V.Orbano paskelbtame kare su nelegalia migracija Vengrija yra tarsi suspausta replėmis, rašo „Lietuvos rytas“.
Anot premjero, šalis negali išsiųsti migrantų, čia plūstančių ir iš Pietų, ir iš Rytų, nors pabėgėliai, kurie traukia toliau į Vakarų Europą, iš tų valstybių išspiriami lauk.
V.Orbanas nepraleido progos paminėti ir to, kad su didėjančiu imigrantų skaičiumi Vengrijoje auga ir nusikalstamumas.
„Tiesa tokia, kad tai – daugiau, nei mes galime pakelti“, – situaciją apibūdino ministras pirmininkas, bendraudamas su studentais.
Pastaruoju metu Vengrijos žiniasklaida, ypač premjerui ir valdančiajai partijai „Fidesz“ palanki spauda, nuolat trimituoja apie į šalį plūstančius imigrantus ir pateikia vis augančius skaičius.
Pranešama, kad vien praėjusį savaitgalį net 4725 žmonės buvo sulaikyti, kai neteisėtai kirto Vengrijos sieną.
Szabolcsas Szenti, Čongrado medės (Vengrija suskirstyta į 19 medžių. – Red.) policijos skyriaus atstovas, teigė, kad daugelis nelaimėlių buvo sugauti būtent Čongrado, kuris ribojasi su Serbija, teritorijoje.
Kaip tik ties siena su Serbija Vengrijos valdžia ir skelbia turinti daugiausia problemų.
Premjeras giria saviškius
Šviežiu įdegiu, įgytu per atostogas prie Kroatijos krantų, besipuikuojantis V.Orbanas kritikavo Briuselį dėl nesugebėjimo gintis nuo migrantų antplūdžio.
Drauge jis mėtė akmenis ir į Europos kairiųjų daržą – dėl tariamo nesuvokimo, kokį pavojų Bendrijai kelia pabėgėliai.
Premjeras taip pat nepraleido progos pasigirti savo vyriausybės žygiais kovojant su „imigracijos maru“ – minėjo reformas, kurios neva atgaivino Vengrijos ekonomiką.
V.Orbano teigimu, Europa dar nematė tokio gausaus imigrantų antplūdžio, o tai esą veikia ir Senojo žemyno politinę padangę.
Be to, pasak premjero, nelaimėliai, bėgantys nuo karo Sirijoje ir Irake, kelia mažiau pavojaus negu pabėgėliai, plūstantys iš Šiaurės Afrikos.
Galiausiai tokią savotišką paskaitą V.Orbanas baigė pareikšdamas, kad žmogaus teisės tėra „vakarietiško fundamentalizmo“ dalis.
Visą laiką kalbėjęs daugiskaitos pirmuoju asmeniu, premjeras pabrėžė siekiantis, kad Europa liktų europiečiams, ir iškilmingai pridūrė: „Norime saugoti Vengriją dėl vengrų.“
Net radikalumu garsėjanti ultradešiniųjų partija „Jobbik“ apkaltino prisikalbėjusį premjerą dviveidiškumu ir saldžiažodžiavimu. Esą jei V.Orbanui iš tiesų taip rūpėtų valstybės suverenumas ir Vengriją išsaugoti vengrams, jis galėtų atkurti pasienio kontrolę.
„Jobbik“ vizija yra paprasta: iš Šengeno zonos pasitraukusi Vengrija vėl įgautų nacionalinės stiprybės – tada be jokių trikdžių galėtų užkirsti kelią ekonominiams migrantams, kurių taip bijoma.
Briuselis neaštrina situacijos
Į šalį patenkančių imigrantų skaičiais Vengrijos valdžia, kuri pučiasi prieš ES lyderių prašymus neatstumti karo pabėgėlių, žongliruoja jau porą mėnesių.
Retorika yra skirta ne vien vidaus auditorijai. Vengrija – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri neseniai visiškai atsisakė priimti užuovėjos nuo karo ieškančius pabėgėlius.
Praėjusią savaitę Briuselyje per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą paviešintuose dokumentuose aiškiai juodavo ties Vengrijos eilute įrašytas nulis.
Tiek iš visų kone 55 tūkstančių Bendrijoje planuojamų priglausti nuo karo bėgančių žmonių sutinka priimti ši Vidurio Europos valstybė.
ES narių ministrai susitarė priglausti daugiau kaip 22 tūkstančius nelaimėlių, plūstančių iš už bloko ribų: konfliktų zonų ir pabėgėlių stovyklų palei Bendrijos sienas.
Dar maždaug 32 tūkstančiai prašančiųjų prieglobsčio bus perkelti iš dviejų labiausiai imigrantų srauto paveiktų ES šalių – Italijos ir Graikijos.
Spyriojosi ir daugiau Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Bet vienintelė Vengrija, kuriai sunkiai sekasi tvarkytis su tūkstančiais šalies sieną su Serbija kertančių pabėgėlių, griežtai tarė „ne“.
Vengrijos premjeras pateikė argumentą – šalis jau priglaudė 40 tūkst. pabėgėlių iš Kosovo. Lietuva nepasinaudojo tokia retorika ir nutylėjo, jog jos teritorijoje jau yra keli tūkstančiai migrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Paspartino sienos statybas
Birželio viduryje Budapeštas nuo žodžių jau perėjo prie darbų – viešai paskelbė idėją, kaip gintis nuo migrantų srauto iš Serbijos.
Pasirodo, vienintelis būdas šaliai apsisaugoti nuo migrantų – tai keturių metrų aukščio ir maždaug 175 kilometrų ilgio metalinė siena.
Ir jos kaina – 6,5 milijardo forintų (21 mln. eurų) valdžiai neatrodo grėsmingai.
Nenuostabu, kad toks sumanymas sulaukė aršios žmogaus teisių gynėjų reakcijos. Vengrai, kaip ir kitos Vidurio Europos tautos, ilgus dešimtmečius keikė geležinę uždangą, skyrusią komunizmo pavergtus Rytus nuo demokratiškų Vakarų.
Tačiau kritika, regis, darbų ne tik nepristabdė, bet juos dar ir paspartino.
Pagal pirminį planą, „laikinoji pasienio apsaugos tvora“ turėjo būti vienu metu statoma maždaug vienuolikoje vietų. O prie spygliuotosios vielos ir metalo giganto turėjo plušėti 900 Vengrijos kariškių.
Tačiau šeštadienį V.Orbanas sienos pastatymo terminą ambicingai pagreitino net trimis mėnesiais, iš šių metų lapkričio pabaigos nukeldamas į vasaros pabaigą.
Vengrų naujienų portalo „Delmagyar“ skaičiavimais, sutrumpinus sienos statybų laikotarpį prireiks ne 900, o 6 tūkstančių darbininkų.
Prieš kelias savaites Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris ir gynybos ministras Csaba Hende per spaudos konferenciją visuomenei pristatė 175 metrų pavyzdinę sienos dalį.
Vien tokiai atkarpai pastatyti prireikė kelių dienų. Tai daugelį paskatino suabejoti valdžios užmojais 175 kilometrų ilgio tvorą užbaigti iki lapkričio – ką jau kalbėti apie rugpjūčio pabaigą.
Taip pat neaišku, kaip valdžia ketina atitverti plačias ir sraunias Dunojaus bei Tisos upes, kurios yra svarbios tiek tarptautiniam krovinių gabenimui, tiek susisiekimui.
Valdžia naudojasi civiliais
Abejonėms greičiausiai užplūdus ir šalies valdžią, į talką nuspręsta šauktis ir civilius.
Sunkvežimių savininkai jau gavo iš Vengrijos gynybos ministerijos laiškus, raginančius savo transporto priemonę paskolinti statyboms.
Gynybos ministerija šiuo metu kurpia privačiai šalyje turimų sunkvežimių sąrašą ir jį žada panaudoti statybos operacijoms palei sieną su Serbija.
Šalies įstatymai tiksliai neapibrėžia situacijos, kai civilių automobiliai pasiskolinami pasienio įtvirtinimų statyboms.
Bet teisės aktai numato, kad Gynybos ministerija gali trumpam pasinaudoti civilių automobiliais tuo atveju, jeigu šaliai kyla nenumatyta grėsmė – žinoma, omenyje turimas karas.
Pabėgėlių banga, nors ir kelia nepatogumų, dar nereiškia karo. Tad buvęs šalies gynybos ministras Imre Szekeresas teigia, kad valdžia neturi teisės naudotis civilių mašinomis tokios sienos statyboms.
„Konstitucijoje numatyta situacija, kuriai esant valdžia gali imtis tokių veiksmų, bet ta situacija susijusi su karu.
Tada Gynybos ministerija gali naudotis privačia fizinių ir juridinių asmenų nuosavybe. Ši padėtis nė iš tolo neprimena karo“, – teigė I.Szekeresas.
Šalyje puolami ir vengrai
Vengrijoje jau pranešama apie smurtinius išpuolius prieš migrantus. Tačiau kenčia ir etniniai vengrai.
Pavasarį šalies miestų pakeles mėlynai nudažė valdžios užsakyti reklaminiai plakatai, vengriškai informuojantys: „Jei esi Vengrijoje, kalbėk vengriškai.“ Ši kampanija neliko nepastebėta.
Naujienų portalas Index.hu liepos 20-ąją paviešino kraupiai sumuštos merginos veido nuotrauką. Mergina Segedo mieste buvo užpulta dėl to, kad, kaip manoma, su ja gatve kartu ėjęs draugas atrodė kaip migrantas.
Prieš dvi savaites įvykusio incidento metu mergina su savo vaikinu vaikščiojo Segedo senamiesčio gatvėmis. Netoli miesto tilto grasindami juos apspito užpuolikai.
Aukos vaikinas buvo maišytos rasės, todėl chuliganai paragino jį palikti Vengriją, nors jis ir yra teisėtas šalies pilietis.
Mergina chuliganams užkliuvo, nes bandė užstoti draugą. Ji šoko tarp dviejų užpuolikų klykdama, kad jos vaikinas gimė ir augo Vengrijoje.
Tuomet ją ir puolė mušti. Pranešama, kad mergina buvo mušama net žiauriau nei jos draugas. Aukos brolis tinkle „Facebook“ pranešė apie sesers būklę – jai sulaužytas skruostikaulis ir „ji gali prastai matyti viena akimi, jos dantys vos laikosi“.
Nors užpuolikai pabėgo dar prieš atvažiuojant policijai ir greitajai pagalbai, vieną radikalą pavyko sučiupti. Įtariamasis – pataisos namų darbuotojas – buvo atleistas.
Jeigu atvykai – kentėk
Į šalį jau patekę pabėgėliai iš Kosovo tarsi silkės spaudžiasi perpildytose stovyklose Vengrijos pietuose. Pavyzdžiui, pabėgėlių stovykloje Vamošsabadyje atvykėliai gali rinktis: miegoti susispraudus ant vaikiškų lovyčių apgriuvusio pastato viduje ar glaustis palapinėse lauke, kur vasarą karštis kartais siekia 40 laipsnių.
Kai kurie pabėgėliai renkasi miegą nedideliame miškelyje šalia tiesiog po atviru dangumi.
Vamošsabadžio stovykla skirta 216 žmonių, o jei pastatoma daugiau palapinių lauke, sutelpa ir 300. Bet šiuo metu ten apie geresnį gyvenimą svajoja per 750 migrantų.
Stovykloje trūksta tualetų, visur mėtosi šiukšlės.
Tokia realybė akis bado ne tik pabėgėliams, bet ir jais besirūpinantiems pagalbos darbuotojams vengrams.
Kitoje sienos pusėje, Serbijoje, įrengtose stovyklose padėtis panaši, jeigu ne prastesnė. Vengrai savanoriai išsekusiems, ant betono besiglaudžiantiems pabėgėliams veža maisto, vandens ir švarių drabužių.
Lengviau tikėti nei priešintis
Paprastus vengrus tokia valdžios politika, regis, irgi veikia.
„Manau, kvailos sienos statybos yra absoliučiai juokingos.
Tvora tikrai nesumažins migrantų srauto, saugios vietos paieškos vargšams žmonėms taps tik sunkesnės ir pavojingesnės. Juk jie tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Ta siena paskatins ne tik kontrabandą, bet ir prekybą žmonėmis“, – „Lietuvos rytui“ teigė politikos mokslų magistro laipsnį turinti, tačiau pavardės nedrįstanti sakyti Agnes iš Budapešto.
Mergina dirba ryšių su visuomene bendrovės padalinyje, rašančiame tekstus valdančiajai partijai „Fidesz“.
Bet, kaip pati sako, dažniausiai balsuoja už opozicijai priklausančią Žaliųjų partiją.
Agnes teigimu, ji pažįsta sienos statyboms taip pat energingai besipriešinančių žmonių.
Bet šalyje yra ir daug tokių, kurie aklai tiki, jog siena su Serbija išspręs visas Vengrijos problemas. Tarp jų vyrauja vidutinio ir vyresnio amžiaus vengrai.
Objektyvumo dar liko
Vis dėlto šalies uždarumą skatinanti dabartinės vyriausybės politika, kurią jau ne vienus metus kritikuoja Briuselis, veikia ne visus.
Birželį vieną minėtų valdžios reklamos plakatų nudraskę aktyvistai Kinga Kalocsai ir Andrasas Szelesas liepos viduryje buvo išteisinti. Nuplėšę vengriškai kalbėti raginantį plakatą, juodu iš karto prisistatė į policijos nuovadą ir pasidavė.
O netrukus tinklaraštis „Kettos Merce“ (išvertus iš vengrų k. – „Dvejopas standartas“) paskelbė, kad Budapešto teismas „vandalus“ išteisino.
Nuosprendį teismas argumentavo konstitucijos normomis ir ankstesniu Konstitucinio teismo sprendimu, teigiančiu, kad stendų niokojimas gali būti laikomas saviraiškos laisve.
Tiesa, teismas įspėjo, kad toks sprendimas neapima visų reklamos stendų niokojimo atvejų.
Valdžios reklamos plakatų niokojimas yra ginamas tik tuo atveju, jei veiksmas nesukelia pavojaus visuomenei ir yra išraiškos laisvė.
„Maniera, pagal kurią aktyvistai plėšė valdžios plakatą, buvo akivaizdžiai politinė savo prigimtimi ir aktyvistai aiškiai prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus“, – teigiama teismo sprendime.
ES šalys turėjo susitarti, kaip paskirstyti iš viso 60 tūkst. migrantų po Bendriją, bet iki tikslo pritrūko. Iš Graikijos ir Italijos bei iš pabėgėlių stovyklų už ES ribų bus perkelta beveik 55 tūkst. migrantų.
Vokietija 12 100
Prancūzija 9127
Nyderlandai 3047
Ispanija 2749
Belgija 2464
Jungtinė Karalystė 2200
Lenkija 2000
Italija 1989
Austrija 1900
Švedija 1860
Rumunija 1785
Čekija 1500
Portugalija 1500
Airija 1120
Suomija 1085
Danija 1000
Kroatija 550
Bulgarija 500
Graikija 354
Liuksemburgas 350
Lietuva 325
Latvija 250
Slovėnija 250
Kipras 242
Slovakija 200
Estija 150
Malta 74
Vengrija 0
Ne ES narės
Norvegija 3500
Šveicarija 519
Islandija 50
Lichtenšteinas 20
Iš viso 54 760
