, o geriau žinomą B.Nemcovą, kuris, beje ir pats žadėjo išleisti knygą apie Rusijos karą Ukrainoje.
Parengė Gintaras Radauskas
