Kaip teigia ekspertas, geriausias Vašingtono ir NATO atsakas į Vladimiro Putino veiksmus Sirijoje galėtų būti leidimas jam kautis.
Rusijos lyderis turi imperialistinių ambicijų, bet neturi ekonominių išteklių juos įgyvendinti, ypač kai aukštų naftos kainų dešimtmetis jau pasibaigė.
„Be ginklų ir degtinės, Rusija užsieniui nepardavinėja jokių konkurencingų produktų. Rublis dabar kainuoja tris kartus mažiau nei prieš finansinę krizę 2008-aisiais. Nepadės ir tai, kad Rusija yra politiškai izoliuota.
Net Kinija ir Indija – įprastai būnančios Rusijos pusėje – vargu ar padės V.Putinui vykdant misiją Sirijoje, jei nenorės susigadinti santykių su JAV ir Europos Sąjunga“, – teigė P.Eltsovas.
Leisti V.Putinui kovoti Sirijoje?
Rusijos žmonės jau dabar moka labai didelę kainą už Krymo aneksiją, teigia analitikas. XIX a. stiliaus užgrobimai gali sustiprinti nacionalizmą, bet ne ekonomiką.
„Šiaurės Kaukazas taip pat gali ir vėl sprogti. Sąlyginė taika Čečėnijoje priklauso nuo didžiulių pinigų sumų, kurias Kremlius siunčia Groznui, ir asmeninių V.Putino ir čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo santykių.
Kaip Levas Tolstojus rašė savo romane „Hadži Muratas“, tai tokio tipo ištikimybė, kuri gali pasikeisti bet kuriuo momentu“, – rašė P.Eltsovas.
Anot analitiko, esant tokiai situacijai, savo šalį į brangiai kainuojantį konfliktą gali norėti įtraukti tik beprotis. Galbūt todėl verta leisti Putinui kovoti.
„V.Putinas, žinoma, Sirijos klausimą mato visai kitaip. Siųsdamas tankus ir ginkluotę į Siriją ir teigdamas, kad remia B.al-Assadą, jis stengiasi į praeitį nustumti Ukrainą ir vėl būti viena didžiausių galių.
Nenuostabu, kad sakydamas kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje jis beveik neužsiminė apie Ukrainą, o kaltino JAV ir NATO sukėlus chaosą Vidaus Rytuose. Netgi sulygino SSRS bandymą eksportuoti socializmą su Vakarų siekiais skleisti demokratiją“, – rašė P.Eltsovas.
Siekis plėsti imperiją užkoduotas tapatybėje
„Mes jokiais būdais negalime pamiršti apie Ukrainą, Baltijos valstybes, Kaukazą ir kitas Eurazijos vietas, kurios kuriuo nors metu gali tapti Rusijos agresijos taikiniais.
Stumdamasis į išorę, V.Putinas tik plečia labai seną rusišką tradiciją, kuri nerūpėjo Michailui Gorbačiovui ir Borisui Jelcinui. Nuo pat Ivano IV laikų Rusijos tapatybėje buvo užkoduotas siekis plėsti imperiją į Euraziją, Centrinę Aziją, Kaukazą ir Rytų Europą
Istorikai vis dar ginčijasi, iš kur toks siekis atsirado Rusijos politinėje kultūroje: ar tai lėmė nacionalinis charakteris, geografija, Bizantijos imperijos ar Čingischano palikimas, o gal Rusijos religinis mesianizmas?
Sirija gali atrodyti kaip nereikšminga Rusijos įtakos zonai. Tačiau nestabilumas Vidurio Rytuose kelia didelę grėsmę regionams, kuriuos Rusija laiko savo buferinėmis sritimis: Kaukazui ir Centrinei Azijai. Šiuose regionuose auga parama džihadistams.
Kartos istorines klaidas?
Vidurio Rytuose akivaizdžiai sumenkus JAV lyderystei ir Rusijos ekonomikai griūnant, V.Putinas turėtų norėti pasinaudoti proga ir įtvirtinti savo buvimą naftos turtingose regionuose.
Vis dėlto, pernelyg išplėtusi savo galią, Rusija galima susidurs su tragiškomis politinėmis pasekmėmis. Taip jau įvyko Rusijos imperijai XX a. pradžioje, kai caras Nikolajus II iššaukė Rusijos-Japonijos karą pernelyg išsiplėtęs į Tolimuosius Rytus. Karas tapo nesėkme Rusijai“, – rašė analitikas.
Anot jo tas pats caras 1914–1917 metais ignoravo Rusijos byrančią ekonomiką ir revoliucinių judėjimų sėkmę. Politinis aklumas lėmė bolševikų perversmą 1917-aisiais,
„Lygiai taip pat, 1979-ųjų gruodį Leonido Brežnevo politbiuras ignoravo nuotaiką ir ekonominę situaciją Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto šalyse. Jo vadovaujami sovietai pradėjo karinę kampaniją, kuri palaidojo SSRS.
Dabartinis Rusijos buvimas Sirijoje gali atrodyti smulkmena, lyginant su minėtais istoriniais įvykiais. Vis dėlto Latakija gali tapti tik Rusijos karinių veiksmų pradžia.
Kai Rusijos kariai pradės grįžti namo negyvi ar nupjautomis galvomis, V.Putinui bus daug sunkiau pateisinti savo karą. V.Putino kampanija Sirijoje gali tapti jo imperijos pradžios pabaiga“, – svarstė P.Eltsovas.
