Sekmadienį vyksiantys prezidento rinkimai nuo ankstesnių balsavimų nesiskirs – tai ir vėl bus sovietinio stiliaus surežisuota liaudies šventė.
Bet dėl krizės Ukrainoje Baltarusiją krečia įtampa, o po akmenine šalies šeimininko A.Lukašenkos kauke matyti nerimo grimasos.
Tiesa, politinės audros ženklų Minske tarsi nėra. Gatvės alsuoja pakilia prezidento rinkimų nuotaika.
Miestas europietiškai švarus, nematyti nė vieno girtuoklio. Tik daug milicijos – kur tik didesnis žmonių sambūris, ten vis atsiranda neuniformuotų, bet vienas į kitą kažkuo panašių vyriškių.
A.Lukašenkos gulbės giesmė?
Džiaugsmo baltarusiams įpūtė prieš rinkimus Minsko centre rengiamos gausios vaišės: nemokamas sūrių, mėsos gaminių, pyragų ragavimas.
Nemokamos vaišės – komunizmas vienai dienai. Nes kasdienybė Lukašenkos rojuje nėra tokia saldi – ne tik kavos puodelis čia kaskart kainuoja vis brangiau.
Siautėjančios infliacijos negali paslėpti nei džiugia gaida skleidžiama valdžios propaganda, nei statybinių kranų miškas Minske.
Stabilumas, ramybė, taika. Atrodytų, A.Lukašenkai dabar nelieka niekuo rūpintis, tik maudytis šlovės spinduliuose.
Taikdarys, tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos. Na, gal šiek tiek diktatorius, bet vis minkštesnis.
Net kai kurie Vakarų politikai nubraukė jaudulio ašarą, kai iš kalėjimo buvo paleisti keli Minsko režimo priešininkai.
Jau ir baltarusiškai vieną kitą kalbą Aliaksandras Ryhoravičius pasako. Ir iki blizgesio atstatinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) – bendros lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių valstybės, kelis šimtmečius stabdžiusios maskvėnų agresiją, – pilis.
Bet iš tiesų buvusiose rytinėse LDK žemėse – Baltarusijoje – bręsta drama. O ji nieko gera nežada nei Minskui, nei Vilniui.
Baltarusijos politikos analitikai prabilo apie kraupų Kremliuje parengtą scenarijų.
Tad net ištikimiausių Minsko režimo šalininkų kelnės jau pilnos baimės.
Tėškė pribloškiamą pareiškimą
Niekas rimtai neabejoja, kad A.Lukašenka „pasmerktas“ laimėti Baltarusijos prezidento rinkimus. Kad jis yra ištikimas Rusijos politikos rėmėjas.
Esą visai nesvarbu net tai, kad ES šią savaitę nusprendė 4 mėnesiams įšaldyti pareigūnams Minske taikomas sankcijas.
Tačiau artėjant rinkimams lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė Kremliaus aplinkai artimo rusiškojo imperializmo balso – politologo Kirilo Averjanovo-Minskio pranešimas „Baltarusių nacionalizmas prieš rusišką pasaulį“.
Pranešimą parengė Rusijos fondas „Liaudies diplomatija“ ir jis esą buvo skirtas tik Rusijos specialiosioms tarnyboms.
Tačiau iškalbinga tai, kad tekstas buvo paskelbtas rusų portale Regnum.ru, kuris laikomas vienu svarbiausių Maskvos vykdomo informacinio karo ginklų.
Čia ne kas kitas, o A.Lukašenka ir jo artimiausia aplinka kaltinami „priverstiniu baltarusinimu“. Teigiama, kad Ukrainos krizė „pažadino Baltarusijos nacionalistines jėgas“ ir kad „dabartinės valdžios dienotvarkėje nacionalizmas atsidūrė pirmojoje vietoje“.
Toliau nusišnekėta iki to, kad „dešimtys baltarusių jaunuolių išvyko į Donbasą prisidėti prie baudžiamųjų operacijų prieš Naujosios Rusijos gyventojus“.
O A.Lukašenkos retorika esą „kartais primena Zianono Pazniako (buvusio baltarusių nacionalistų lyderio. – Red.) ir kitų prezidento priešininkų iš nacionalistų stovyklos retoriką“.
Net 192 puslapių pranešime daroma stebėtina išvada: kad Baltarusijos baltarusinimas gali nulemti Donbaso scenarijų stabilumo simboliu laikomoje posovietinėje respublikoje.
Klausyk Maskvos sfinkso
Ką tai reiškia? Signalą ne tik Minskui, bet ir Vilniui, kad žalieji žmogeliukai, civilius „gelbėjantys“ rusų tankai, kruvinų pilietinių konfliktų šmėkla artėja prie Lietuvos sienų?
O gal tai tik pamišusio Rusijos šovinisto kliedesiai?
Žymus baltarusis filosofas, tarptautinio konsorciumo „EuroBelorus“ vadovas Vladzimiras Mackevičius liūdnai pakraipė galvą – ne, tai kur kas blogiau.
Tiesa, jis atmeta priekaištus režimui Minske dėl tariamo priverstinio baltarusinimo ir nuolaidžiavimo nacionalistams.
„A.Lukašenkos režimo prorusiška prigimtis nesikeičia. Jokios tikros liberalizacijos nevyksta, toliau naikinama nacionalinė simbolika.
Bet šis pranešimas yra signalas, kad Kremlius jau aklai nebepasitiki Baltarusijos režimo tvarumu. Rusams ir Maskvos šalininkams Baltarusijoje plaunamos smegenys, rengiamas atsarginis scenarijus, jeigu tektų į Minską pasiųsti tankus iš Maskvos.
Nesakau, kad A.Lukašenką Rusija jau aukoja. Bet paaukoti – kaip susimovusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių – gali nesunkiai. Propagandos mašina jau paleista“, – su neslepiamu nerimu „Lietuvos rytui“ aiškino baltarusis mokslininkas.
Tiesa, Lietuvos politologas, Baltarusijos ekspertas Vytis Jurkonis nelinkęs padėties piešti tokiomis dramatiškomis spalvomis.
„Tautinių drabužių siuvinėjimo konkursai ir viena kita Baltarusijos valdininko baltarusiškai pasakyta kalba dar nereiškia, kad A.Lukašenka diegia Rusijai nepriimtiną tautinę tapatybę.
Maskvai dėl tokio spektaklio galvos neskauda. Žinoma, Kremlius, pasimokęs iš įvykių Ukrainoje, yra parengęs įvairių scenarijų Baltarusijai – dėl visa ko.
Bet pagrindinis scenarijus išlieka toks pat: valdžia – A.Lukašenkai“, – tikino analitikas.
Vis dėlto nerimą jaučia net pats A.Lukašenka. Tai parodė jo kalba masiniame propagandiniame renginyje „Malda už Baltarusiją“. Praėjusį savaitgalį Minske prie apskritojo stalo buvo susirinkę pagrindinių Baltarusijos bažnyčių – stačiatikių, katalikų, žydų ir musulmonų – atstovai.
Papostringavęs apie tikėjimo laisvę ir religijų lygybę Baltarusijoje, taiką bei ramybę šalyje, A.Lukašenka ištarė ir mįslingą sakinį.
Esą „kai kurie mūsų piliečiai, nors jų ir nedaug, siekia įpūsti nesantaikos ugnį, sukelti riaušes Baltarusijoje Maidano pavyzdžiu“.
Dvilypio žaidimo kaina
Tiesa, A.Lukašenka ir jo aplinka kartais nevengia paerzinti „didžiojo brolio“ Kremliuje.
Maskva suraukė antakius, kai liepą Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Minske sušaukė Konsultacinę užsienyje gyvenančių baltarusių tarybą.
Atvyko 32 baltarusių išeivijos atstovai iš 18 šalių. Nors tarp jų nebuvo atvirų prorusiško režimo priešininkų, aršiausiems Kremliaus politikams Minske pakvipo saviveikla.
Bet politologas V.Jurkonis įsitikinęs: tariamas Baltarusijos prezidento siekis ištrūkti iš Maskvos replių tėra dūmų uždanga.
„Žvelkime į faktus. A.Lukašenkos kalba Jungtinėse Tautose Niujorke buvo tik Rusijos vadovo Vladimiro Putino kalbos tęsinys ir papildymas. Praėjusią savaitę Rusijos ambasadoje Vilniuje vyko iškilmingas renginys, skirtas jungtinės Rusijos ir Baltarusijos valstybės projektui.
Baltarusijos ekonomika visiškai priklausoma nuo rusiškų žaliavų ir Rusijos ekonomikos infrastruktūros, ji negali ištrūkti. Tiesa, motina maitintoja Maskvoje pati skursta, nes yra priremta prie sienos Vakarų sankcijų“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino V.Jurkonis.
Iš Baltarusijos apžvalgininkas Vadimas Vileita padėtį mato kiek kitaip.
„Pastaruoju metu iš tiesų matyti daugiau dėmesio baltarusių tautinei kultūrai ir kalbai, daugiau kultūrinės raiškos laisvės. Dažniau prisimenama ir bendra Baltarusijos ir Lietuvos istorija, didžiuojamasi LDK praeitimi.
Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad A.Lukašenka suka demokratijos link ir nusigręžia nuo Rusijos. Jis koketuoja su Vakarais, bet svarbiausia tai, kad A.Lukašenka ir toliau norėtų būti Baltarusijos šeimininkas, o ne Rusijos Šiaurės Vakarų gubernatorius“, – aiškino V.Vileita.
Savo ruožtu politologas Kęstutis Girnius ne kartą pabrėžė manantis, kad A.Lukašenka, pasinaudodamas Ukrainos krize, iš tiesų siekia pamažu ištrūkti iš Kremliaus glėbio ir atsigręžti į Vakarus.
Švietalai tik vienose rankose
Be A.Lukašenkos, prezidento rinkimuose dalyvauja dar trys kandidatai. Du jų – Siarhejus Haidukevičius ir Mikalajus Ulachovičius – laikomi režimo marionetėmis.
Tačiau ir demokratams atstovaujančią jaunąją 38 metų Tacjaną Karatkevič susiskaldžiusi Baltarusijos opozicija vertina nevienareikšmiškai.
„T.Karatkevič tėra valdančiojo režimo kūrinys. Ankstesni opozicijos kandidatai – Vladzimiras Niakliajevas ir Aliaksandras Fiaduta – saugiai nustumti į šalį.
Dabar į priekį praleista simpatiška moteris tėra A.Lukašenkos neužgožiantis fonas.
Aišku, ji neturi jokių galimybių laimėti šiuos rinkimus“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino filosofas V.Mackevičius.
Beje, pats „tėtušis“ net nebando apsimesti, kad šie rinkimai nėra jo perrinkimas ir kad jis rimtai vertina konkurentus.
Rėždamas kalbą naujo greitkelio prie Minsko atidarymo proga šį antradienį A.Lukašenka pasakė: „Žinau, kad jūs ateisite į rinkimus, balsuosite už stabilią ir suverenią Baltarusiją. Pasistenkite, kad ateitų 80 proc. rinkėjų
Man tai labai praverčia, kai vedu derybas su kitų valstybių vadovais. Jie tada į mane žiūri pagarbiai – štai prezidentas, už kurį balsuoja net 80 proc. piliečių.“
Artėjant Baltarusijos prezidento rinkimams buvo priimtas įstatymas, draudžiantis raginti rinkimųs boikotuoti. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Šis įstatymas sujaukė radikaliosios Baltarusijos opozicijos planus skelbti, jų manymu, beprasmių rinkimų boikotą.
Tauta pasikeitė, valdžia – ne
Jeigu rytojaus rinkimai iš tiesų tėra eilinis A.Lukašenkos perrinkimas, ar balsavimas kaip nors paveiks Baltarusijos ir Lietuvos santykius?
„Nemanau, kad iš esmės kas nors pasikeistų. Kaip vyko kariniai manevrai prie Lietuvos sienų, taip ir vyks. Kaip statė atominę Astravo jėgainę Vilniaus pašonėje, taip ir statys.
Kita vertus, kaip buvo pritraukiamos Lietuvos verslo investicijos, taip bus ir toliau. Ekonominis bendradarbiavimas naudingas ir Baltarusijos, ir Lietuvos ekonomikai“, – teigė politologas V.Jurkonis.
Kitokį, ir gana niūrų, netolimos Baltarusijos ateities paveikslą piešė tarptautinio konsorciumo „EuroBelarus“ direktorius V.Mackevičius.
„Diktatoriai anksčiau ar vėliau būna nuverčiami arba miršta, pasensta ir pasitraukia patys. Ne amžinas ir A.Lukašenka.
Ši jo kadencija galbūt bus paskutinė.
Tačiau blogiausia, kad diktatūra sunaikina pilietinės visuomenės įgūdžius.
Po diktatoriaus atsiveria tuštuma, šalį ištinka šokas, prasideda diktatūros sugadintos visuomenės agonija. Taip buvo Irake nuvertus Saddamą Husseiną, tai laukia Kubos.
Netiesa, kad Baltarusijos visuomenė per 20 metų nepasikeitė, kad diktatūra ją užkonservavo. Pirmą kartą už A.Lukašenką balsavo sovietinė liaudis, kuri ilgėjosi stiprios rankos.
Ilgainiui balsuoti už A.Lukašenką tapo įpročiu, nes baltarusiai pamatė, kad jie nieko nepakeis, kad tikri rinkimai šalyje nevyksta.
Dabar yra baimės, kad po A.Lukašenkos bus tiktai blogiau, kad Baltarusiją neva broliškai priglaus motušė Rusija“, – „Lietuvos rytui“ aiškino filosofas.
Kandidatai keturi, laimėtojas aiškus
Aliaksandras Lukašenka – 61 metų politikas Baltarusijos prezidentu renkamas jau penktą kartą. Pirmąkart prezidentu išrinktas 1994 metais. Po rinkimų panaikino tik prieš kelerius metus patvirtintą nacionalinę baltarusių simboliką, grąžino stilizuotą sovietinės Baltarusijos vėliavą ir herbą. Rusų kalbai grąžino valstybinės kalbos statusą. Baltarusiją paskelbė strategine Rusijos partnere.
Tacjana Karatkevič – 38 metų socialinės psichologijos specialistė. Oficialiai ji yra demokratinės opozicijos atstovė, nors didelė dalis Baltarusijos opozicijos atstovų ją laiko tik formalia demokratijos kauke. T.Karatkevič pasisako prieš Rusijos karines bazes šalyje ir glaudesnį Baltarusijos bendradarbiavimą su ES. Ji vienintelė iš kandidatų oficialiame Baltarusijos prezidento rinkimų portale pristatoma baltarusių kalba.
Siarhejus Haidukevičius – 61 metų profesionalus kariškis, priešlėktuvinės gynybos specialistas. 1982–1983 metais tarnavo sovietinės armijos instruktoriumi Irake. Jį kandidatu iškėlė Baltarusijos liberalų demokratų partija – Rusijos žirinovskininkų kūrinys. Jis pasisako už dar glaudesnę Minsko ir Maskvos sąjungą, ragina Baltarusijos valiuta paskelbti Rusijos rublį.
Mikalajus Ulachovičius – 64 metų neįtakingos, į parlamentą nepatenkančios Baltarusijos patriotų partijos kandidatas. Opozicija jį vadina A.Lukašenkos politiniu klounu. Jis pasisako prieš „litvinizmą“ – dalies baltarusių pastangas ieškoti tapatybės šaknų LDK istorijoje.
