JAV planai siųsti Baltijos valstybėms ginklus įsiutino Kremlių

JAV žengė svarbų žingsnį ir nutarė dislokuoti sunkiąją ginkluotę Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Nors regionas žinią sutiko palankiai, Rusija perspėjo: bus atsakas.

Amerikiečiai planuoja į Baltijos šalis atsiųsti tankų „M1 Abrams“ (nuotr.), pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Amerikiečiai planuoja į Baltijos šalis atsiųsti tankų „M1 Abrams“ (nuotr.), pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jorūnė Kazlauskaitė („Lietuvos rytas“)

2015-06-16 11:56, atnaujinta 2017-11-22 04:52

„The New York Times“ savaitgalį paskelbė apie JAV pareigūnų siūlymus į Baltijos šalis ir Rytų Europos regioną atkelti sunkiosios karinės technikos: tankų, kovinių mašinų, savaeigių haubicų.

Kaip teigė JAV pareigūnai, taip norima nuraminti dėl Rusijos veiksmų įsibaiminusius sąjungininkus ir užkirsti kelią galimam agresijos plitimui.

Vis dėlto Rusija, regis, nesirengia tylėti.

Esą toks „agresyvus Pentagono žingsnis“ nebus sutiktas ramiai: Maskva į Rytų Europos prieangį siųs savo karius.

Lietuvai – JAV nuraminimas

Jei Pentagono siūlymas būtų patvirtintas JAV gynybos sekretoriaus Asho Carterio ir Baltųjų rūmų, kiekvienoje iš Baltijos regiono valstybių – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – būtų dislokuota vienos kuopos (maždaug 150 karių) prižiūrimos karinės technikos.

Kiek daugiau, t.y. nuo kuopos iki bataliono, arba maždaug 750 karių, pakaksiančios karinės technikos būtų dislokuota Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir greičiausiai Vengrijoje.

Nors šis siūlymas nėra toks ambicingas, kokio būtų norėjusios Baltijos šalys, politologų ir valdžios atstovų teigimu, tai labai reikšmingas žingsnis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas „Lietuvos rytui“ teigė, kad šis JAV žingsnis labai reikalingas Lietuvos pasitikėjimui sąjungininkais sustiprinti ir apskritai visai situacijai stabilizuoti.

„Šio žingsnio norėjo mūsų gynybos politikos planuotojai, – teigė T.Janeliūnas. – Jei jis bus galutinai patvirtintas ir įvykdytas, tai bus ženklas, kad į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių poreikius yra žiūrima labai rimtai.

Galbūt mūsų poreikiai dar didesni nei dabar numatomas siųsti ginkluotės ir karių skaičius. Tačiau amerikiečių planai liudija, kad JAV iš tikrųjų rimtai žiūri į Rusijos atgrasymo klausimą.“

Pakurstė atsinaujinusios kovos

T.Janeliūno teigimu, tokį Pentagono siūlymą lėmė Rytų Ukrainoje atsinaujinusios kovos.

„Galima matyti, kad Ukrainoje vėl bandoma tikrinti, kiek stabilus Minsko susitarimas, – aiškino ekspertas. – Pastarosiomis savaitėmis vėl buvo susišaudymų, aukų.

Didėja įtampa ir daugėja svarstymų, kad galbūt ruošiamasi naujam puolimui vasarą prieš Ukrainos pajėgas.“

Politologo teigimu, „Vakarai pastaruosius mėnesius buvo nusiteikę laukti ir stebėti, ar Rusija susiprato“, tačiau iki šiol „nėra jokių ženklų, kad Maskva vykdytų susitarimus, kurie buvo pasiekti Minske“.

„Nėra jokio sprendimo atsitraukti, jokių sprendimų, kurie atitiktų diplomatinį politinį susitarimą, – kalbėjo T.Janeliūnas. – Matomas tik noras destabilizuoti situaciją, naudoti karines pajėgas. Tai verčia pačius amerikiečius priimti ryžtingesnius sprendimus.“

Svarbi atgrasymo priemonė

T.Janeliūno teigimu, amerikiečiai šiuo sprendimu mėgina stabilizuoti situaciją ir Rusijai parodyti, kad į bet kokią provokaciją bus žiūrima labai rimtai. Kad NATO įsipareigojimai nėra popieriniai.

„Karine prasme šie veiksmai leistų Rusijai suvokti, kad amerikiečiai nelinkę ignoruoti tokių grėsmių ir kad atsakas gali būti labai aiškus ir griežtas“, – „Lietuvos rytui“ sakė T.Janeliūnas.

Anot jo, atviro konflikto atveju į Lietuvą siunčiamos ginkluotės skaičius nebūtų pakankamas, tačiau JAV ginkluotė regione taptų reikšminga Rusijos atgrasymo priemone.

„Politine prasme Rusijai tiesioginis kontaktas su amerikiečių kariais reikštų didelį susidūrimą su JAV, – kalbėjo T.Janeliūnas. – Manau, kad tai pagrindinė atgrasymo priemonė.

Natūralu, kad būtent to Baltijos šalys labiausiai nori. Kad jų teritorijoje būtų JAV kariai ir kad jie taptų savotiškais pagrindiniais atgrasymo simboliais.“

Rusija planuoja atsaką

Nors Kremlius šio JAV žingsnio nekomentuoja, Rusijos kariuomenės generolas Jurijus Jakubovas jau prabilo apie atsaką.

Jis teigė, kad Rytų Europoje ir Baltijos šalyse JAV dislokavus sunkiąją ginkluotę Maskva atsakytų pergrupuodama savo karius prie vakarinės sienos.

Anot J.Jakubovo, „pirmiausia bus sustiprintos visos karinės pajėgos, esančios palei vakarinės Rusijos sienos perimetrą, įskaitant ir naujų tankų, artilerijos bei aviacijos dalinių suformavimą“.

„Raketų brigada Kaliningrado srityje sparčiau bus perginkluojama naujais taktiniais raketiniais kompleksais „Iskander“, didelių permainų patirs Rusijos pajėgos Baltarusijoje“, – grasino Rusijos kariuomenės generolas.

J.Jakubovas dar tik planuojamus Pentagono veiksmus pavadino „agresyviausiu NATO žingsniu nuo Šaltojo karo laikų“.

Lietuva sveikino Pentagono planus

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, amerikiečių atsiųsta technika padėtų efektyviau užtikrinti regiono saugumą. Be to, tai būtų dar viena atgrasymo priemonė Rusijai.

„Lietuva deda visas pastangas, kad jie galėtų čia dislokuotis, įsikurti, taip pat esame pasiruošę suteikti savo karinę infrastruktūrą karinei technikai. Tikimės, kad jau šiais metais gali būti priimti sprendimai ir kad ta karinė technika, kaip sunkioji technika, kovos mašinos, tankai, galėtų būti dislokuota Lietuvoje“, – sakė krašto apsaugos ministras J.Olekas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad tai nėra agresijos prieš Rusiją ar kitas šalis demonstravimas, tai „grynai saugumo stiprinimo elementai“. Anot jo, tokie veiksmai reikšmingai pagerintų saugumo situaciją visame regione ir konkrečiai Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.