Ar išeis rusai kitais metais į gatves?

Kuo galimi protestai prieš Vladimiro Putino Rusiją skirtųsi nuo protestų, kurie įkvėpė Arabų pavasarį? Potencialūs protestuotojai Rusijoje yra dvidešimt metų vyresni, nei tie žmonės, kurie vertė diktatorius Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose, rašo „The Interpreter“.

Rusijos valdžia nėra pasiruošusi masinėms represijoms.<br>„AFP“/ „Scanpix“ nuotr.
Rusijos valdžia nėra pasiruošusi masinėms represijoms.<br>„AFP“/ „Scanpix“ nuotr.
J.Šulman nuomone, protestai galėtų būti panašūs į tuos, kurie vyko 2011-2012 metais.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
J.Šulman nuomone, protestai galėtų būti panašūs į tuos, kurie vyko 2011-2012 metais.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
N.Zubarevič mano, kad regioniniai protestai neišplis.<br>„Sputnik“/“Scanpix“ nuotr.
N.Zubarevič mano, kad regioniniai protestai neišplis.<br>„Sputnik“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 31, 2015, 5:35 AM, atnaujinta Sep 26, 2017, 1:35 PM

„Rusijos valdžia nėra pasiruošusi masinėms represijoms, nes ji neturi mechanizmų, resursų ir noro tuo užsiimti“, – teigia Rusijos politikos specialistė Jekaterina Šulman.

Vis dėlto represijų Rusijoje gali ir neprireikti. J.Šulman kolega, „Maskvos Carnegie Centro“ redaktorius Aleksandras Baunovas teigia, kad vidutinis potencialaus protestuotojo Rusijoje amžius – keturiasdešimt metų. Dauguma protestuotojų arabų šalyse tebuvo dvidešimties.

„Revoliucijas pradeda jaunimas, o keturiasdešimtmečiai labiau linkę tyliai bumbėti“, – teigia A.Baunovas. Būtent dėl to, pasak jo, daug labiau tikėtina, kad potencialūs protestai Rusijoje sieks reformų jau egzistuojančioje teisinėje aplinkoje, o ne keisti pačią sistemą.

J.Šulman iš dalies sutinka – jos nuomone protestai galėtų būti panašūs į tuos, kurie vyko 2011-2012 metais. Jais buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į konstitucijos pažeidimus.

Tai tik keletas nuomonių, išsakytų laikraščio „Gazeta“ organizuotoje diskusijoje, kurioje dalyvavo politikos ekspertai J.Šulman ir A.Baunovas, politologas Georgijus Bovtas bei regioninių reikalų ekspertė Natalija Zubarevič.

Kitais metais neramumų daugės?

Pasak J.Šulman, 2015 metai Rusijoje praėjo ramiai. Šalis grimzdo į ekonominę krizę, o jos piliečiai bandė prisitaikyti prie besikeičiančių finansinių galimybių. Vis dėlto specialistė tiki, jog 2016 metai gali būti visiškai kitokie.

Įvairūs politologiniai tyrimai teigia, kad politiniai padariniai pradedami justi tik praėjus devyniems – dvylikai mėnesių po ryškaus ekonominės situacijos pablogėjimo. Šie tyrimai neparodo priežastinio ryšio, bet leidžia spėti, kad kiti metai Rusijoje gali būti politiškai daug aktyvesni.

J.Šulman spėja, kad kitais metais bus daugiau specifinių protestų, panašių į šįmet vykusias tolimųjų reisų vairuotojų protestų akcijas. Deja, šios akcijos nebus susijusios, o tai leis Kremliui nesunkiai pažaboti arba papirkti protestuotojus.

Taip pat centrinė valdžia sieks perkelti atsakomybę vietinei valdžiai – tai lems labai skirtingus protestus ir skirtingus būdus juos išsklaidyti.

Neramumų netrūks Rusijos elito tarpe. Oligarchai, prisidengdami kova su korupcija, sieks pašalinti vieni kitus, mat galimų pajamų šaltiniai ekonominės krizės spaudžiamoje Rusijoje mažėja.

Protestai neplis

N.Zubarevič mano, kad regioniniai protestai neišplis, nes tarpusavyje regionai nesusiję. Maskvoje, vieninteliame mieste iš kurio nepasitenkinimas galėtų plisti visoje Rusijoje, stambūs neramumai neprasidės.

Pasak jos, Kremlius turi pakankamai resursų papirkti nestambius protestus materialiniais pažadais. Jei protestai taptų masiniais, to būtų galima išvengti. Deja, jie tokiais netaps, nes žmonės bijo represijų.

„Žmogus, kuris keikia savo viršininką dėl viršvalandžių neis vien tik dėl to protestuoti“, – reziumavo N.Zubarevič.

Žmonės pasiilgę demokratijos

J.Šulman šiek tiek optimistiškesnė. Ji spėja, kad, nepaisant represijų, visuomeninių akcijų skaičius turėtų didėti. Specialistė tikina, kad tokie visuomeniškumo požymiai, kaip rinkimų stebėjimas ar teismų posėdžių stebėjimas, turėtų populiarėti, o tai skatins rusų demokratines viltis.

„Žmonės, kuriems virš keturiasdešimt, nenori būti revoliucionieriais, bet tai nereiškia, kad jie nenori atsakingos valdžios, kuriai svarbūs piliečių interesai“, – tikina J.Šulman.

Parengė Audrius Ričkus 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.